Prieš nekantriai laukiamą susitikimą JAV verčiasi per galvą. Šią savaitę į Maskvą išvyko prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas.
O JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo teigė, kad JAV šiuo metu ieško sričių, kuriose amerikiečių interesai sutaptų su rusų, o ten, kur jie kertasi – gintų JAV interesus.
Tiesa, remiantis tuo, kaip D.Trumpui pastaruoju metu sekasi tarptautiniuose susitikimuose, savo tikslų jis gali ir nepasiekti.
JAV lyderis pastaruoju metu įvaldė savotišką neprognozuojamos asmeninės diplomatijos stilių, kurį naudojo ir per susitikimą su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong-unu Singapūre.
Nors Baltieji rūmai sveikino D.Trumpo derybas ir vadino jas istoriniu pasiekimu, tarptautinės politikos ekspertai pabrėžė, kad be JAV prezidento įvaizdžio pagerinimo namie amerikiečių delegacija per susitikimą neišlošė beveik nieko, o Šiaurės Korėjai nusileido daugelyje svarbių klausimų.
Dabar baiminamasi, kad panašiai galėtų baigtis ir D.Trumpo susitikimas su V.Putinu. Tai galėtų turėti milžiniškų padarinių.
Jaučiasi suvaldę D.Trumpą
JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas gali įvykti Helsinkyje, remdamasis informuotu šaltiniu Amerikoje antradienį pranešė „Politico“.
Pasak šaltinio Baltuosiuose rūmuose, galimo susitikimo planas dar derinamas tačiau šiuo metu kaip siūloma susitikimo vieta aptarinėjamas Helsinkis
Suomijos sostinė galėtų tapti neutralia vieta, esančia pakankamai arti Rusijos, kad V.Putinas galėtų grįžti į Maskvą iki Pasaulio futbolo čempionato finalinių rungtynių liepos 15 dieną.
Per susitikimą tikriausiai būtų aptarta Rusijos agresija Ukrainoje, Rusijos įsikišimas į JAV prezidento rinkimus 2016-aisiais, Sirijos konfliktas ir Korėjos pusiasalio branduolinis nuginklavimas.
Susitikimo data kol kas nėra aišku, tačiau planuojama, kad liepos 11-12 dienomis D. Trumpas Briuselyje dalyvaus NATO viršūnių susitikime, o liepos 13-ąją nuvyks į Didžiąją Britaniją.
Po to Baltieji rūmai prezidento darbotvarkėje yra išskyrę tris dienas, tad, manoma, per jas ir galėtų įvykti susitikimas.
Buvęs JAV gynybos departamento Rusijos klausimu dirbęs pareigūnas Markas Simakovsky teigė, kad JAV sąjungininkus tikriausiai nerimauti privers ir pats susitikimo laikas.
„Jau dabar abejojama D.Trumpo įsipareigojimu NATO. Kad jis yra pasiruošęs susitikti su V.Putinu taip arti Aljanso suvažiavimo, atrodo lyg tyčinis žingsnis parodyti savo nepasitenkinimą NATO ir parodyti save kaip galingą lyderį, kuris susitikinėja su galingiausiais valstybių vadovais nekreipdamas dėmesio į savo artimiausių sąjungininkų interesus“, – svarstė analitikas.
Įtampa tarp JAV ir NATO partnerių kilo ir per birželio pradžioje vykusį „Didžiojo septyneto“ susitikimą, kuriame D.Trumpas paragino į G-7 sugrąžinti iš grupės po Krymo aneksijos išmestą Rusiją.
Taip pat pasigirdo liudijimų, kad D.Trumpas G-7 lyderiams aiškino, kad iš Ukrainos aneksuotas Krymo pusiasalis yra Rusijos dalis, nes ten žmonės kalba rusiškai.
Tai privertė džiūgauti ir Kremliaus kontroliuojamą žiniasklaidą. Valstybinės Rusijos televizijos laidų vedėjai džiūgavo, kad JAV prezidentas palaiko V.Putino peršamą užsienio politikos viziją: „Krymas mūsų! D.Trumpas mūsų!“
Žalia šviesa V.Putinui
Pasak W.Wilsono centro „Kennan Institute for Advanced Russian Studies“ direktoriaus pavaduotojo Williamo Pomeranzo, Rusijos prezidentas aiškiai žino, ką norėtų išpešti iš šio susitikimo.
„Gali būti, kad visko įvykdyti jam nepavyks, tačiau jis turi planą ir yra labai patyręs bei disciplinuotas derybininkas. To paties apie D.Trumpą pasakyti negalima“, – „Business Insider“ teigė ekspertas.
Nerimaujama, kad D.Trumpo atsainus požiūris į diplomatiją ir konkretaus tikslo neturėjimas gali iškelti abejonių dėl to, kokius įsipareigojimus jis norėtų gauti iš V.Putino.
Viską dar labiau komplikuoja JAV prezidento nuolaidumas Rusijos lyderiui, kurį įrodė jo mintis pasveikinti V.Putiną su rinkimų pergale nepaisant padėjėjų raginimo to nedaryti.
„Jeigu susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu ką nors pasako, viskas, ką D.Trumpas aptars su V.Putinu bus nupiešta kaip asmeninis D.Trumpo triumfas kuriant tokį asmeninį santykį su V.Putinu, apie kurį JAV prezidentas visada svajojo“, – aiškino buvęs JAV valstybės sekretoriaus patarėjas Richardas Kauzlarichas.
O Rusijos žiniasklaida iškėlė teoriją, kad D.Trumpas ir V.Putinas sudarys slaptą žodinį susitarimą, kad JAV prezidentas nuo šiol pro akis praleis Ukrainos klausimą.
Dėl to JAV specialistai tikina, kad D.Trumpas privalo parodyti, kad Vašingtonas neketina apsimesti nematantis Maskvos įtakos zonos ir to, ką ji joje mėgina nuveikti.
„Jeigu tai nebus padaryta, V.Putinas galvos, kad jam uždegta žalia šviesa“, – teigė Baracko Obamos administracijoje Nacionalinio saugumo tarybai vadovavęs Edwardas Price'as.
Sankcijų panaikinimas?
D.Trumpo susitikimas su V.Putinui taip pat galėtų reikšti Maskvos pergalę svarbiausiu jai sankcijų klausimu.
Nuo 2014-ųjų JAV ir Jungtinė Karalystė ragino ES paskelbti sankcijas Rusijai už aneksuotą Krymo pusiasalį.
Nors Bendrija kur kas daugiau prekiauja su Rusija ir turi daugiau energetikos jungčių, ES narės kol kas pakluso ir pratęsė sankcijas.
Tačiau JAV prezidento postą užėmus D.Trumpui noras nubausti Maskvą sumažėjo. Tad ir šis lyderių susitikimas ES laukiamas su nerimu.
„Užtektų, kad vos viena ES narė nuspręstų, jog nebenori pratęsti sankcijų, ir jos dingtų. – aiškino W.Pomeranzas. – O jeigu būtų nutrauktos Europos sankcijos, manau, kad D.Trumpas pasistengtų, kad JAV taip pat nebetaikytų sankcijų Rusijai.“
