Senoviniame Pompėjų mieste, kuris išsiveržus ugnikalniui buvo palaidotas po pelenų sluoksniu, vėl verda gyvenimas. Dabar čia gausu turistų ir archeologų.
Pastarieji rausiasi gilyn į žemę, o natūralūs gamtiniai procesai ardo tai, kas buvo ilgai užkonservuota.
Bet nesibaigiantis pastatų tyrinėjimas, atrodo, davė netikėtų rezultatų.
Archeologai teigia ant sienų aptikę užrašą, kuris gali perrašyti visą miesto istoriją.
Išliko užrašytas pasakojimas
Miesto išnykimo istorija yra tapusi legenda.
Viską aplink niokojantis dvi paras trukęs Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas įkvėpė sukurti daug knygų, filmų ar spektaklių.
Po apsilankymo Pompėjuose Johannas Wolfgangas von Goethe rašė: „Pasaulyje yra buvę daugybė tragedijų, bet nedaugelis suteikė tiek džiaugsmo palikuoniams.“
Ugnikalnio išsiveržimą ir po to buvusią tragediją užfiksavo vienintelis romėnų filosofas ir politikas Gajus Plinijus jaunesnysis.
Jis, tuo metu būdamas 17 metų, su dėde tyrinėjo Neapolio įlankos apylinkes, kai išgirdo sprogimą ir į dangų pakilo pelenų debesys, o išsiliejusi lava palaidojo viską savo kelyje.
Gajus Plinijus jaunesnysis buvo priverstas bėgti.
Savo prisiminimuose jis rašė, jog viskas paskendo tamsoje ir aplink buvo girdėti tiktai mirštančių žmonių šūksniai.
Tuo metu Plinijus vyresnysis vedamas smalsumo nutarė plaukti į Stabijų miestą, tačiau ten žuvo dėl paplūdimyje pasklidusių nuodingų dujų. Sūnėnas prisimena, kad rastas dėdės kūnas atrodė „kaip užmigusio, o ne mirusio žmogaus“.
Šis aprašymas tinka ir visam Pompėjų miestui, kurį 1748 metais darbus pradėję archeologai rado sustingusį po 8 metrų pelenų sluoksniu.
„Tai yra paradoksas. Pompėjai buvo išsaugoti būdami sunaikinti“, – teigė Kembridžo profesorius Andrew Wallace’as-Hadrillas.
Namų sienos buvo tokios, kokios buvo prieš tūkstantmečius, o žmonės sustingo užsiimdami įprasta veikla. Prieš pusantro šimto metų mokslininkams pavyko padaryti žuvusių žmonių kūnų modelius.
Archeologus sudomino užrašas
Archeologė Sophie Hay tvirtina, kad Pompėjai yra unikali vieta, nes čia galima suprasti, kaip elgėsi visi senovės Romos gyventojai.
Nuo karių ir prekeivių iki vergų ar net tų, kurie čia gyveno prieš romėnus.
Vaikštant atkastomis Pompėjų gatvėmis gali pasirodyti, kad esi šiuolaikiniame mieste.
Ant vieno mozaikinio durų kilimėlio gali rasti užrašą „Cave canem“ („Saugokis šuns“).
Ant sienų taip pat gausu tokių grafičių kaip „Antiochus čia buvo su savo mergina Cithera“ ar „Epaphra, tu esi plikšis!“
Tačiau archeologus pastaruoju metu sudomino kitas užrašas, dėl kurio gali tekti perrašyti miesto istoriją ir visus istorijos vadovėlius.
Viename atkastame name ant sienos buvo rastas trumpas akmens anglimi padarytas užrašas „XVI K Nov“, kuris moderniajame kalendoriuje reiškia spalio 17 dieną.
Namas ugnikalnio išsiveržimo metu buvo renovuojamas, tad yra didelė tikimybė, kad tai vyko 79 mūsų eros metais, nes akmens anglys ilgai neišsilaiko.
„Yra didelė tikimybė, kad tai buvo padaryta 79 mūsų eros metais, tiksliau – savaitė prieš didžiąją katastrofą“, – paskelbė archeologų komanda.
Remiantis Gajaus Plinijaus jaunesniojo pasakojimu, katastrofa įvyko rugpjūčio 24 dieną, tačiau šis atradimas paskatino kalbas, kad Pompėjai galėjo būti nušluoti dviem mėnesiais vėliau, nei manyta iki šiol.
Jau nuo XIX a. atradus rudeninių vaisių liekanų buvo užsimenama apie kitokią katastrofos datą, tačiau dabartinis atradimas yra rimčiausias kada nors buvęs.
„Jau netrukus mums gali tekti perrašyti visas istorijos knygas, nes ugnikalnis galimai išsiveržė antroje spalio pusėje“, – tvirtino Italijos kultūros ministras Alberto Bonisoli.
Gresia antras išnykimas
Nors Vezuvijus išlieka aktyvus ugnikalnis, kuris pastarąjį kartą išsiveržė 1944-aisiais, aplink jį gyvena milijonai žmonių, o dar keli milijonai turistų kasmet atvykta į sustingusį miestą.
Turistų čia tiek daug, kad kai kur jų kameros net nespėja sufokusuoti įspūdingų vaizdų, o jie jau būna srauto nustumti tolyn.
Lankytojai taip pat pamažu niokoja istorinį miestą. Kai kuriems tenka aiškintis ir policininkams.
UNESCO atstovai skelbia, kad milžiniški turistų srautai pamažu niokoja kultūros paveldą, o apsaugos darbuotojai nespėja sužiūrėti visų atvykėlių.
Vienas amerikietis, šių metų kovą norėdamas padaryti tobulą atostogų nuotrauką, sugadino senovinę mozaiką. Po to jam teko aiškintis policijai.
„Trečdalis miesto dar yra po žeme. Būtų geriausia, kad jis ten ir liktų ateities kartoms. O mes turime rūpintis likusiais dviem trečdaliais, kad išvengtume jų sunaikinimo“, – tvirtino klasicistė Mary Beard.
Taigi miesto prikėlimas antram gyvenimui gali baigtis antru išnykimu. Atkastus senovinius pastatus pamažu veikia erozija, lietus.
