„Uždarykite mane arba aš ir vėl žudysiu!“ – suimamas šaukė jaunos ispanės mokytojos Lauros Luelmo žudikas.
50 metų Bernardo Montoya laisvėje neišbuvo nė dviejų mėnesių.
Atlikęs 22 metų laisvės atėmimo bausmę už senolės nužudymą, vos išėjęs iš kalėjimo jis ir vėl nusikalto. Šį sykį B.Montoyos auka tapo prieš savaitę į jo gatvę atsikėlusi gyventi 26 metų mokytoja Laura.
Kaimynas kėlė įtarimą
Tragedija sukrėtė 2 tūkst. gyventojų turintį Andalūzijos regiono El Kampiljo miestelį. L.Luelmo niekas nepažinojo, nes čia ji gyveno vos savaitę.
Jauna dailės mokytoja į Andalūziją atsikėlė iš Vidurio Ispanijos Samoros miesto, kur gimė ir užaugo.
Į netoli El Kampiljo esančio Nervos miestelio vidurinę mokyklą L.Luelmo atvyko dėstyti dailės. Tai buvo pirmas merginos darbas.
El Kampiljo miestelyje ji apsigyveno vos savaitė prieš savo mirtį – prieš tai Laura gyveno viešbutyje ir ieškojo buto nuomai.
Merginą likimas atvedė prie jos žudiko namų durų. B.Montoya jau antrą mėnesį gyveno priešais namą, kuriame įsikūrė jauna mokytoja.
Laurai iš pat pradžių nepatiko naujasis jos kaimynas.
„Man įtarimą kelia vienas mano kaimynas. Man nepatinka, kaip jis į mane žiūri“, – kelios valandos prieš mirtį savo draugui, garsiam Ispanijos motociklininkui Teofilui Jimenezui, rašė Laura.
Mergina pasakojo savo vaikinui, kad įtartinas kaimynas išsineša kėdę į gatvę ir iš ten ją stebi.
Bet L.Luelmo nežinojo, kad tas įtartinas kaimynas yra teistas už žmogžudystę, vagystes ir bandymą išprievartauti. Miestelio gyventojai nespėjo jos įspėti.
Laura nežinojo ir fakto, kad namą, kurį ji buvo išsinuomojusi, kadaise statė jos žudiko tėvas.
Dingo moters pėdsakai
Trečiadienį, gruodžio 12-osios popietę, L.Luelmo išsiruošė pabėgioti, tačiau El Kampiljo miestelyje pūtė žvarbus vėjas ir mergina nusprendė užsukti į parduotuvę.
17 val. 20 min. išmuštas parduotuvės kasos čekis rodo, kad mergina pirko šešis kiaušinius, porą butelių vandens ir bulvių traškučių. Šį krepšį po kelių dienų policija aptiks B.Montoyos namuose. Tiesa, traškučių pakelis bus tuščias – žudikas, pagrobęs merginą, juos suvalgė.
Po apsilankymo parduotuvėje Lauros pėdsakai dingo. Ketvirtadienį mergina neatėjo į pamokas. Jos artimieji kreipėsi į policiją, ir prasidėjo keturias dienas trukusios Lauros paieškos.
Po ilgo ir intensyvaus savaitgalio, kai merginos artimieji, policijos pareigūnai, gaisrininkai, narai ir visi El Kampiljo gyventojai šukavo zoną ieškodami merginos kūno, jis buvo aptiktas pirmadienį.
Vienas savanorių šakomis uždengtą kūną pirmadienio rytą pastebėjo 5 kilometrai nuo Lauros namų.
Merginos kūnas buvo greitai atpažintas, nes ji ant nugaros turėjo tatuiruotę, kurią buvo apibūdinę jos artimieji.
Po valandos Ispanijos civilinė gvardija patvirtino, kad rastas lavonas yra dingusios jaunos mokytojos. Tai ispanams sukėlė šoką.
Pagrobė tiesiog gatvėje
Antradienį suimtas B.Montoya prisipažino nužudęs ir bandęs nesėkmingai išprievartauti L.Luelmo. Tačiau skrodimo išvada rodo, kad mergina vis dėlto buvo išniekinta.
Atrodo, kad recidyvistas trečiadienio vakarą užpuolė merginą prie jos automobilio, kai ji grįžo iš parduotuvės. Jis įstūmė merginą į savo namus, bandė ją išprievartauti, tačiau, Laurai priešinantis, B.Montoya trenkė jos galvą į grindis, ir mergina neteko sąmonės.
Tyrėjai kol kas nesutaria dėl to, kada tiksliai mirė mergina, – ar žudiko namuose, ar vėliau, jam nutempus kūną į laukus. Kol kas neaišku ir tai, kiek laiko B.Montoya laikė Laurą savo bute.
Vos paskelbus apie merginos dingimą, apie tamsią vyro praeitį daug žinantys El Kampiljo gyventojai iškart įtarė B.Montoyą.
Tad jau ketvirtadienį policija nusiuntė pareigūną patruliuoti prie jo namų.
Policija apklausė visus tos gatvės, kurioje gyveno Laura, kaimynus. Bet B.Montoya atsakė, kad „net nežinojo, jog tame name kažkas apsigyveno“.
Iki tol, kol Laura apsistojo ketvirtajame Kordobos gatvės name, jis ilgai buvo tuščias.
Penktadienį B.Montoya apsilankė sveikatos priežiūros įstaigoje – skundėsi dėl žaizdos šone. Matyt, ji atsirado, kai besipriešinanti Laura jam įspyrė.
B.Montoya buvo suimtas kitos savaitės antradienį, kai, suradus lavoną, bandė pabėgti iš El Kampiljo.
Troško patirti nuotykių
L.Luelmo draugai merginą apibūdino kaip drąsią, keliones ir nuotykius labai mėgusią asmenybę. Laura buvo apkeliavusi daugybę šalių, metus studijavo Meksikoje.
Dailės akademiją baigusi mergina buvo meniškos sielos, mėgo svajoti.
Į Andalūziją ji atkeliavo, nes pirmą sykį gavo darbą mokykloje. Deja, išsipildžiusi svajonė mokyti vaikus dailės truko neilgai.
„Ji buvo labai diskretiška ir miela. Aš net savo žmonai pasakojau, kokia nepaprasta mergina buvo apsigyvenusi mūsų viešbutyje“, – Ispanijos žiniasklaidai pasakojo viešbučio, kuriame pirmas dienas Andalūzijoje gyveno Laura, darbuotojas.
Jis – vienas iš nedaugelio žmonių, paskutinėmis Lauros gyvenimo dienomis bendravusių su ja, – naujosios kaimynės El Kampiljo gyventojai nespėjo pažinti.
Merginos artimieji atsisako kalbėtis su žiniasklaida.
Neseniai Lauros tėvų advokatai išplatino laišką, kuriame prašė žiniasklaidos nepaversti jų dukros nužudymo istorijos spektakliu.
Ispanijos žiniasklaida paviešino paskutinę itin simbolišką frazę, kurią tviteryje išplatino Laura.
Joje rašoma: „Mus moko, kad vienos neitume tamsiomis gatvėmis, užuot mokę monstrus, kad jie tokie nebūtų. Štai kur glūdi problema.“
Gyventi laisvėje nemokėjo
Pusę gyvenimo kalėjime praleidęs B.Montoya laisvėje gyventi nebemokėjo.
Jis čia neturėjo nei įprastos rutinos, nei tvarkos, nei kontrolierių, kurie buvo kalėjime.
Vyras kalėjime buvo užmezgęs ir meilės istoriją su viena kaline, kurią išėjęs į laisvę lankydavo kalėjime penktadieniais.
Nors iš išorės atrodė, kad vyras bando sugrįžti į normalų gyvenimą, geras jo elgesys ilgai netruko. Spynų taisykloje darbą gavęs penkiasdešimtmetis vyras apsigyveno atokioje El Kampiljo gatvėje, name, kurio savininkas buvo jo tėvas.
B.Montoya prieš 22 metus buvo nuteistas, nes nužudė 82-ejų senolę, kuri ruošėsi prieš jį liudyti teisme. Atrodo, vyras tikrai niekada nepasižymėjo nei intelektu, nei intuicija.
Prieš nužudymą jis buvo teisiamas už įsilaužimą į šios senolės būstą ir jos sužalojimą peiliu. Sužinojęs, kad moteris ruošiasi prieš jį liudyti teisme, B.Montoya ją nužudė ir buvo nuteistas kalėti ilgus metus.
Šįsyk net ir žinodamas, kad pareigūnas patruliuoja prie jo namų, vyras bandė pabėgti, taip tik patvirtindamas policijos įtarimus dėl nužudymo.
Abu dvyniai kalėjime
Visą Ispaniją sukrėtusi jaunos mokytojos nužudymo istorija vėl paskatino kalbas apie iš kalėjimo paleistų nusikaltėlių elgesį.
Aiškėja detalės, kad B.Montoya kalėjime nedalyvavo jokioje reabilitacijos programoje.
Jis tris kartus buvo paleistas iš kalėjimo ir tris kartus į jį sugrįžo.
B.Montoyos brolis dvynys Luciano Montoya taip pat yra nuteistas už 25 metų moters nužudymą ir dabar kalėjime atlieka bausmę.
Ispanijos žiniasklaida plačiai rašė, jog kaip tik tą dieną, kai policija suėmė B.Montoyą, šeima buvo surengusi didžiulę šventę ta proga, kad jo brolis dvynys gavo leidimą laikinai išeiti į laisvę.
Dvynių tėvas žiniasklaidai tvirtino, kad „jeigu jo sūnus iš tikrųjų tai padarė, turi už tai atsakyti“.
Tėvas oficialiai paprašė Lauros šeimos atleidimo, bet pabrėžė, kad kiti šeimos nariai neatsako už Bernardo elgesį.
Pasipiktinimo banga
Paskutinė Lauros žinutė tviteryje liudija, kad ji buvo feministė ir arši kovotoja už moterų teises. Tai tvirtina ir visi artimiau Laurą pažinoję žmonės. Ji – dar viena beprasmė auka smurto prieš moteris statistikoje.
Merginos žūtis visoje Ispanijoje sukėlė didžiulę pasipiktinimo bangą. Sužinoję apie Lauros mirties aplinkybes žmonės išėjo protestuoti į gatves ne vien gimtajame jos mieste.
„Mes visos esame Laura“, „Kiekvieną dieną jūs mus žudote“, „Daugiau nė vienos aukos“ – tokius plakatus didžiausiuose Ispanijos miestuose nešė tūkstantinės minios.
„Negali taip būti, kad jauna mergina bijotų eiti viena tamsia gatve. Bet realybė šiuo metu yra tokia. Ją būtina pakeisti“, – sakė viena protesto dalyvių.
Ispanijos Kongreso deputatai pagerbė Laurą tylos minute. Premjeras Pedro Sanchezas asmeniškai perdavė užuojautą merginos tėvams.
