JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiko su Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno pasiūlymu gegužę surengti istorinį susitikimą, kuris galėtų išspręsti daugiau nei metus trunkančią priešpriešą.
Apie numatytą pirmąją JAV prezidento ir Šiaurės Korėjos lyderio akistatą pranešė Pietų Korėjos prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Chung Eui-yongas. Jis neseniai Pchenjane buvo susitikęs su Kim Jong-unu ir perdavė jo asmeninį kvietimą „kiek įmanoma greičiau susitikti su prezidentu D.Trumpu“.
Žinią Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas pavadino stebuklu.
„Jeigu prezidentas D.Trumpas ir Kim Jong-unas susitiks po abiejų Korėjų atstovų derybų, visiško branduolinio nusiginklavimo klausimu galima laukti nuoširdžios pažangos“, – kalbėjo prezidentas.
Kalbama, kad prie suartėjimo smarkiai prisidėjo būtent Moon Jae-inas, į Pietų Korėjoje vykusias Pjongčango olimpines žaidynes pakvietęs Pchenjano delegaciją ir pasinaudojęs sušvelnėjusiu Kim Jong-uno tonu.
Tvaraus sprendinio nesitiki
Šiaurės Korėjos lyderis neseniai Seulo atstovams pripažino, kad jei gaus JAV užtikrinimą dėl savo režimo saugumo, branduolinių ginklų jam nebereikės.
Tiesa, kol kas neaišku, ko mainais už nusiginklavimą – jei iš tiesų sugalvotų tai pažadėti – paprašytų Kim Jong-unas.
„Esminė problema, kurios gali nepavykti išspręsti – Šiaurės Korėjos įsipareigojimų patikimumas. Be to, visas susitarimas gali atrodyti tik kaip laikinas atokvėpis iki to momento, kai Šiaurės Korėja vėl nuspręs šantažuoti“, – svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.
Jeigu viskas susiklostytų gerai ir Pchenjanas sutiktų sustabdyti savo branduolinę programą, D.Trumpas galėtų rinkėjams paskelbti pasiekęs pergalę, o prie šalių sutaikinimo prisidėjęs Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas jau galėtų pradėti sapnuoti Nobelio taikos premiją.
Šoka pagal Pchenjano dūdelę?
Tiesa, ne visi susitikimo laukia su džiaugsmu. Ekspertai įspėja, kad tai drąsus sprendimas, kuris gali turėti neprognozuojamų pasekmių.
„Jeigu D.Trumpas tikėsis, kad iškart galės pranešti apie didžiulę pergalę, tačiau jos nepasieks, namo jis gali sugrįžti pakankamai įpykęs ir nusivylęs, kad manytų, jog lieka tiktai karinis krizės sprendimas“, – įspėjo Masačusetso technologijos instituto Azijos saugumo profesorius Vipinas Narangas.
Bet, pasak Šiaurės Korėjos apžvalgininkų, dar neseniai amerikiečiams grasinęs Kim Jong-unas kviečiasi D.Trumpą ne tam, kad atiduotų savo raketas, o kad parodytų, jog jo investicijos į branduolinę programą privertė JAV laikyti jį sau lygiu.
„Būtent taip baigiasi Šiaurės Korėjos propagandinis filmas „Šalis, kurią mačiau“ („The Country I Saw“).
JAV vadovas apsilanko Pchenjane, priverstas Šiaurės Korėjos branduolinės ir raketų programų“, – dėmesį atkreipė Midlberio strateginių tyrimų instituto Rytų Azijos neplatinimo programos vadovas Jeffrey Lewisas.
Laiko pasiruošti mažai
Abejojama ir dėl to, kaip per porą mėnesių bus spėta pasiruošti aukščiausio lygio deryboms.
Paprastai prieš lyderių susitikimą vyksta ilgos žemesnio rango diplomatų derybos, kuriose nusprendžiamos visos detalės, o šįkart, regis, tam laiko nebus.
Šaltiniai Baltuosiuose rūmuose taip pat atskleidė, kad sprendimą D.Trumpas priėmė kone vienašališkai, todėl neaišku, ar tai apgalvotas ėjimas.
Juolab kad kelios valandos prieš paskelbiant šią žinią JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas sakė, kad Vašingtonui iki tiesioginio dialogo su Pchenjanu dar labai toli.
Pirmąsias oficialias diskusijas tarp JAV prezidento administracijos ir Šiaurės Korėjos atstovų pernai Osle organizuoti padėjusios Suzanne DiMaggio teigimu, nepasiruošimas galėtų sukelti didžiulių problemų.
„Susitikti su priešininku, su kuriuo daug metų nebendrauta, yra dar sunkiau. D.Trumpo įprotis nukrypti nuo sutarto plano ir jo pasigėrėjimas autoritariniais lyderiais gali susilpninti mūsų derybinę poziciją“, – teigė derybų su Šiaurės Korėja patirties turinti S.DiMaggio.