Europos Komisjos konsultacijos parodė, kad 84 proc. žmonių iš visų 28 Bendrijos narių nurodė norintys atsisakyti laiko sukiojimo.
Už tai, kad būtų atsisakyta laiko sukiojimo, pasisakė 91 proc. lietuvių – labiau tai atsibodo tik ispanams, lenkams, suomiams.
Tačiau Ministrų taryba – šią savaitę Briusleyje posėdžiavę transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektorių ministrai iš visų ES valstybių – nusprendė nepritarti tokiam skubiam planui, rašo „European Interest“.
Jie nutarė laiką sukioti du kartus per metus bent iki 2021-ųjų, kol baigsis valstybinio lygio konsultacijos, nes drastiškos permainos gali turėti neapskaičiuotos įtakos valstybių narių ekonomikai ir gyventojų sveikatai, rašo „Politico“.
Toks sprendimas priimtas dėl didelio kai kurių ES narių – Portugalijos, Graikijos ir Nyderlandų – spaudimo. Valstybės reikalavo pateikti daugiau įrodymų, kodėl verta atsisakyti šios praktikos arba bent kuriam laikui ją atidėti.
„Nėra baigtinių ir svarių įrodymų, kad vasaros laiko privalumai nusveria kas pusmetį vykstantį laiko pasukimą“, – teigiama ministrų parengtame tekste.
ES ministrų išvadoje teigiama, kad valstybėms reikia daugiau laiko apsitarti viduje, kokio laiko – vasaros ar žiemos – reikėtų. Taip pat ar iš tiesų valstybės narės nori jo nebesukioti. Konsultacijoms duotas laikas iki 2021 m. pavasario.
Laikrodžių sukiojimo šalininkai aiškino, kad ilgesni šviesūs vasaros vakarai leidžia sutaupyti energijos, skatina žmones būti lauke, mažina eismo nelaimių, nusikalstamumo riziką.
O priešininkai įsitikinę, jog kasmetis ritualas erzina žmones, galimi trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, jie pasigenda akivaizdžių ekonominės naudos įrodymų.
Sukame rudenį ir pavasarį
Šiuo metu visoje ES laikas keičiamas dukart per metus: vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį, 4 valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal.
Žiemos laikas paprastai galioja iki paskutinio kovo sekmadienio. Žiemos ir vasaros laikas įvestas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.
Iniciatyvą dėl laiko suvienodinimo labai palaikė Europos Komisija. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris per savo metinę kalbą apie Bendrijos padėtį pareiškė, kad 2019-ieji bus paskutiniai metai, kai ES šalys bus priverstos paskutinį spalio ir kovo savaitgalį sukti laikrodžius.
„Niekas neploja, kai ES nurodo europiečiams keisti laiką dukart per metus. Komisija šiandien ragina tai pakeisti. Laikrodžių sukiojimas turi baigtis“, – kalbėjo J.C.Junckeris, tačiau jo planai kol kas neišsipildys taip greitai.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.
Turi skirtingus argumentus
Dalis ekspertų teigia, kad natūralesnis Lietuvai būtų žiemos laikas.
„Tyrimai rodo, kad vietos laikas Lietuvoje yra arčiau žiemos. Tai nėra tobulai pataikyta, bet tas laikas mums yra labiau tradicinis“, – BNS sakė psichologas Remigijus Auškelis. Pasak jo, pasirinkus žiemos laiką, žmonės adaptuotųsi gana greitai, todėl itin ankstyvi rytai vasarą didele problema netaptų.
„Vienareikšmiškai manau, kad sukioti (laiko nebereikia, nes apčiuopiamos ekonominės naudos nėra nustatyta. Tuo tarpu psichologiškai žmonės patiria diskomfortą, ypač pavasarį, kai vaikams reikia pradėti visa valanda anksčiau keltis. Tyrimai rodo, kad (adaptacija) vaikams trunka apie 2-3 savaites, suaugusiems – gal kiek trumpiau“, – BNS kalbėjo psichologas.
Tačiau daug tokių, kuriems artimesnis vasaros laikas. Sveikatos mokymų prevencijos centro atstovė Aida Laukaitienė pasisako už vasaros laiką, nes tai esą padėtų pailginti buvimą lauke, ypač vaikams.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad šviesus laikas vakare ragina žmones aktyviau leisti laiką, daugiau sportuoti. Kitas labai svarbus argumentas – žiemą prailgintas šviesusis laiko tarpas sumažina eismo įvykių tikimybę. Tai labai svarbu būtent vaikams – mes prisidėtume prie sužalojimų mažinimo“, – BNS sakė A. Laukaitienė.
Pasak jos, ilgiau popiet trunkantis šviesusis paros metas leistų tiek vaikams, tiek suaugusiems daugiau laiko praleisti šviesoje.
