Vengrijai diriguojantis Viktoras Orbanas savo giesmių moko net darželinukus

Vengrijos valdžia jau prieš devynerius metus pradėjo reformas, kuriomis siekia keisti šalį. O dabar nusitaikė į pačias visuomenės šaknis – perrašo mokyklų vadovėlius ir naikina studijų programas, o vaikams žodį „migrantas“ jau suspėjo įskiepyti kaip keiksmą.

Pastaruoju metu Vengrijoje vyksta dideli akademinės bendruomenės protestai dėl atimto finansavimo, o mokyklinių vadovėlių leidėjai kovoja teismuose.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Pastaruoju metu Vengrijoje vyksta dideli akademinės bendruomenės protestai dėl atimto finansavimo, o mokyklinių vadovėlių leidėjai kovoja teismuose.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Mokykliniuose vadovėliuose Vokietija vaizduojama kaip motina kiaulė, kuri maitina kitas valstybes. Vienintelė Vengrija yra savarankiškas paršiukas.
Mokykliniuose vadovėliuose Vokietija vaizduojama kaip motina kiaulė, kuri maitina kitas valstybes. Vienintelė Vengrija yra savarankiškas paršiukas.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 2, 2019, 1:57 PM, atnaujinta Mar 20, 2019, 10:57 AM

Praėjusį mėnesį šimtai mokslininkų gyva grandine apjuosė Vengrijos mokslų akademijos pastatą Budapešto senamiestyje.

Tuo metu akademijos nariai viduje buvo sušaukę neeilinį posėdį, per kurį sprendė, kaip kovoti su šalies premjero Viktoro Orbano akademinei bendruomenei keliama grėsme.

Protestai prasidėjo, kai Vengrijos inovacijų ir technologijų ministras Laszlo Palkovicsas paskelbė, kad akademijai skiriami 17 mlrd. forintų (53,4 mln. eurų) bus panaudoti jo ministerijos reikmėms ir įvairiems tyrimų projektams įgyvendinti.

Šis žingsnis sukėlė akademinės bendruomenės pasipiktinimą, nes laisvai tyrimus vykdę mokslininkai dėl savo pinigų dabar turės varžytis valstybės konkursuose.

„Tai nepriimtina. Mes paprasčiausiai negalime vykdyti savo mokslinių tyrimų“, – teigė akademijos prezidentas Laszlo Lovaszas.

Akademikų konfliktas su valdžia dar nėra išspręstas, jie žada protestuoti ir toliau.

Ši akademinės bendruomenės kova simbolizuoja jau kurį laiką vykstančią plačią Vengrijos valdžios kampaniją pagal savo grojamos dūdelės muziką šokdinti visą šalį, ypač švietimo sistemą.

Premjero kalba vadovėlyje

Pavarčius Vengrijos gimnazijose naudojamas šalies istorijos ir geografijos knygas pasidaro akivaizdu, koks valdžios požiūris į migrantus ir kokia vidaus politika. Skyrius apie multikultūralizmą prasideda nuotrauka, kurioje matyti Budapešto traukinių stotyje apsistojusi pabėgėlių grupė.

Šalia jos puikuojasi Vengrijos ministro pirmininko V.Orbano kalba apie migracijos pavojus.

„Mes laikome vertybe tai, kad Vengrija yra homogeniška šalis“, – iš knygos puslapių moksleiviams kalba V.Orbanas.

Valstybės remiami nauji vadovėliai yra dalis vyriausybės plano pakeisti Vengrijos švietimo sistemą, o tai kelia nerimą mokytojams ir knygų leidėjams.

Kritikai tvirtina, kad naujieji vadovėliai yra tik vienas V.Orbano vykdomo kryžiaus žygio frontas pakeisti ne vien mokyklų programas, bet ir visą šalį.

Vengrijos vyriausybė taip nori įtvirtinti savo krikščionišką ir nacionalistinį įvaizdį ir pradeda nuo pačių šaknų.

Nauja švietimo programa

Vengrų protestai prieš šalies valdžią prasidėjo kur kas anksčiau negu tada, kai į gatves išėjo akademikai. Žmonės nepasitenkinimą reiškia jau ne vieną savaitę.

V.Orbano partiją kritikuoja ir Europos Parlamento Europos liaudies partijos (EPP) frakcija, kuriai priklauso ir „Fidesz“. Šį mėnesį EPP svarstys dėl „Fidesz“ pašalinimo iš savo gretų.

Vengrijoje atviro pasipiktinimo banga ėmė kilti prieš Naujuosius metus įteisinus vadinamuosius vergovės įstatymus, pagal kuriuos darbdavys iš darbuotojų gali reikalauti iki 400 viršvalandžių per metus.

Tūkstančiai tokiu sprendimu nepatenkintų vengrų protestavo, tačiau V.Orbano valdančioji partija „Fidesz“ yra stipriai įsitvėrusi valdžios ir jokie vieši protestai nepaskatina jos nusileisti.

Budapešte gyvenanti lietuvė Valdonė Sakalauskaitė-Mosdoczi „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad pastaruoju metu dideli protestai šiuo klausimu išsikvėpė.

„Protestai dėl viršvalandžių išsikvėpė. Ne vienas juose dalyvavęs asmuo net negalėjo pasakyti, kokiu tikslu atėjo protestuoti, tik žinojo, kad po protesto bus geras vakarėlis“, – kalbėjo V.Sakalauskaitė-Mosdoczi.

Pastaruosius rinkimus „Fidesz“ užtikrintai laimėjo praėjusių metų balandį, bet jau nuo atėjimo į valdžią 2010 metais buvo pradėta vykdyti esminė tiek teisinės valstybės, tiek švietimo sistemos reforma.

„Tai yra būdas kovoti su finansavimo trūkumu. Pagaliau po 20 metų bevaisių pastangų finansuoti ir valdyti švietimo sistemą mes ėmėmės iniciatyvos“, – tvirtino vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas.

V.Sakalauskaitė-Mosdoczi pasakojo, kad vyriausybė pristatė planus dėl nemokamo visų vaikų maitinimo.

„Taip pat norima vyresniųjų klasių mokiniams rengti dviejų savaičių kalbos kursus pasirinktoje šalyje ir taip stiprinti kalbų mokėjimą“, – teigė Budapešte gyvenanti lietuvė.

Vyriausybės atstovo Z.Kovacso teigimu, iki naujųjų mokslo metų rudenį mokyklose bus pradėta vykdyti ir nauja švietimo programa.

„Naujuosius istorijos vadovėlius rengia valstybės valdomas Švietimo tyrimų ir plėtros centras kartu su keliais ekspertais“, – pasakojo istorijos mokytoja ir kelių anksčiau mokyklose naudotų vadovėlių autorė Ildiko Reparszky.

Pasak mokytojos, dabar ant vadovėlių nėra autoriaus, nes juos savaip perkuria redaktoriai: „Jie paima mokslininkų tekstus ir juos visiškai laisvai interpretuoja pagal valdžios poziciją.“

Represijos prieš universitetą

Kliūva ir universitetams. Centrinės Europos universitetas (CEU) – dar viena V.Orbano ideologinio režimo auka.

Vis dėlto jo Vengrijos valdžiai nepavyko performuoti pagal savo poziciją.

Milijardieriaus filantropo ir gerai žinomo vyriausybės priešo George’o Soroso valdomas universitetas praėjusių metų gruodį paskelbė, kad dėl priešiškų vyriausybės veiksmų priverstas trauktis iš Vengrijos.

Savo veiklą ir visus JAV akredituotus kursus CEU nuo rugsėjo perkels į Austrijos sostinę Vieną. Visame pasaulyje žinomas universitetas tai pavadino tamsia diena Vengrijai ir visai Europai.

„Buvo peržengtos visos ribos. Žmonės verčiami išvykti. Tai ne mūsų veiklos apribojimas, o tikros represijos“, – teigė CEU prorektorius Liviu Matei.

G.Sorosas universitetą Vengrijoje įkūrė 1991 metais. Pastaraisiais metais jis buvo tapęs V.Orbano taikiniu.

CEU jis vadino valdžiai priešiška liberalizmo tvirtove, tačiau kai kurie mokslininkai tvirtina, jog moksleiviams net nereikia pasiekti universiteto, kad juos kažkas bandytų „indoktrinuoti“, nes V.Orbano nacionalistinė politika poveikį daro jau vaikystėje ir paauglystėje.

Vengrija – „atsiskyręs paršas“

Vengrijos istorijos mokytojų asociacijos vadovas Laszlo Miklosi 14 ir 15 metų vaikams skirtuose istorijos ir geografijos vadovėliuose yra pasižymėjęs daugybę vietų, kurios jam kelia rimtų įtarimų dėl ideologizuoto istorijos ir dabartinių įvykių traktavimo.

Atsivertęs geografijos vadovėlyje esantį skyrių apie multikultūralizmą jis mato 2015-ųjų gegužę Europos Parlamente pasakytą V.Orbano kalbą, kurioje Vengrijos premjeras tvirtino, kad šalies gyventojai vertybe laiko šalies kultūros, charakterio ir mąstymo vienodumą.

„Tai yra tik kasdieninė Vengrijos valdžios politika. Ši kalba nieko nepasako apie tikruosius veiksnius, kurie sukėlė migracijos krizę, tik tai, ką apie šią problemą mano dabartinis ministras pirmininkas“, – kalbėjo L.Miklosi.

V.Orbano santykį su Europos Sąjunga parodo šalia esanti karikatūra, kurioje kaip motina kiaulė vaizduojama Vokietija. Ji maitina mažus paršiukus, kurie reprezentuoja Graikiją, Belgiją, Ispaniją ir Portugaliją.

Šiek tiek toliau nuo šios grupės stovi dar vienas – Vengriją reprezentuojantis – paršiukas. Jis pats vienas laimingas skabo aplink augančią žolę.

Tame pačiame vadovėlyje, skyriuje apie populiacijos skaičiaus mažėjimą ir migraciją, pateikiama kita iliustracija, kurioje vaizduojama mergaitė ir berniukas.

Šalia jų parašyta, kad žmonių, kurie mano, jog Vengrija yra geriausia šalis gyventi, skaičius gerokai išaugo.

Paveikslėlį papildo statistika. Knygoje rašoma, jog 67 proc. jaunų žmonių savo ateitį įsivaizduoja tiktai šioje šalyje, kas ketvirtas jaunas vengras susituokęs arba užmezgęs nuolatinius santykius, o 68 proc. to neturinčių norėtų turėti antrąją pusę. Bet šalia šios statistikos nepateikiamas joks šaltinis.

„Paveikslėliu siekiama puoselėti jaunų vengrų patriotinius jausmus, jų pasitenkinimą šalimi, norą susituokti ir anksti sukurti šeimą, taip pat atgrasyti vykti į kitas šalis“, – pasakojo tai pačiai istorijos mokytojų asociacijai priklausantis I.Reparszky.

Vengrijos vyriausybės atstovas Z.Kovacsas atmeta mokytojų reiškiamą susirūpinimą ir vadina tai politizuota nuomone.

„Migrantas“ tapo keiksmu

Daugiau negu trisdešimt metų istorijos vadovėlius rašantis L.Miklosi tvirtina, kad V.Orbano propaguojama prieš migrantus nukreipta retorika jau užvaldė klases ir žaidimų aikšteles.

„Žodis „migrantas“ žmonėms, tarp jų ir daugumai vaikų, tapo tarsi keiksmažodžiu, – kalbėjo L.Miklosi. – Žodžių „žydas“, „romas“ arba „slovakas“ vartojimas klasėse irgi sukelia moksleivių šurmulį ir pašaipas, tad mokytojai turi aktyviai kovoti, kad galėtų šiuos žodžius vartoti neutralioje aplinkoje.“

Anglų kalbos mokytoja Juli Karolyi tvirtina, jog šalia „migranto“ kaip keiksmažodis per konfliktus žaidimų aikštelėse ir mokyklų koridoriuose vartojamas ir žodis „Sorosas“.

Bet mokytoja pastebi, kad esminį vaidmenį čia vaidina ne vadovėliai, o auklėjimas šeimoje.

„Jeigu tėvai pasiduoda vyriausybės skleidžiamai propagandai, vaikai, ypač jaunesnieji, seka jų pavyzdžiu“, – teigė J.Karolyi.

Vis dėlto lietuvė V.Sakalauskaitė-Mosdoczi tikino, jog šalyje priešiškas nusiteikimas egzistuoja tiktai prieš nelegaliai atvykti bandančius prieglobsčio prašytojus.

„Atvykstantys į šalį migrantai dirba ir kuria savo gyvenimą, tikrai niekam netrukdo ir nesulaukia pasipriešinimo ar neapykantos. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad atvykusi į šalį sulaukiau didelio palaikymo“, – pasakojo lietuvė.

Vienos Budapešto gimnazijos moksleivis 18-metis Akosas Blaskovicsas tvirtino, jog pastaraisiais metais pastebėjo vyriausybės politikos pokyčius: „Vyriausybė bando žmonių dėmesį sutelkti į migracijos klausimus, o ne į svarbesnius dalykus, tokius kaip švietimas, sveikatos apsauga ar šalyje egzistuojančios socialinės problemos.“

Leidėjai kovoja teismuose

Netoli Budapešto gyvena istorijos vadovėlių leidėjas Andrasas Romankovicsas.

Buvęs mokytojas su žmona vadovėlius pradėjo leisti dar 1978-aisiais. Vyras skaičiuoja, kad per visus metus jo parašytų knygų Vengrijoje yra daugiau nei 10 milijonų egzempliorių.

A.Romankovicsas – vienas iš penkių nepriklausomų vadovėlių leidėjų, kuriems veiklos licencijas valstybė sustabdė, kai jos baigė galioti 2018-ųjų pabaigoje.

Licencijas leidėjams reikia atnaujinti kas 5 metus, tad dabar jie padavė vyriausybę į teismą.

Teismo procesas buvo pradėtas dėl 123 vadovėlių – dėl kiekvienos knygos rengiamas atskiras teismo posėdis.

„Apie 20 knygų leidimo licencijos buvo atnaujintos, tačiau mes toliau vargstame.

O valstybės leidžiamų ir remiamų vadovėlių licencijos patvirtinamos kone automatiškai“, – teigė A.Romankovicsas.

Z.Kovacsas viešai nekomentavo šios bylos ir tvirtino, kad tai dar nėra išspręstas klausimas.

Tačiau nacionalinei vadovėlių leidėjų asociacijai vadovaujantis A.Romankovicsas tikino, kad jei nebus vadovėlių įvairovės, šalis ir vaikų švietimas netolimoje ateityje gali labai nukentėti.

Trypia priešingą nuomonę

Kol nepriklausomi leidėjai kovoja dėl vadovėlių, universitetų profesoriai kovoja dėl savo programų išlikimo.

Iš Vengrijos išmesto CEU lyčių studijų programos profesorė Eva Fodor pasakojo, kad ši programa universitete buvo dėstoma daugiau kaip 20 metų, tačiau praėjusį spalį šios programos akreditacija nebuvo pratęsta.

Lyčių studijų programą turėjo ir Budapešto Eotvoso Lorando universitetas, tačiau po vyriausybės atakos jos nebėra ir čia.

Z.Kovacsas tikina, jog lyčių studijos nesulaukdavo susidomėjimo, o galimybės įsidarbinti absolventams yra itin ribotos.

„Mes tikime, kad yra dvi lytys – vyrai ir moterys. Mes netikime, kad lyčių studijos gali egzistuoti kaip atskira disciplina“, – teigė vyriausybės atstovas spaudai.

Tačiau jo teiginys apie nepakankamą susidomėjimą šiomis studijomis yra visiškai nepagrįstas. Vien į CEU lyčių studijų programą kiekvienais metais įstodavo 45 studentai.

„Tai yra ataka prieš akademinę laisvę“, – teigė E.Fodor.

Profesorė tikina, kad tai rodo šalyje esančią didesnę problemą: „V.Orbanas pasiruošęs iš kovos eliminuoti visus, kurie nenori paklusti jo ideologijai.“

Ateitį parodys Europos Parlamento rinkimai

Vladas Sirutavičius

VU TSPMI docentas

„Mažinamas finansavimas niekada niekam nepatinka. Tai yra bendra tendencija Vengrijai, JAV ar kitoms pasaulio šalims. Žinoma, toks sprendimas sumažinti Mokslų akademijai skiriamą finansavimą kelia grėsmę akademinei bendruomenei. Tai gali paaštrinti santykius pačioje visuomenėje.

Tačiau nereikia pamiršti, kad V.Orbano pozicija Vengrijoje turi paramą. Jis nėra vienas žmogus su savo pozicija. Premjero politiką švietimo ar migracijos srityje palaikančios nuostatos yra būdingos nemažai daliai vengrų. Dėl to V.Orbanas ir vykdo tokią politiką, žinoma, kartu turėdamas ir kitą tikslą – įtvirtinti savo dominavimą politinėje sistemoje.

Kalbant apie migracijos klausimą, neigiamas požiūris į prieglobsčio prašytojus nėra būdingas tik Vengrijai. Antiimigrantiškų nuostatų galime aptikti ne tik naujose ES šalyse narėse, tokiose kaip Vengrija, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje.

Nepakantumas migrantams atspindi tam tikrą žmonių baimę, o V.Orbanas tuo pasinaudoja ir turi paramą. Jis ne tik garsiai apie tai kalba, bet ir pasinaudoja šia baime būdamas valdžioje. Tai nepatinka ES ir jos valdančiajam elitui, tačiau Bendrija rimtai neoponuos Vengrijos valdžiai. To niekas nenori, nes oponavimas tik sukels dar didesnę įtampą ir mobilizuos Budapešto režimui palankius žmones.

Prieš V.Orbano valdžią Vengrijoje vyksta ir daugiau protestų, tačiau tai dar nėra didžioji visuomenės dalis, kuri gali būti gerai organizuota. Protestai Vengrijoje yra nepalyginami su tais, kurie tebesitęsia Prancūzijoje. Sunku spėti, ar Vengrijos žmonių nepasitenkinimas susilpnins premjero ateities perspektyvas. V.Orbano politikos populiarumo lakmuso popierėlis bus artėjantys Europos Parlamento rinkimai.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.