Į rinkimus skubantys maskviečiai paaiškino, kodėl renkasi Vladimirą Putiną

Iš karto po aštuntos ryto tiesioginiuose Rusijos televizijos reportažuose buvo kalbama apie rinkėjų didelį aktyvumą, tačiau lrytas.lt žurnalistės išvydo kitokią realybę.

Žingsniuodamos viena žinomiausių Maskvoje Naujojo Arbato gatve, praėjusios ką tik atidarytą Vladimiro Putino vardo barą, priėjome pirmąją mūsų kelyje pasitaikiusią rinkiminę apygardą. Trys policijos automobiliai ir dvi poros rinkėjų – tokį vaizdą 10 valandą ryto išvydome prie rinkimų apygardos Nr.3.

Tuo metu Centrinė rinkimų komisija informavo, kad visoje Rusijoje iki 10 valandos ryto balsavo net 16,66 proc. rinkėjų.

Vieni pirmųjų balsavusių šioje rinkiminėje apylinkėje buvo Naujojo Arbato senbuviai – Sovietų Sąjungos laikais statistikos srityje dirbusi Irina Vasiljevna ir ją lydintis sūnus, politologas ir ekonomistas, Rusijos mokslų akademijos narys Ruslanas Zarasovas.

Prisistatėme esančios iš Lietuvos ir tradiciškai užklausėme, ar kada nors teko viešėti pas mus.

Ponia Irina pradėjo purtyti galvą, bet sūnus suskubo priminti: „Kaip nesilankėte? Tikrai lankėtės Palangoje, juk tuomet dar sovietmetis buvo“.

„Tai buvo taip seniai, kad jau ir nebepamenu“, – draugiškai šyptelėjo pagyvenusi moteris. „Mes nesilankėme, bet tėvai po jūsų kraštą keliavo“, – patikslino vyriškis.

Motina ir sūnus apie savo pasirinkimą per rinkimus kalbėjo atvirai.

„Mūsų šeimoje nuomonės dėl to, kurį kandidatą pasirinkti, išsiskyrė. Mama tikrai balsavo už dabartinį prezidentą, o aš norėjau už opoziciją balsuoti. Savo balsą atidaviau už Pavelą Grudininą. Man svarbu, kad kuo daugiau balsų surinktų opozicija, kad valdžia matytų, jog visuomenėje yra ir kitokių idėjų, kad jie politikoje gali būti vieną dieną pakeisti“, – kalbėjo maskvietis R. Zarasovas.

Vyras tikino puikiai suprantantis, kad jo pasirinktas kandidatas nelaimės prezidento rinkimų.

„P.Grudininas nėra klasikinis komunistas, greičiau dešinysis socialdemokratas. Nors oficialioji žiniasklaida ir pranešė apie jo užsienyje sukauptus turtus, pas mus oligarchų pilna, o jis tikrai nėra pats turtingiausias žmogus šalyje“, – argumentus apie tai, kaip nusprendė balsuoti rinkimuose, dėstė pašnekovas.

Į klausimą, kodėl ponia Irina rinkimuose balsavo už V.Putiną, ši atsakė: „Žinote, nuo jo sklinda jėga, jis gali apginti, apsaugoti“. Moters sūnus suskubo patikslinti, kad tokios pat nuomonės yra daugelis vyresnio amžiaus rusų, kuriems dėl karčios istorinės praeities vienu svarbiausių veiksnių tapęs saugumas.

Pašnekovas akcentavo, kad jaunajai kartai itin svarbios ekonomikos augimo perspektyvos, o jos, šių dienų Rusijoje, deja, nedžiugina. „Iš šalies išvežamas kapitalas. Kasmet po kelis milijardus dolerių... Niekas nieko nedaro, kad tai būtų sustabdyta“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad rusai jaučiasi išgyvenantys stagnaciją.

Kalbėdamas apie kitus kandidatus, tokius, kaip Ksenija Sobčiak ar Aleksejus Navalnas, kuris daug kartų norėjo kandidatuoti į prezidento postą, R.Zarasovas teigė, kad jo nuomonė neigiama.

„Juos vertinu labai negatyviai, pats save priskiriu labiau komunistiniam elektoratui. Grigorijus Javlinskis – solidus žmogus, bet jis gyvena vakarykščia diena. K.Sobčiak nėra rimta kandidatė į prezidento postą tokioje šalyje kaip Rusija. Ji neslepia savo vakarietiškų pažiūrų, o A.Navalnas – Vakarų sukurta figūra, kuri siekia per korupcijos kritiką Rusijoje įvesti provakarietišką režimą. Tokiai šaliai, kaip Rusija, tai turėtų negatyvių pasekmių“, – sakė jis.

Pašnekovas teigė, kad opozicijos raginimas boikotuoti rinkimus liko neišgirstas. „Tikiu, kad tokiu atveju, kai žmonės neina balsuoti, suklastoti rinkimų rezultatus yra daug paprasčiau. Už tuos, kurie neatėjo, juk galima įmesti biuletenius ir sakyti, kad jie buvo balsavo“, – šyptelėjo R.Zarasovas.

Paklaustas, kaip vertina gyvenimą Rusijoje, vyras buvo atviras: „Maskvoje dar pusė bėdos, bet juk tai ne visa Rusija, regionuose žmonėms labai sunku sudurti galą su galu. Mes gyvename centre, Arbato gatvėje. Čia gimiau, mano senelis čia buvo gavęs komunalinį butą, o paskui kaimynai išsikraustė“.

Toje pačioje Naujojo Arbato gatvėje žaislų parduotuvėje dirba iš Čiuvašijos respublikos, Čeboksarų, kilęs jaunas vaikinas Jakovas. Jis teigė būtų balsavęs, tačiau turintis dirbti. O štai gimtinėje likę tėvai būtinai dalyvaus rinkimuose.

Čia pat sutiktas kitas jaunas čiuvašas, išgirdęs minint žodį Čiuvašija, prisistatė taip pats kilęs iš maždaug 700 kilometrų nutolusių Čeboksarų. Jaunuolis jam suteikta rinkimų teise nepasinaudos.

„Nebalsuosiu. Kas iš to, jeigu iš karto žinoma, kas bus išrinktas Rusijos prezidentu,“ – kalbėjo skeptiškai nusiteikęs vaikinas.

Pirmasis rinkėjas, pradėjęs Rusijos rinkimų maratoną, buvo tinklaraštininkas, kuris specialiai atvyko į Naująją Zelandiją, kad taptų pirmuoju pasaulyje, balsavusiu Rusijos prezidento rinkimuose.

Naujoje Zelandijoje gyvenantys rinkėjai balsavimą pradėjo šeštadienį, 21 val. Tinklaraštininkas aplenkė nuo 1999 metų čia gyvenantį rusą, kuris tikėjosi būti pirmuoju rinkėju, tačiau už užleistą eilę, iš Rusijos į tolimą šalį nuskraidino dovanų, kurias įteikė supratingam tautiečiui. Savo balsavimo procedūrą vaikinas tiesiogiai transliavo socialiniuose tinkluose.

Pirmasis Rusijoje balsavo Kamčiatkoje rinkimų metu viešėjęs Olegas Adamovičius. Tarp Kamčiatkos regiono ir Maskvos yra devynių valandų skirtumas, tad maskviečius vyras aplenkė beveik puse paros.

Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad netrukus po to, kai atsidarė rinkiminės apylinkės, vienoje iš jų, kuri įsikūrusi Rusijos mokslų akademijoje, jau balsavo ir dabartinis Rusijos prezidentas V.Putinas. Prie balsavimo urnų taip pat pasirodė ir kiti kandidatai – G.Javlinskis, P.Grudininas, Vladimiras Žirinovskis ir Borisas Titovas.