Turtingi nusikaltėliai plūsta į Europą. Kai kur „auksinės vizos“ – juokingai pigios

Valstybės, mainais už investicijas į verslo sektorių ar nekilnojamąjį turtą siūlančios „auksines vizas“, gali padėti užsieniečiams plauti milijonus nešvarių eurų. Tokį perspėjimą paviešino Europos Komisija.

 EK perspėja, kad vizų pardavinėjimas kelia rūpesčių saugumui.
 EK perspėja, kad vizų pardavinėjimas kelia rūpesčių saugumui.
Naudodamiesi „auksinėmis vizomis“ užsieniečiai Europos Sąjungoje plauna milijonus eurų.<br>„RIA Novosti“/„Scanpix“ nuotr.
Naudodamiesi „auksinėmis vizomis“ užsieniečiai Europos Sąjungoje plauna milijonus eurų.<br>„RIA Novosti“/„Scanpix“ nuotr.
Europos Komisija ragina griežčiau vertinti veiklą tų asmenų, kuriems suteikiamos „auksinės vizos“.<br>Lietuvos ryto nuotr.
Europos Komisija ragina griežčiau vertinti veiklą tų asmenų, kuriems suteikiamos „auksinės vizos“.<br>Lietuvos ryto nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 3, 2019, 10:14 AM, atnaujinta Feb 3, 2019, 1:45 PM

Praėjusią savaitę nuskambėję eurokomisarų perspėjimai privertė dar kartą pažvelgti į pavojus, kuriuos valstybių saugumui ir finansiniam skaidrumui gali kelti atvykėliai su auksiniu bilietu, o tiksliau tie, kurie investuoja valstybėse ar perka ten nekilnojamąjį turtą ir mainais gauna gyventojo statusą ar net pilietybę.

Europos Komisija paragino ES valstybes pažaboti praktiką, kai turtingiems užsieniečiams – dažnai kinams, rusams ir amerikiečiams – leidimas gyventi ar pilietybė suteikiama mainais už investicijas.

„Ataskaitose nustatyta, kad šios sistemos kelia grėsmę saugumui, atveria kelią pinigų plovimo ir mokesčių vengimo atvejams, – agentūrai AFP sakė ES pareigūnas. – Jei valstybės narės nesugebės sugriežtinti savo taisyklių ir tapti skaidresnės, prireikus Komisija imsis veiksmų.“

Maža to, jeigu viza suteikiama Europos Sąjungos narės, tai reiškia, kad asmuo gali laisvai judėti visoje Šengeno erdvėje. Tuomet rizika kyla ne tik valstybei – vizos pardavėjai, bet ir kitoms.

Vienokiu ar kitokiu būdu vizas taip pardavinėja daugiau negu 20 Europos Sąjungos narių. Tiesa, vienos priima tik investicijas į ekonomiką, verslo plėtrą, o kitoms pakankama sąlyga – nekilnojamojo turto įsigijimas jų šalyje.

Be to, vienos atidžiai patikrina jų valstybėje investavusius ir toliau veiklą vykdančius asmenis, kitos vadovaujasi principu – kuo daugiau moka, tuo geriau, nereikalauja pateikti pinigų, kurie investuojami jų valstybėje, šaltinių.

Dažnai dėl aplaidumo kritikuojama Portugalija. Investavus 500 tūkst. eurų į nekilnojamąjį turtą šioje šalyje arba milijoną eurų į šalies ekonomikos auginimą užtikrinamas leidimas gyventi visai asmens šeimai, įskaitant nepilnamečius vaikus. Statusas persvarstomas kas dvejus metus.

Daug valstybių, tarp jų ir Lietuva, Latvija bei Estija, jau kurį laiką taiko praktiką, pagal kurią užsieniečiai skatinami ne tiesiog pirkti nekilnojamąjį turtą, bet kurti čia verslus, darbo vietas ar investuoti į dabar jau veikiančias verslo bendroves. Vykdoma ir investuotojų finansinė patikra. Tad tai nėra klasikinis „auksinės vizos“ pavyzdys.

Už tai Ispanija, Kipras, Portugalija ir Jungtinė Karalystė yra šalys, gavusios daugiausia investicijų mainais už vizas.

Pavyzdžiui, Ispanija per metus gavo 976 mln. eurų, lyginant su į britų biudžetą atkeliavusiais 498 mln. eurų.

„Europos Sąjungoje negali būti jokios silpnosios grandies, kurioje kas nors galėtų laisvai apsipirkinėti, o tuomet taikyti abejotino skaidrumo schemas ar vengti mokesčių“, – teigė Europos Komisijos narė Vera Jourova, atsakinga už teisingumo sritį.

Europos Komisijos atstovai pastebėjo ironišką paradoksą: nors kai kurių valstybių valdžia kalba apie Europą kaip tvirtovę, jie išvynioja raudoną kilimą, kai į vartus pasibeldžia turtingi nusikaltėliai, kurie pasinaudoja bendrąja Europos Sąjungos rinka, kad įgyvendintų čia savo pinigų plovimo schemas.

Keletas Europos Sąjungos valstybių narių naudojosi tokiomis schemomis, per pastarąjį dešimtmetį suteikdamos pasus maždaug 6 tūkst., o rezidentų teises – apie 100 tūkst. žmonių. Tokiu būdu gauta 25 mlrd. eurų užsienio investicijų.

Parengta pagal „Euro Weekly“, „Deutsche Welle“ ir AP informaciją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.