Kairo gyventojus, dūstančius automobilių spūstyse, jau vilioja reklaminiai skydai, žadantys kitokį gyvenimą ar tiesiog siūlantys įkvėpti švaraus oro. Remiantis „The Guardian“, žmonės jau dabar gali įsigyti naujai statomų būstų būsimoje sostinėje.
Susiruošusiems pabėgti nuo savo senojo gyvenimo siūlomas išsigelbėjimas 40 kilometrų nuo Kairo statomame naujajame mieste.
Tiesa, naujasis miestas pavadinimo dar neturi, tad ant reklaminių stendų rašoma: „Sveiki atvykę į svarbiausią bendruomenę“.
Miesto kūrėjai teigia, jog tai yra „kelias į naują miestą, naują gyvenimą, naują bendruomenę ir naują pasaulinės traukos centrą“.
Būsimoji sostinė išsidrieks 700 kvadratinių kilometrų plote, o tai beveik prilygsta Singapūro dydžiui. Planuojama, kad čia apsigyventi galės nuo 5 iki 7 mln. žmonių. Galima palyginti: šiuo metu Kaire gyvena per 20 milijonų gyventojų.
Visa tai įsikurs aplink augalijos ir vandens telkinių zoną – „žaliąją upę“, kurį bus du kartus didesnė už Niujorko centrinį parką.
Naujos sostinės idėja sukurta siekiant išspręsti Kairo problemas ir sukurti blizgančią šalies ateitį.
Pirmosios valdžios institucijos į naująją sostinę planuoja išsikelti jau 2019 metų birželį. Tai padaryti bus skatinamos ambasados ir įmonių biurai.
Kinai čia jau stato verslo rajoną, kuriame bus dvidešimt dangoraižių. Bet kyla klausimas: kas pasiliks Kaire, kai iš jo visi išvažiuos?
Laukia nauja pradžia
Kaire politikos mokslus ir arabų kalbą studijavęs Žilvinas Švedkauskas „Lietuvos rytui“ pasakojo, jog naujosios sostinės idėja audrina egiptiečių fantaziją jau daugiau nei 70 metų.
„Šeštajame dešimtmetyje Egiptas išgyveno itin staigią industrializaciją, o sostinės gyventojų skaičius tiesiog sprogo migrantams iš Pietų Egipto ir kaimiškųjų Nilo deltos vietovių užplūdus Kairą.
Tai ir lėmė, kad valdžios atstovai pradėjo žvalgytis į dykumą“, – tvirtino Ž.Švedkauskas.
Vyriausybei naujos sostinės sukūrimas reikš naują pradžią, tačiau paskui save vyriausybė išsiveš ir visas investicijas.
Projekto atstovas spaudai Khaledas El-Husseiny neatsakė į klausimus, kiek butų jau paruošta naujojoje sostinėje ir kokia vidutinė nekilnojamojo turto kaina.
„Nekreipkite dėmesio į skaičius – jie nesvarbūs ir nėra galutiniai. Mes turime svajonę ir ją šiuo metu įgyvendiname“, – tvirtino K.El-Husseiny.
51 procentas įmonės „Administrative Capital for Urban Development“ (ACUD) akcijų priklauso Egipto kariuomenei, o 49 procentai – Egipto būsto ir miestų plėtros ministerijai.
K.El-Husseiny teigimu, įmonė ne vien atsakinga už naujos sostinės statybą, bet ir po statybų rūpinsis, kaip panaudoti tuščius valdžios pastatus Kaire.
Tačiau daugumos statinių ateitis Kaire išlieka neaiški.
„Mes neturime planų investuoti į šiuos pastatus, tačiau ką nors sugalvosime, gal paversime visus juos viešbučiais“, – svarstė K.El-Husseiny.
Ž.Švedkausko teigimu, investicijos į naujus miestus yra tiesiog mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas faraoniškoms autoritarinio režimo ambicijoms patenkinti.
„Kas rytą autobusu važiuodamas į naująjį universiteto miestelį Naujojo Kairo centre matau daugybę naujų, tačiau neužbaigtų pastatų, kurių pilna visuose Kairą supančiuose rajonuose“, – prisiminimais apie gyvenimą Kaire dalijosi Ž.Švedkauskas.
Pasak vienos legendos, kurią papasakojo Kaire gyvenęs Žilvinas, miesto senosiose kapinėse gyvena apie milijoną žmonių, kurie neturi kur prisiglausti, tad savo būstus susirentė ant kapaviečių.
„Apsilankęs kapinėse pamatai, kad žmonės namus statosi šalia kapinių teritorijos. O ir tų žmonių tėra gal keli šimtai, dauguma iš jų – laidojimo paslaugomis besiverčiančios šeimos“, – tikino Ž.Švedkauskas.
Milžiniškas projekto biudžetas
2015 metais naujosios sostinės projektas buvo įvertintas 34 mlrd. eurų. K.El-Husseiny teigimu, projekto biudžetas neribojamas, o valdžios institucijos į tai yra investavusios beveik 10 mlrd. eurų.
Kitą biudžeto dalį sudaro bankų paskolos, ir milijardą eurų statytojai jiems jau yra grąžinę, bet išlieka neaišku, kas bankams sumokės likusią dalį sumos už visus spindinčius dangoraižius.
Projektui taip pat bus panaudoti Kairui reikalingi ištekliai. Dvi vandens stotys per parą naujai sostinei jau tiekia 200 tūkst. kubinių metrų vandens, o naujojoje sostinėje apsigyvenus žmonėms, jie sunaudos pusantro milijono kubinių metrų vandens per dieną. Tai reiškia, kad mažiau jo pasieks visus artimiausius miestus.
K.El-Husseiny šį projektą lygina su Brazilijos sostinės perkėlimu 1960 metais iš Rio de Žaneiro į naujai pastatytą Brazilijos miestą šalies viduryje.
„Mums to reikia. Žinome, kad tai kainuoja milijardus, bet mums to reikia“, – tikino K.El-Husseiny.
Dabar Brazilijos sostinė yra laikoma nevykusios miesto plėtros ir nelygybės pavyzdžiu.
Naujojoje sostinėje gyvens daugiau negu dvigubai didesnis skaičius gyventojų nei Brazilijos sostinėje, tačiau projekto kūrėjai ją vis tiek reklamuoja kaip pabėgimą nuo užgrūstų Kairo gatvių.
Ž.Švedkausko teigimu, didžioji dalis jų glaudžiasi neoficialiuose rajonuose, išaugusiuose ant agrikultūrinės paskirties žemės, kuri nereguliuojama urbanistinės plėtros planų. Nepaisant to, juose beveik visus būstus pasieka vanduo, įrengta kanalizacija.
„Daugelis dėl šių priežasčių Kairą vadina besivystančio pasaulio sėkmės istorija, kuriai judėti į priekį padeda ne centrinis planavimas, o draugiški, rūpestingi egiptiečiai“, – tvirtino lietuvis.
Miestai virto vaiduokliais
Augančiai Kairo populiacijai reikia daugiau būstų. Tačiau naujų miestų kūrimas – ir šalies vadovų ambicijų išraiška.
„Kiekvienas prezidentas, išskyrus trumpai valdžiusį Musulmonų brolijos atstovą Mohammedą Morsi, nuo pat Gamalo Abdelio Nassero laikų siekė įamžinti savo valdymo laikotarpį naujo satelitinio miesto šalia Kairo statybomis.
Visi jie pamažu buvo įtraukti į urbanistinį Kairo audinį ir šiandien sudaro vientisą metropolį, kuriame telpa apie 22 milijonus žmonių“, – pasakojo Ž.Švedkauskas.
Kairas šiandien laikomas greičiausiai augančiu miestu pasaulyje. Iki 2050 metų gyventojų skaičius jame gali pasiekti 40 mln.
Tačiau sostinę juosiantys miestai yra menkai apgyvendinti, nors tikslas buvo sumažinti žmonių skaičių Kaire.
„Naujieji miestai įkūnija vietos elito svajones, koks Egiptas turėtų būti: tiesios ir plačios gatvės, prekybos centrai su vakarietiškų prekių ženklų parduotuvėmis, aukštomis tvoromis aptverti gyvenamieji rajonai su sporto klubais ir drėkinamais golfo laukais.
Trumpai tariant, tikra priešingybė centriniam Kairui, kenčiančiam nuo smogo, triukšmo ir vienų didžiausių transporto spūsčių pasaulyje“, – sakė Ž.Švedkauskas.
Deja, naujųjų miestų projektai yra skirti nedidelei vidurinei klasei ir pasiturintiems, darbininkų klasės atstovai neišgalės persikelti gyventi į naująją sostinę.
Ž.Švedkauskas teigė, kad tai tik dar labiau įtvirtins šių grupių perskyrą fiziškai jas atribojant.
K.El-Husseiny skaičiavimais, naujojoje sostinėje vidutinė kvadratinio metro kaina sieks 8–9 tūkstaznčius Egipto svarų sterlingų (apie 400 eurų).
Nors valstybės tarnautojai gaus 25 proc. nuolaidą įsigyjant būstą, kaina ir jiems bus sunkiai įkandama. Jie vidutiniškai uždirba tik kiek daugiau nei 1000 Egipto svarų sterlingų (50 eurų) per savaitę.
Projekto sėkme abejoja ir urbanistai.
„Kad sostinės projektas pavyktų, jo tikslas turi būti sumažinti automobilių grūstis, o tai neįvyks perkėlus kelis tūkstančius gyventojų į kitą miestą. Dauguma jų net neturi mašinų, todėl tai nesumažins kamščių“, – pasakojo egiptietis miesto plėtros inžinierius Mohamedas Elshahedas.
Kairas – per bjaurus
Tačiau K.El-Husseiny įsitikinęs, kad jo projektas suvilios ir Kairo gyventojus, ir verslą, ir užsienio valstybių atstovybes.
„Suteiksime jiems privalumų, kurių nėra senajame Kaire, – platesnes gatves ir išmanųjį miestą. Išmanusis miestas reiškia saugus miestas. Visame mieste bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros“, – kalbėjo K.El-Husseiny.
Jungtinės Karalystės ambasados Egipte atstovė laikraščiui „The Guardian“ tvirtino, kad svarsto perkelti savo ambasadą į naująją sostinę. Kitų šalių atstovybės tvirtos nuomonės šiuo klausimu dar neturi.
„Kairas nebetinkamas egiptiečiams. Kiekvienoje sankryžoje formuojasi mašinų spūstys, miesto infrastruktūra nesukurta tokiam žmonių skaičiui, viskas labai užgrūsta. Be specialaus veiksmų plano miestas pasidarė bjaurus“, – tvirtino K.El-Husseiny.
Ž.Švedkausko teigimu, naujosios sostinės projektas – tik dar viena Egipto elito didybės manijos išraiškos forma, bet egiptiečiai moka išradingai išvengti valdžios reformų ir jų sukeliamų nepatogumų.
„Devintajame dešimtmetyje pabaigus vieną iš Naujojo Kairo plėtros etapų, ministerija, atsakinga už darbų vykdymą, turėjo būti pirmoji įstaiga, perkelta į dykumos miestą. Taip turėjo būti parodytas pavyzdys kitiems.
Nepaisant to, atėjus persikėlimo dienai, ministerijos darbuotojai surengė streiką, ir sprendimas dėl išsikėlimo buvo atšauktas.
Panašus likimas, manau, gali ištikti ir naująją sostinę, planuojamą pirmiausia kaip administracinis miestas. Neoficialūs šeimos, politikos ir verslo ryšiai – tvirtas urbanistinis Kairo audinys ir jį, kaip istorija ne kartą parodė, nėra lengva išardyti“, – tikino Ž.Švedkauskas.
Bet K.El-Husseiny išlieka nepalaužiamas: „Mums reikia orientyro, naujos sostinės. Mes turime teisę svajoti ir tą svajonę įgyvendinsime.“
Faktai ir skaičiai apie būsimą sostinę
Egipto sostinė per 5 tūkstantmečių valstybės gyvavimo istoriją keitėsi daugiau nei pora dešimčių kartų, tačiau Kairas svarbiausio miesto vardą turi jau daugiau nei tūkstantmetį – nuo 969 metų.
Naująją sostinę statyti buvo sugalvota siekiant suvaldyti Kaire egzistuojančias problemas: automobilių spūstis, būsto trūkumą ir beprotišką gyventojų skaičiaus augimą. Kairas jau dabar laikomas sparčiausiai augančiu miestu, o iki 2050-ųjų, manoma, mieste gyvens iki 40 mln. žmonių.
Bendra naujosios sostinės projekto vertė siekia daugiau nei 34 mlrd. eurų. Trečdalį sumos investavo vyriausybė, likę pinigai buvo pasiskolinti iš bankų.
Pasak projekto rengėjų, naujojoje sostinėje bus įrengtas 21 gyvenamasis rajonas, 25 „specialieji“ rajonai, 663 ligoninės ir klinikos, 1250 mečečių ir bažnyčių, sukurta 1,1 milijono gyvenamųjų patalpų, kuriose galės gyventi mažiausiai 5 milijonai gyventojų.
Egiptiečiai nėra pirmieji, kurie sugalvojo pastatyti naują šalies sostinę. Taip 1913 metais pasielgė australai iš Sidnėjaus, ją perkėlę į Kanberą. 1960 metais brazilai perkėlė sostinę iš Rio de Žaneiro į Braziliją. Indijos sostinė Naujasis Delis, Pakistano Islamabadas, o JAV Vašingtonas taip pat buvo naujai pastatyti miestai, į kuriuos buvo perkeltos valstybių sostinės.
