Rusijos Valstybės Dūma pirmąjį įstatymo projekto svarstymą dėl atsakomųjų sankcijų JAV suplanavo gegužės 15-ąją. Dokumento autoriai – visų parlamentinių frakcijų vadovai ir Valstybės Dūmos pirmininkas.
Vašingtonas kirto įmonėms, kurios Sirijai tiekia ginklus ir technologijas, o Maskva nori suduoti smūgį atgal.
Aukštas pareigas einantys parlamentarai siūlo atsisakyti bendradarbiavimo su JAV branduolinėje, aviacijos ir raketų gamybos srityse.
Taip pat ketinama uždrausti ar apriboti žemės ūkio produkcijos, žaliavų, maisto produktų, alkoholio ir tabako gaminių įvežimą į Rusijos Federacijos teritoriją iš JAV ir kitų užsienio valstybių, kurios remia Amerikos sankcijas rusams.
Apribojimai būtų taikomi vaistų preparatams, kurių analogai gaminami Rusijoje, taip pat technologiniams įrenginiams ir programoms, kuriamoms Amerikoje.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko trečiadienį pareiškė, kad Maskvos planuojamos atsakomosios priemonės dėl Vakarų šalių paskelbtų sankcijų bus „tikslios ir skaudžios“.
„Noriu, kad niekam nesusidarytų iliuzijų: Rusijos atsakymas į sankcijas, vadinamosios kontrsankcijos, bus tikslios, skaudžios ir opios – būtinai toms šalis, kurios paskelbė (sankcijas) Rusijos atžvilgiu“, – žurnalistams sakė Federacijos Tarybos vadovė V. Matvijenko.
„Sankcijos – lazda dviem galais. Ir jas skelbiantieji privalo suprasti, kad sankcijos prieš valstybes, ypač tokias kaip Rusija, sukels rimtų pasekmių paskelbusiesiems“, – pridūrė ji.
Klausia: su kuo liksime?
Rusijos parlamentas, priėmęs tokį sankcijų paketą, ne tik šautų sau į koją.
Kaip rašo visos autoritetingos šalies žiniasklaidos priemonės, išskyrus valstybines, šis įstatymo projektas – unikalus būdas įrodyti, kokios menkos Rusijos galimybės padaryti kokią nors žalą Amerikos ekonomikai.
Tuo pat metu Dūmos deputatai visai šaliai pademonstravo itin prastą savo valstybinių ir tarptautinių reikalų kompetenciją.
Ekonomistas Sergejus Chestanovas rašė dienraštyje „Novaja gazeta“: „JAV importas į Rusiją sudaro 8 proc. viso užsienio importo į Rusiją.
O Rusijos importas į JAV tesudaro 0,2 proc. viso importo į JAV balanso.
Esant 40 kartų skirtumui akivaizdu, jog bet kokios apribojimo priemonės statistiniu požiūriu neturės didelio poveikio JAV.“
Ekonomikos plėtros ministerija patvirtina: 2017 m. Rusijos eksportas į JAV sudarė 10,6 mlrd. dolerių (8,5 mlrd. eurų), importas – 12,5 mlrd. dolerių (10,1 mld. eurų). Tai menki skaičiai – mat JAV prekybos apyvarta su Kinija viršijo 700 mlrd. dolerių (566,7 mlrd. eurų).
Žlugtų pramonės šakos
Iš pramonės produkcijos JAV yra svarbūs rusiško titano, tiekiamo aviacijos milžinei „Boeing“, ištekliai. Šiuo importu iš Rusijos patenkinama apie trečdalį titano poreikių.
Bet tai kartu reiškia Rusijos titano gavybos šakos žlugimą.
Kompanija „VSMPO-Avisma“ jau perspėjo, kad kitų tokių titano pirkėjų ji ne tik neturi, bet jų ir nenumatoma. Tai reikštų, kad daugiau nei 20 tūkst. kompanijos darbuotojų Uralo regione tektų atleisti.
Kitas bendradarbiavimo pavyzdys – raketų variklių RD-180 tiekimas į JAV. Negaunant jų kurį laiką sustos Amerikos valstybinė kosmoso programa.
„Privatus kosminių skrydžių verslininkas Elonas Muskas turės Rusijos Valstybės Dūmai duoti premiją už konkurento sunaikinimą. Ir jei dabar jo rankose jau 65 proc. kosminių kelionių, o rusų – 15 proc., tai greitai turėsime nulį“, – komentavo radijui „Echo Moskvy“ apžvalgininkė Julija Latynina.
Beje, RD-180 tipo variklius Rusija gali parduoti tiktai JAV. Kitų pirkėjų net nėra.
Džiaugtųsi draugai ir giminės
Dėl ketinimų nutraukti Amerikos maisto produktų, alkoholio ir tabako tiekimą į Rusiją J.Latynina aiškino: „Mes suprantame, kad išloš nuostabi kompanija „Miratorg“.
Ji gauna didžiulius kreditus iš valstybės, o ją kontroliuoja broliai Linikai. Ir jų pavardė visiškai atsitiktinai sutampa su premjero Dmitrijaus Medvedevo žmonos mergautine pavarde.“
Apžvalgininkė J.Latynina primena, kad 2014 metais Rusija įvedė sankcijas norvegiškoms lašišoms.
Nesvarbu, kad Norvegija nepalaikė sankcijų prieš Rusiją.
O kodėl įvedė? Viskas labai paprasta. Artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas Genadijus Timčenka turi kompaniją „Ruskoje more“, kuri tiekia rinkai tokias pat lašišas. Ir žuvys ant Rusijos prekystalių akimirksniu pabrango.
„Už atsakomąsias sankcijas apskritai teks susimokėti Rusijos gyventojams ir vietos verslui“, – konstatuoja Rusijos verslo žiniasklaidos priemonės.
Pavyzdžiui, gyventojų sveikatai smogs vaistų įvežimo draudimas. „DSM Group“ duomenimis, importinių vaistų dalis Rusijos rinkoje 2017 metais viršijo 70 procentų. Be to, rusiški analogai toli gražu ne visada atitinka importo kokybę.
Ir jau apskaičiuota, kad į šias sankcijas gali patekti 130 patentuotų tarptautinių pavadinimų ir 140 prekių ženklų.
Dažnai šie preparatai vartojami sergant retomis ir sudėtingomis ligomis.
Melagingi pranešimai ir įkalčių slapstymas
Po savaitgalį įvykdytų JAV smūgių tęsiasi informacinis karas. Sirijos valstybinė žiniasklaida pranešė apie suduotus naujus raketų smūgius Chomso provincijoje. Naktį į antradienį Damasko režimo naujienų agentūra pranešė, kad kelios raketos „įsiveržė į oro erdvę virš Chomso“. Raketas esą numušė Sirijos oro gynyba. Sirijos valstybinė televizija incidentą pavadino „agresija“.
Pentagonas į tai sureagavo pareikšdamas, kad šiuo metu „JAV nevykdo operacijų regione“. Izraelis taip pat iš karto paskelbė „nežinantis“ apie incidentą. Kitoms valstybėms paneigus tokius pranešimus Damaskas kaltinimus atsiėmė.
Prancūzija ir kitos Vakarų šalys turi įtarimų, kad cheminės atakos pėdsakai Dumoje jau galėjo būti sunaikinti ir informacija iškreipta. Kaip teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija: „Labai tikėtina, kad iš vietos, kurią visiškai kontroliuoja Rusijos ir Sirijos kariuomenės, dingsta įkalčiai ir visi kiti svarbūs elementai.“
Įtariama, kad Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) faktų nustatymo misijos ekspertai Dumoje, į kurią vakar pateko, neberas ten pakankamai cheminės atakos įrodymų.
