Nuo grasinimų iki bučinių – tik metai: Korėjos lyderių šokis užbūrė ne visus

Lyderių susitikimas – istorinis įvykis Korėjos pusiasalyje, mat nuo 1950–1953 metais vykusio konflikto valstybės vis dar oficialiai kariauja.

Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos vadovai buvo susitikę tiktai du kartus – 2000-aisiais ir 2007 metais. O vakar Kim Jong-unas tapo pirmuoju Pchenjano lyderiu, po Korėjos karo apsilankiusiu Pietų Korėjoje. Mat susitikimas vyko pastate, stovinčiame Pietų Korėjos pusėje.

Prieš metus atrodė, kad pasaulis nesustabdomai lekia branduolinio karo link, tačiau dabar kalbama apie seniai neregėtą diplomatijos pergalę.

Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-unas ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas paspaudė vienas kitam ranką, nužingsniavo pasikalbėti, pasodino medį ir netgi susėdo iškilmingos vakarienės.

Susitikimo tikslas – išpešti iš Pchenjano pasižadėjimą dėl branduolinės programos sustabdymo – buvo įvykdytas.

Vakar Korėjų lyderiai, pasirašę deklaraciją, bendroje kalboje pakartojo ankstesnius pažadus, bet į detales nesileido.

„Korėjos pusiasalyje daugiau nebus karo. Prasidėjo nauja taikos era“, – sakoma bendroje deklaracijoje.

Sutarta dar šiemet pasirašyti taikos sutartį, nutraukiančią dar 1953-iaisiais įšaldytą karą tarp Korėjų.

Bet norintiems šaukti apie diplomatinę pergalę apžvalgininkai dar siūlo pataupyti gerkles – Kim Jong-unas ir praeityje yra sulaužęs susitarimų.

Pasirodo, vieni metai tarptautiniuose santykiuose – velniškai daug.

Lygiai prieš metus JAV lėktuvnešis kėlė bangas laviruodamas netoli Korėjos pusiasalio, Pchenjanas skelbė apie sėkmingus balistinių raketų bandymus, o pasaulis krūpčiojo nuo gąsdinimu artėjančiu karu.

„Yra didelė galimybė, kad greitai įsivelsime į didžiulį konfliktą su Šiaurės Korėja“, – pernai balandžio 27 dieną sakė JAV prezidentas.

Situacija pusiasalyje praėjusių metų vasarą kaito iki raudonumo. Naujas branduolinis bandymas, virš Japonijos paleistos raketos privertė D.Trumpą ir Kim Jong-uną pasikeisti asmeniniais įžeidimais.

Rugsėjo mėnesį JAV prezidentas iš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos nedviprasmiškai skėlė: jeigu reikės gintis, amerikiečiai visiškai sunaikins Šiaurės Korėją.

Bet iškritus žiemos sniegui situacija gerokai pravėso. 2018 metus Kim Jong-unas pradėjo it naujas žmogus: diplomatiniais tūpsniais užsitikrino susitikimus su Kinijos, Pietų Korėjos ir JAV prezidentais.

Tam padėjo ir sportas – į vos keliasdešimt kilometrų nuo sienos Pietų Korėjoje vykusias Pjongčango žiemos olimpines žaidynes buvo pakviesta ir Šiaurės Korėjos delegacija.

Pernai gegužę prie Pietų Korėjos vairo stojęs pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos sūnus Moon Jae-inas taip pat nusprendė duoti dar vieną šansą savo tėvų gimtinei.

Moterų ledo ritulio komandos olimpiadoje net varžėsi su suvienytos Korėjos emblema.

Regis, dėl to jis jau gali pradėti repetuoti Nobelio taikos premijos laureato kalbą, bet yra ir kitų kandidatų – lažybų bendrovės jau priima statymus ir dėl galimo D.Trumpo bei Kim Jong-uno įvertinimo.

Ilgai lauktam susitikimui ruoštasi su ypatingu dėmesiu. Regis, nė viena detalė neliko neapgalvota.

Lyderių derybos vyko prie specialiai pagaminto ovalaus 2018 milimetrų pločio stalo, kuris pabrėžia vizito datą ir simbolizuoja du sujungtus tiltus.

Žemė, kurią politikai kastuvais žėrė ant simboliškai pasodintos 1953 metų pušies, – iš abiejų šalių teritorijos.

Tiesa, neišvengta ir improvizacijos. Šiaurės Korėjos lyderis, paspaudęs Moon Jae-inui ranką ir žengęs istorinį žingsnį į Pietų Korėją, vėliau pasiūlė prezidentui trumpam žengti atgal ir apsilankyti šiaurėje.

Apsvarstyta net tai, kur Kim Jong-unas eis į tualetą. Dėl saugumo sumetimų Pchenjano delegacija atsivežė tualetą, kad net menkiausia užuomina apie lyderio sveikatą neatsidurtų viešuose tualetuose pasikapstyti sugalvojusios Pietų Korėjos žvalgybos rankose.

Be to, į Panmundžomą Šiaurės Korėjos delegacija atsivežė ir specialią makaronų gaminimo mašiną. Ja pagamintų šaltų makaronų patiekalas pagal Šiaurės Korėjos receptą buvo patiektas per lyderių vakarienę.

Ceremonijos planuotojams teko laviruoti it minų lauke, bet kai kurie sprendimai vis tiek sulaukė kritikos – Japonijai užkliuvo, kad ginčytinos salos, kurias savinasi Tokijas, Seulas ir Pchenjanas, atsidūrė mango putėsius papuošusiame žemėlapyje.

Lyderių susitikimas vyko ir tikrame minų lauke – ties valstybių siena nusidriekusioje demilitarizuotoje zonoje. 250 kilometrų ilgio ir 4 kilometrų ploto linijos pavadinimas skamba keistai žinant, kad tai – viena labiausiai saugomų sienų pasaulyje.

Antai ir pernai ją kirsti mėginęs Šiaurės Korėjos karys buvo pašautas ir tik per stebuklą likęs gyvas buvo išgelbėtas ir nugabentas į Seulą.

Nors didžioji dalis sienos saugoma akylų karių ir minų laukų, Korėjų atstovai ryšį palaiko susitikdami Jungtinėje saugos zonoje.

Nedidelėje aikštėje – vos keletas pastatų, o ant linijos stovi keli ryškiai mėlyni namai, kuriuos perpus dalija Šiaurės ir Pietų Korėjų siena.

Kasmet Jungtinėje saugos zonoje apsilanko apie 100 tūkst. turistų. Smalsuoliai įleidžiami ir į susitikimo namelių vidų, bet ir čia juos stebi abiejų šalių kariai.

Iš pietų pusės atvykusiems žmonėms sargai primena: „Jokiu būdu neikite toliau, nei stovi šis karys. Tos durys neužrakintos, o už jų – Šiaurės Korėja.“

Beje, pasienio pareigūnu Pietų Korėjoje gali tapti ne bet kas. Pistoletais ginkluoti kariai turi būti mažiausiai 170 centimetrų ūgio, turėti juodą tekvondo arba dziudo diržą.

Priešininkus jie gąsdina griežta veido mina, saulės akiniais ir prie šonų sugniaužtais kumščiais.

Prieš Šiaurės ir Pietų Korėjų lyderių susitikimą situacija rimo jau kurį laiką.

Praėjusią savaitę Pchenjanas pranešė sustabdantis branduolinius bei raketų bandymus ir uždarantis branduolinių bandymų objektą šalies šiaurėje.

Tiesa, tam korėjiečius galėjo pastūmėti ir gamta, mat geologai užvakar pranešė nustatę, jog pagrindinis požeminis branduolinio ginklo bandymų poligonas Pungjė-ri sugriuvo dėl padarytos žalos virš jo stūksančiam Montapo kalnui.

Abiejų valstybių lyderių kabinetus sujungė dvejus metus tylėjusi tiesioginė ryšio linija.

Prie sienos irgi tapo ramiau – Pietų Korėja nutraukė propagandines transliacijas, kurios milžiniškais į Šiaurės Korėją nukreiptais garsiakalbiais skambėjo jau daug metų.

Regis, net pats Kim Jong-unas pastaruoju metu nusprendė elgtis kaip tikras valstybės lyderis.

Viešai apie šalies bėdas niekada neskelbianti valstybinė žiniasklaida išplatino vaizdus, kaip diktatorius ligoninėje lanko autobuso avarijos, per kurią žuvo 36 žmonės, aukas.

Gali būti, jog užuojautą reikšti jį pastūmėjo tai, kad didžioji dalis žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų yra Kinijos piliečiai.

Bet už sušvelnėjusio Kim Jong-uno elgesio gali slėptis ir kita tiesa: jis pagaliau jaučiasi užsitarnavęs vietą didžiųjų branduolinių valstybių klube.

Apžvalgininkai įspėja, jog susitikimus su Pietų Korėjos ir JAV lyderiais Pchenjano diktatorius organizuoja ne tam, kad atiduotų raketas, o kad parodytų, jog jo ginklai Vakarus privertė jį laikyti sau lygiu.

„Būtent taip baigiasi Šiaurės Korėjos propagandinis filmas „Šalis, kurią mačiau“ („The Country I Saw“).

JAV vadovas apsilanko Pchenjane, priverstas Šiaurės Korėjos branduolinės ir raketų programų“, – dėmesį atkreipė Midlberio strateginių tyrimų instituto Rytų Azijos neplatinimo programos vadovas Jeffrey Lewisas.

Pietų Korėjos valstybės pareigūnas Chung Eui-yongas tikino, jog Šiaurės Korėjos atstovai per vieną susitikimų pabrėžė, esą jai nereikės jokių branduolinių ginklų, jei karinės grėsmės, kylančios šaliai, bus sumažintos, o Pchenjanui bus suteiktos patikimos saugumo garantijos.

Žinoma, Kim Jong-uno vyriausybės propagandiniai ruporai neigė, kad Pchenjano žingsniai yra nulemti tarptautinio spaudimo ir griežtų ekonominių sankcijų.

„Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos dialogo ir taikos puolimas yra jos pasitikėjimo savimi išraiška pasiekus viską, ko troško“, – teigiama pranešime.

Čia taip pat gali būti tiesos. Šiaurės Korėja pernai sėkmingai išbandė tarpžemyninę balistinę raketą, kuri galėtų pasiekti ir Ameriką.

Nors penktadienį Kim Jong-unas savo kalboje apie branduolinius ginklus neužsiminė, jis tikino, kad šios akimirkos visi korėjiečiai laukė ilgai. „Mūsų tautos atstovai neturėtų kovoti tarpusavyje. Turime gyventi vienybėje“, – sakė Šiaurės Korėjos lyderis.

Įtaresni apžvalgininkai ramina: tai nebūtų pirmas kartas, kai po trimitavimų apie diplomatinę pergalę Pchenjanas vėl sulaužo pažadus nusiginkluoti ir grįžta prie karinės retorikos.

O žmogaus teisių aktyvistai nusivylė, kad ant derybų stalo neatsirado vietos ne tokiems maloniems klausimams apie Šiaurės Korėjos darbo stovyklas, represijas, egzekucijas, kankinimus ir žmonių persekiojimą.

Net NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įspėjo nešvelninti sankcijų Šiaurės Korėjai tol, kol ji neįrodys pasikeitusi.

Pasak Evano Medeiroso, kuris valdant Barackui Obamai buvo Nacionalinės saugumo tarybos direktorius Azijai, tikėtina, kad Pchenjanas, kuris pats apie minimą pasiūlymą viešai dar nekalbėjo, bando įvaryti pleištą tarp Pietų Korėjos ir Vašingtono.

„Vertinu labai skeptiškai, – sakė jis. – Pchenjanas pasinaudos derybomis, kad išloštų laiko ir pranašumo.“

Abi sąjungininkės nevienodai vertina padėtį: taikingesnė prezidento Moon Jae-ino vyriausybė teikia pirmenybę meduoliui, o Vašingtonas – botagui.

Tokijas taip pat itin iš arti stebi Korėjos pusiasalį. Japonai įspėja: jei Seulas atlaisvins sankcijų vadžias, kurios prie derybų stalo pakvietė Kim Jong-uną, šiuo pavyzdžiu paseks ir Kinija su Rusija. O tai po susitikimo su JAV prezidentu turbūt yra didžiausia Pchenjano lyderio svajonė.