Pasirodžiusi knyga „The Trump White House: Changing the Rules of the Game“ („Trumpo Baltieji rūmai: keičiant žaidimo taisykles“) sukėlė nemažai audringų reakcijų. Vieni autorių gyrė, kiti atvirai jo kūrinį vadino propaganda.
„Turėjau galimybę pamatyti tas jo puses, kurių nematė kiti“, – „Lietuvos rytą“ tikino 74-erių R.Kessleris. Jis su JAV prezidentu pažįstamas jau du dešimtmečius.
Nors dėl knygos amerikietis sulaukė nemažai kritikos, jis tvirtai laikėsi savo nuomonės. Tebėra įsitikinęs, kad 72 metų D.Trumpas „įeis į istoriją kaip vienas geriausių JAV prezidentų“.
Susiję straipsniai
„2011-aisiais rašiau, kad nereikėtų nuvertinti D.Trumpo galimybių tapti JAV prezidentu. Praėjus penkeriems metams rašiau, kad jis taps prezidentu ir kaip jis elgsis būdamas prezidentu“, – apie pasitvirtinusias prognozes sakė R.Kessleris.
– Pasirodžius knygai daugelis jus pradėjo vadinti tiesiog D.Trumpo gynėju. Kaip nors į tai reaguojate ar jums nerūpi? – pasiteiravo „Lietuvos rytas“.
– Daugeliui žurnalistų labai svarbu tai, kaip jie bus vadinami, jie bijo visuomenės pasmerkimo.
Bet aš nesu toks. Visada mąsčiau savarankiškai.
Aš nebijau išeiti prieš žmones ir laikytis savo pozicijos. Manau, mano vaidmuo – sakyti tiesą. Tai dariau knygoje ir tik tai man rūpi. Beje, D.Trumpas tiktai man vieninteliam davė interviu, kai rašiau knygą.
– Apie kitus žurnalistus esate kalbėjęs labai griežtai. Esą kuo toliau, tuo mažiau jų yra nuoširdūs. Ar jums padėtis atrodo tokia bloga?
– Kai dirbau „The Washington Post“ ar kituose leidiniuose prieš tai, būtume buvę atleisti už kai kurias istorijas, kurios spausdinamos dabar.
Pavyzdžiui, „The New York Times“ išleido straipsnį apie modelį Rowanne Brewer, kurią kadaise sutiko D.Trumpas.
Buvo cituojami jos žodžiai – esą vos susipažinus jis pasiūlė jai persirengti.
Sensacija, ar ne? Bet paaiškėjo, kad R.Brewer buvo pakviesta į vakarėlį prie baseino D.Trumpui priklausančiame kurorte „Mar-a-Lago“, bet neturėjo maudymosi kostiumėlio.
Tada D.Trumpas ir paklausė, ar ji nenorėtų persirengti, ir jai buvo rastas maudymosi kostiumėlis. Be to, vėliau moteris viešai tikino, kad su ja buvo elgiamasi pagarbiai. Iš to buvo išpūstas burbulas. Štai ką aš vadinu nesąžininga žiniasklaida.
– Ne kartą interviu kartojote, kad D.Trumpo veidą dengia kaukė. Koks jis, jūsų nuomone, be kaukės?
– Jo politinė išmintis yra visiškai kitokia nei tai, ką galime pamatyti televizorių ekranuose.
Kartą rengiau interviu su ilgamete D.Trumpo padėjėja Norma Foerderer. Ji teigė, kad yra du Donaldai Trumpai.
Vienas, kurį matome per televiziją: jis kartais svaido įžeidžiančius komentarus, siekdamas sulaukti dėmesio. Kitas D.Trumpas yra tikrasis jis. Tiktai jo aplinkos žmonės jį pažįsta, ir tai visiškai kitas žmogus. Jis moka klausyti ir išklausyti. Jis – rūpestingas ir užjaučiantis žmogus.
D.Trumpo santykiai su vaikais, Melania yra labai šilti. Beje, Melania turi didelę įtaką D.Trumpo administracijai. Ji nebijo prieštarauti savo sutuoktiniui.
Be to, D.Trumpas priimdamas sprendimus tariasi ne tiktai su savo patarėjais, bet ir kreipiasi į draugus, klausia jų nuomonės.
Bet tuo pat metu jis siekia išlaikyti kieto vyruko įvaizdį ir nenori rodyti švelniosios pusės.
– Nors daugelį D.Trumpo žingsnių vertinate teigiamai, jo sprendimą į savo komandą paimti dukrą Ivanką ir žentą Jaredą Kushnerį vis dėlto vadinate didžiausia klaida.
– Jie yra naivūs, neturi patirties. Nenoriu pasakyti, kad tai tik dėl jų amžiaus. Jie nepakankamai veržlūs.
Taip, jie padarė kelis gerus dalykus, tačiau jų paskyrimas buvo du katastrofiškiausi prezidento sprendimai.
Susiję straipsniai
– Be Ivankos ir J.Kushnerio, yra žmonių, kurie duoda blogus patarimus Amerikos prezidentui?
– Galų gale svarbiausias yra sprendimas, už kurį yra atsakingas D.Trumpas. Tačiau Federalinio tyrimų biuro direktoriaus Jameso Comey atleidimui įtakos turėjo ne tik I.Trump ir J.Kushneris, bet ir Jeffas Sessionsas bei Rodas Rosensteinas. Jie pareiškė nepasitikintys J.Comey.
Aišku, kaip jau minėjau, galiausiai atsakomybė už visus sprendimus atitenka pačiam D.Trumpui.
– D.Trumpui atėjus į Baltuosius rūmus išmokome naują sąvoką „tviterio diplomatija“, kuri neretai sukelia daug sumaišties.
– Taip, D.Trumpas dažnai reiškiasi tviteryje.
Viena vertus, jis grasina Šiaurės Korėjai, bet po to teigia, kad myli Kim Jong-uną. Tačiau tai veikia. Suprantame jį ar ne, rezultatai yra nuostabūs.
Jeigu pažvelgtume į ekonomiką, rekordines žemumas pasiekė juodaodžių nedarbas, taikomi mokesčių karpymai.
Manau, kai žmonės mato jo veiklos rezultatus, ypač ekonomikoje, jaučiasi saugesni, pripažįsta jį kaip lyderį. Apie tai rašau ir knygoje. Jis – puikus prezidentas.
Kaip ir Ronaldas Reaganas, iš kurio iš pradžių juokėsi žiniasklaida, vadino ji kvailu ir pavojingu. Bet dabar jis vertinamas kaip puikus prezidentas. Manau, tas pats atsitiks ir D.Trumpui. Žmonės pamirš jo ne visai vykusius įrašus tviteryje ir žiūrės tik į rezultatus. Juk tam ir išrinkome prezidentą.
Kryptingai veikiama ir užsienio politikos srityje – atsikratyta „Islamo valstybės“ kalifato, Saudo Arabija užspaudė radikalų islamo terorizmą, pasiekta pažanga su Šiaurės Korėja siekiant jos denuklearizacijos. Dabar pasiektas prekybos susitarimas su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau.
Manau, D.Trumpas galiausiai pasieks susitarimą ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sumažins esamą įtampą.
– D.Trumpo pirmtakai taip pat iš pradžių kalbėdavo apie santykių su Rusija gerinimo galimybę, bet galiausiai įsitikindavo, kad tai neįmanoma. Manote, situacija pasikeis?
– Taip, tikrai taip manau. Pasižiūrėkite į skirtumus: Barackas Obama atsisakė raketų bazių Lenkijoje, nes tuo buvo nepatenkintas V.Putinas. Jis taip pat kalbėjo apie raketų paleidimą į Siriją, jei bus peržengta raudona linija, tačiau vėliau atsitraukė.
Tuo metu D.Trumpas nepabūgo ir paleido raketas. Ką jau kalbėti apie sankcijas Rusijai. Todėl V.Putinas supras, kad šis vyrukas yra rimtas ir su juo geriau nežaisti. Tai sudarys sąlygas susitarti. Čia ir slypi skirtumas.
V.Putiną žavi jėga. Skirtingai nei B.Obama, kuris slėpėsi už kitų nugarų, D.Trumpas demonstruoja ryžtą.
Jei nesi pamišęs, nori bendradarbiauti su šalimi, kuri yra stipri ir nebijo imtis veiksmų. Ne tam, kad sukeltum karą, bet kad pasiektum taiką.
– Bet per V.Putino ir D.Trumpo susitikimo Helsinkyje JAV prezidentas neatrodė toks kietas vyrukas. Grįžus namo jam netgi teko aiškintis dėl to, ką kalbėjo per spaudos konferenciją.
– Sutinku, kad keistai atrodė jo išsakyti JAV ir Rusijos žvalgybos palyginimai. Juolab kad manau, jog FTB atlieka puikų darbą. Juolab po 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykių.
Tačiau D.Trumpas išlieka tvirtas, kai prieinama prie veiksmų. Amerikos prezidento žodžiai galėjo sukelti nerimą, bet už jų slypi strategija.
– Kur slypi strategija, kai kalbame apie santykius su šalių partnerių lyderiais? Juk akivaizdu, kad JAV prezidento ir Vokietijos kanclerės santykiai nėra labai šilti.
– Taip yra todėl, kad D.Trumpas kritikuoja NATO partnerius. Bet jis buvo teisus tai darydamas ir, atrodo, šalių lyderiai tai supranta, nes sutinka didinti savo išlaidas gynybai. Kas čia blogo?
Be abejo, tai nėra tradicinė diplomatija, niekas nemėgsta būti kritikuojamas. Tačiau kodėl blogai yra daryti spaudimą, jeigu tai priverčia šalis vykdyti savo įsipareigojimus?
Taip pat buvo su Kanada, su kuria buvo nesutarimų, bet galiausiai prekybos susitarimas buvo pasiektas.
Tai, jog D.Trumpas nuolat kartoja, kad Amerika turi būti pirma, nereiškia, jog į antrąjį planą bus nustumtas bendradarbiavimas su kitomis šalimis, NATO partnerėmis.
JAV prezidentas nori būti geras lyderis, o tai reiškia ir stiprią saugumo politiką.
– Vos per dvejus metus prezidento D.Trumpo komandoje pasikeitė ne vienas žmogus. Manote, kad tai normalu, ar vis dėlto reikėtų sunerimti dėl nestabilumo Baltuosiuose rūmuose?
– Ne, nemanau, kad tai normalu. Su juo, kaip viršininku, nėra paprasta, todėl žmonės išeina.
Tačiau dabar jis geriau suvokia, ko nori iš žmonių, nei tai suprato iš pradžių. Dabar jis samdo tuos, kurių galbūt taip ilgai nepažįsta, bet jais pasitiki.
– Nepamirškime ir visų skandalų, sudrebinusių Baltuosius rūmus, specialiojo prokuroro Roberto Muellerio vykdomą tyrimą dėl galimo ryšio tarp D.Trumpo rinkimų kampanijos ir Rusijos.
– Buvusio D.Trumpo rinkimų stratego Paulo Manaforto byla susijusi ne su prezidentu, o su mokesčių vengimu. O tyrimas dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus greitai bus baigtas ir, manau, neturės jokios įtakos D.Trumpui.
– Neseniai pasirodė visiškai kitokia nei jūsų knyga apie D.Trumpą – Bobo Woodwardo „Fear: Trump in the White House“ („Baimė: Trumpas Baltuosiuose rūmuose“).
Žurnalistas joje negaili Amerikos prezidentui karčių žodžių. Kaip vertinate ją?
– Visa knyga yra tiesiog pramanas. Joje rašoma, kad D.Trumpas net nenorėjo tapti prezidentu, o M.Trump esą verkė, kai jis laimėjo rinkimus. Tai – absurdas.
Žinau, kad pagrindinis šios knygos šaltinis yra buvęs vyriausiasis D.Trumpo strategas Steve’as Bannonas, o jis linkęs išgalvoti istorijas. Žinau tai iš asmeninės patirties.
Dirbo įtakinguose Amerikos leidiniuose
Ronaldas Kessleris yra amerikiečių žurnalistas ir 21 knygos autorius. Savo knygose jis aprašo Baltuosius rūmus, JAV slaptųjų tarnybų, FTB ir CŽV veiklą. Septynios jo knygos yra patekusios į „New York Times“ geriausiai parduodamų knygų sąrašus.
Žurnalisto karjerą R.Kessleris pradėjo 1964 metais leidinyje „Worcester Telegram“. 1970 m. R.Kessleris įsidarbino „The Washington Post“, pradirbo ten 15 metų. Išėjęs iš šio leidinio R.Kessleris ėmėsi knygų leidybos.
Autorius taip pat yra rašęs tokiems leidiniams kaip „The Wall Street Journal“, „Time“, „The Washington Times“, „Politico“, „Boston Herald“.