Tie, kurie palaiko šalies prezidentą, bando nuspėti jo veiksmus konkrečiose srityse, kurių jis imsis per naująją kadenciją.
O štai V.Putino priešininkai analizuoja tai, kas jau nuveikta, ir iš to daro išvadą: dar viena 65 metų V.Putino kadencija – katastrofa Rusijai.
Taip apie prezidento strategiją kalba kažkada garsiausiu Rusijos kaliniu tituluotas Michailas Chodorkovskis: „Kremlius turi tris kelius. Pirmasis – kontroliuojama liberalizacija, leidžianti tikėtis V.Putino „švelnaus“ pasitraukimo iš valdžios. Bet abejoju, ar tam V.Putinas pasiryš.
Antrasis kelias – spartus gyvenimo lygio augimas. Tik tai – jau iš svajonių srities. Trečiasis – nauja užsienio politikos avantiūra, kurią užbaigtų daug pralieto kraujo.
Geros išeities nėra: tai bus sudėtingiausi šešeri metai V.Putino gyvenime. Bet tai jis padarė savo rankomis.“
Susiję straipsniai
Laukia sunkiausia kadencija
Šią mintį pratęsia Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas, kuris mano, kad galimi du scenarijai: arba V.Putinas pasiūlys šaliai realią vidaus plėtros programą, arba Rusijos laukia sunkiausi sukrėtimai.
„Žinoma, tai yra sudėtingiausia V.Putino kadencija – dėl paprastos priežasties, – įsitikinęs ir Politinės informacijos centro generalinis direktorius Aleksejus Muchinas. – Galbūt teks ruošti šalį valdžios perdavimui – iš V.Putino rankų kam nors kitam. Todėl manau, kad nėra prasmės laukti kokių nors V.Putino staigmenų. Tai bus toks pat V.Putinas, kokį jau matėme.“
Nacionalinės strategijos instituto prezidentas Michailas Remizovas svarsto, kad prezidento vadovavimo stilius šįkart bus griežtesnis kadrų politikos požiūriu.
„Tai galima sieti tiek su geopolitinės padėties rimtumu, tiek su pasikeitusia paties prezidento filosofija. Bet, turint omenyje, kad padėtis iš tikrųjų yra rimta, reikia elito susitelkimo, – įsitikinęs M.Remizovas. – Be šito dabartinėmis sąlygomis neįmanoma užtikrinti šalies gyvybingumo. O elitui sutelkti reikia kietesnio vadovavimo stiliaus.“
Pasak Rusijos politinės technologijos specialisto, Tarptautinio politinės analizės instituto direktoriaus Jevgenijaus Minčenkos, V.Putinas bandys ugdyti naują sluoksnį vadovaujančių asmenų, turinčių pamažu perimti valdymo svertus.
„Šių žmonių išbandymas prasidėjo dar tada, kai masiškai buvo pakeisti regionų vadovai“, – aiškino ekspertas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Kasa ekonominį dugną
Vašingtono Katono instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Andrejus Ilarionovas mano, kad pagrindiniu jau įvykusio „putiniškojo“ valdymo pasiekimu tapo Rusijos lyginamojo svorio sumažėjimas pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu.
„Rusijos BVP bendrajame pasaulio BVP nukrito nuo 2,11 proc. 2000-aisiais iki 1,93 proc. 2017 metais. Vidutiniškai 0,01 proc. per metus, – teigė 2005–2006 m. V.Putino patarėju ekonomikos klausimais dirbęs A.Ilarionovas. – Beje, antroje šio laikotarpio valdymo pusėje lyginamasis Rusijos svoris pasaulio BVP atžvilgiu vidutiniškai mažėjo 0,07 proc. per metus. Per pastaruosius penkerius metus BVP jau nyko vidutiniškai 0,09 proc. per metus.“
A.Ilarionovas įsitikinęs, jog tai dar ne riba: „Mes manėme, kad jie jau pasiekė dugną. Bet ne – jie ketina kasti toliau.“
Ekonominės padėties Rusijoje sudėtingumą apibūdina du veiksniai: didelis išorinis spaudimas bei akivaizdi dabartinio ekonomikos modelio krizė.
Politinių technologijų centro viceprezidentas Aleksejus Makarkinas mano, kad „naujasis Šaltasis karas numato galimybę žymią lėšų dalį skirti gynybinėms išlaidoms.
Dabar jas stengiamasi sumažinti, bet jos vis tiek didelės“.
Dauguma ekspertų vis dėlto įsitikinę, kad naujosios kadencijos darbotvarkė, ypač ekonominė, daugiausia priklausys nuo tarptautinės situacijos – pirmiausia nuo Rusijos ir Vakarų santykių.
Atsigręžimas į žmones
Rusija – žmonėms. Taip pirmadienį per inauguraciją sušuko V.Putinas, kuris naująją savo kadenciją įvardija kaip „socialinę“. Bet žengti į šią sritį pavojinga.
„Socialinės sferos sprendimai dar sudėtingesni visuomenės nuomonės požiūriu – jie turi įtakos daugeliui rusų. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus didinimas gali sukelti daugelio Rusijos piliečių nepasitenkinimą“, – įsitikinęs Politinės informacijos centro generalinis direktorius Aleksejus Muchinas.
Opozicionierius Aleksejus Navalnas šaiposi iš V.Putino pažadų žmonėms ir bado į nesibaigiančias problemas pirštu.
„Rusija turi tris bėdas – kvailiai, keliai ir V.Putinas.
Pastarasis žada perstatyti Palmyros miestą Sirijoje. Bet kodėl nepasidairyti į savo miesto kelius? Kas šiuo atveju prioritetas: kelių sutvarkymas Voroneže ar Palmyros perstatymas?
O gal dar svarbiau Čeliabinsko problemos, kur apstu sovietinės epochos gamyklų, išskiriančių tiek nuodingų medžiagų, jog oras pradegina šnerves?“ – rašė A.Navalnas.