Artėja metas šokti iš Europos Sąjungos lėktuvo, bet britai niekaip nesuranda parašiuto, o Briuselio siūlomo nepriima. Aklo šuolio į bedugnę nesinori, bet ką daryti toliau, britai nežino. Tad ilgiausiai trypčioja vietoje.
Vakar galiausiai britai nutarė prašyti Briuselio, kad išstojimo iš ES data būtų atidėta: už tai balsavo 412, prieš – 202 parlamentarai.
„Dėl Dievo meilės, tiesiog išeikite!“ – ne veltui tokiais raginančiais šūkiais protestuotojai šią savaitę pasitiko britų parlamentarus prie Vestminsterio.
O ir Europos Sąjungos pareigūnai, stebėdami, kaip britai dar kartą atmetė sunkiai suderėtą „Brexit“ sutartį ir neturi ką pasiūlyti mainais, jau praranda kantrybę.
„Atrodo, kad Bendruomenių Rūmai visiškai prarado ryšį su realybe.
Balsavimas prieš išstojimą iš Bendrijos be sutarties yra toks pat reikšmingas, koks būtų, jei „Titanikas“ nubalsuotų, kad ledkalnis turi trauktis jam iš kelio“, – šaipėsi ES vyriausiojo „Brexit“ derybininko pavaduotoja Sabine Weyand.
Britai keturių balsų persvara trečiadienį Bendruomenių Rūmuose pareiškė, kad išstojimui be sutarties nepritaria. O vakar nubalsavo pratęsti išstojimo terminą, kuris suplanuotas kovo 29-ąją.
Vis dėlto tai nereiškia, kad chaotiškojo „Brexit“ nebus.
Kad išvengtų blogiausio scenarijaus, britai turi pasirašyti skyrybų sutartį su Briuseliu arba apskritai persvarstyti išstojimo planą, nes vakar balsuodami parlamentarai naujo referendumo idėjai nepritarė.
Vis dėlto su „Lietuvos rytu“ kalbėję ekspertai teigia, kad iš susidariusios situacijos gerų išeičių jau nebeliko. O susiskaldymą parodę britų politikai gali būti tikri – rinkėjai jų nepasigailės.
Protestuotojai – lyg veidrodis
Aršios diskusijos dėl „Brexit“ pastarosiomis dienomis vyko ne tik Bendruomenių Rūmuose, bet ir prie Parlamento pastato, kur kasdien susirenka abiejų pusių protestuotojai.
Elspeth Williams sukorė kelis tūkstančius kilometrų, kad išreikštų savo nedviprasmišką nuomonę Bendruomenių Rūmuose posėdžiaujantiems parlamentarams.
Į Londoną ši britė atvyko net iš Barselonos. Katalonijos sostinėje su šeima ji gyvena jau 23 metus.
„Iki „Brexit“ aš nelabai domėjausi politinėmis temomis. Esu profesionali vertėja ir dviejų vaikų mama. Politika man buvo kažkas tolimo.
Tačiau „Brexit“ tiesiogiai palietė mano šeimą, sujaukė mūsų gyvenimą, – „Lietuvos rytui“ sakė E.Williams. – Mūsų atvejis nėra jokia išimtis: pusantro milijono britų yra nuolatiniai gyventojai 27-iose ES valstybėse. Jau beveik trejus metus mes įstumti į nuolatinio streso ir nežinomybės būseną. Kokia bus mūsų, britų emigrantų, ateitis?
Beveik trejus metus nesulaukiame atsakymų iš vyriausybės ir Parlamento. Jie mane labai nuvylė.
Šios institucijos – kaip įstrigęs mechanizmas, kuris nejuda nei pirmyn, nei atgal.“
Negalėdama sėdėti ir nieko neveikti E.Williams su kitais Ispanijoje nuolat gyvenančiais britais įkūrė organizaciją „Bremain in Spain“, dabar turinčią per 5 tūkstančius aktyvių narių. „Bremain“ – tai naujadaras, kurio prasmė visiškai atvirkščia „Brexit“.
„Bremain in Spain“ norėtų, kad Jungtinė Karalystė pasiliktų ES.
Mes matome dabartinį visišką paralyžių. Juk nei vyriausybė, nei Parlamentas, nei aršiausi „Brexit“ šalininkai nesutaria, ko jie iš tikrųjų nori. Kaip gali atvykti kur nors, kai net nežinai, koks tas tavo atvykimo taškas?
Mums yra grasinama: „Išstosime be sutarties.“ Man tokie grasinimai netelpa į galvą. Kokios kitos pasaulio valstybės valdžia gali taip neatsakingai elgtis? Argi tai nėra visuomenės kiršinimas ir skaldymas?“ – klausė E.Williams, apsiginklavusi didžiuliu plakatu.
Jos plakate pavaizduotas Jungtinės Karalystės pasas. Tik prie „United Kingdom“ yra prirašytas priešdėlis „dis“: „Disunited Kingdom“ – susiskaldžiusi karalystė.
Vadina išpūstu burbulu
Ilgai ieškoti apibūdintų susiskaldymo apraiškų Vestminsterio rūmų prieigose tikrai nereikia. Emocingų kietojo, bekompromisio „Brexit“ šalininkų čia netrūksta.
Nors jų vėliavos ir plakatai išradingumu gal ir nusileidžia proeuropietiškiems, kuo greitesnio išstojimo iš ES šalininkai turi itin svarų argumentą.
„Mes laimėjome referendumą. Parlamentas – žmonių tarnas. Jis privalo vykdyti mūsų valią, išreikštą visuotiniu balsavimu. Blokuoti „Brexit“ visokiais politiniais triukais būtų nedovanotina. Mes niekada to neatleisime!“ – „Lietuvos rytui“ sakė Mike’as Kingas, buvęs Pietryčių Londono vietinės tarybos darbuotojas.
Šio londoniečio ir jo bendražygių iš Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos nė kiek negąsdina išstojimas iš ES be jokios sutarties.
„Tai visai geras variantas. Pripažinkime akivaizdžią tiesą: didesnė dalis Jungtinės Karalystės prekybos su užsienio valstybėmis ir dabar vyksta pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nustatytas taisykles.
Su pasauliu, tarkime, su JAV, mes sėkmingai prekiaujame po PPO skėčiu. Todėl jokios problemos aš nematau“, – dėstė M.Kingas.
Pasak jo, būsimos ekonomikos krizės burbulas, jeigu išstotume be sutarties, yra išpūstas. O kas jį išpūtė?
„Jį išpūtė „Brexit“ oponentai. Jie kalba apie tai, kad ekonomika smuks net 9 proc. Bet tai yra tik bauginimo taktika.
Mačiau jiems oponuojančių ekonomistų prognozes – net blogiausiu atveju ekonomika susitrauks vos vienu kitu procentėliu.
Tai kaina, kurią aš ir milijonai į mane panašių žmonių yra pasiruošę sumokėti už atgautą valstybės nepriklausomybę!“ – patikino M.Kingas.
Šis drastiško „Brexit“ šalininkas neklysta – Jungtinėje Karalystėje iš tiesų yra nedidelė grupė euroskeptiškų strateginių centrų, kurie teigia, kad ekonominis šokas, kurį šalis patirs tiesiog ištardama „goodbye“ ir trenkdama ES durimis, bus ne toks jau skausmingas. Tačiau tokių ekonomistų optimistų yra absoliuti mažuma.
Prognozės spaudžia ašarą
Daugumos ekspertų nuomonė yra kur kas labiau pesimistinė – britai jau dabar sumokėjo nemenką politinę ir ekonominę kainą už „Brexit“ chaosą. Ir ši kaina tiktai kils.
Londono karališkojo koledžo ekonomikos profesorius Jonathanas Portesas priklauso analitikų grupei „UK in a Changing Europe“, kuri nuo 2016-ųjų vasaros iki mažiausio slankstelio narsto visus galimus išstojimo iš Europos Sąjungos variantus.
Jo nuosprendis – pozityvių scenarijų tiesiog nėra, rinktis galima tik geriausią iš blogų.
„Jungtinė Karalystė jau prarado 2,3 procento savo BVP augimo nuo to laiko, kai 2016-aisiais balsavo už „Brexit“.
Svaro nuvertėjimas dolerio ir euro atžvilgiu ekonomikai nedavė jokio ilgalaikio teigiamo postūmio, – teigė J.Portesas. – Jei šalis paliks ES be sutarties, apokalipsės nebus: lėktuvai skraidys, badauti taip pat niekam neteks. Bet bendras smūgis ekonomikai bus stiprus: vartotojų ir verslo pasitikėjimas smigs žemyn.“
Susitikime su Londone akredituotais tarptautiniais žurnalistais profesorius J.Portesas šią savaitę aiškino, kad Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio pratęsimas ir „Brexit“ atidėjimas neleis lengviau atsikvėpti.
„Atidėjimas garantuotų tik viena – kad neapibrėžtumo situacija tęsis. Netgi „geriausias iš blogiausių“ variantų – atgaivintos ir kiek perdarytas Theresos May sutarties dėl išstojimo ratifikavimas – nesuteiks ekonomikai jokių sparnų, – niūriomis prognozėmis dalijosi profesorius. – Taip, jei ši išstojimo sutartis vargais negalais Parlamente bus prastumta, šalies ekonomika gali laikinai kiek šoktelėti į viršų.
Tačiau tarp ekonomistų labai populiarus posakis tokiam trumpalaikiam fenomenui apibūdinti: tai negyvos katės, numestos iš labai aukštai, šoktelėjimas atsitrenkus į dugną.“
Konstitucinės krizės grimasa
„Lietuvos ryto“ kalbintas britų konstitucijos ekspertas profesorius Adamas Cyganas iš Lesterio universiteto įsitikinęs, kad politinis chaosas, kurį šiomis dienomis visas pasaulis stebi Vestminsterio rūmuose, buvo tiesiog neišvengiamas.
Anot A.Cygano, „Brexit“ tik paaštrino ilgai brendusią politinę ir konstitucinę Jungtinės Karalystės krizę.
„Apklausos rodo, kad dauguma britų savo politikus vertina labai prastai. Rinkėjai per pastaruosius dvejus metus ne itin pakeitė nuomonę dėl „Brexit“ ir maždaug pusė jų vis dar nori išstojimo iš ES, nes tokia buvo referendume išreikšta jų valia.
Bet Parlamente net 80 proc. visų partijų deputatų yra „Brexit“ priešininkai. Kaip suderinti šiuos du didelius prieštaravimus?“ – kalbėjo A.Cyganas.
Pasak jo, kita krizės priežastis – sustabarėjusi partijų sistema.
Dvi pagrindinės britų politinės partijos istoriškai buvo koalicijos, jungiančios gana skirtingų požiūrių žmones.
„Tiek Konservatorių, tiek Leiboristų partijoje visuomet buvo ES priešininkų ir ES gerbėjų grupuotės. Dešimtmečiais šie skirtumai buvo užglaistomi, ieškoma vidinių kompromisų.
Bet „Brexit“ išsprogdino šį vidinį partijų konsensusą.
Labai tikėtina, kad artimiausioje ateityje – gal netgi per galimus išankstinius rinkimus – pamatysime seisminius pokyčius Jungtinės Karalystės partijose“, – sakė konstitucijos ekspertas A.Cyganas.
Kokie žingsniai laukia nukėlus skyrybas?
Jungtinei Karalystei nutarus atidėti išstojimo iš ES datą, neaiškumas išlieka. Atsirado dar daugiau scenarijų, kaip viskas galėtų susiklostyti per kitas savaites ir mėnesius.
Pirmiausia kitą savaitę bus surengtas dar vienas balsavimas dėl turimos „Brexit“ sutarties. Jeigu įstatymų leidėjai iki kovo 20-osios – likus parai iki ES viršūnių susitikimo pradžios – iš trečio karto pritartų Th.May sutarčiai, tuomet būtų prašoma Bendrijos trumpam atidėti išstojimą. Tokiu atveju „Brexit“ sutartis galėtų būti ratifikuota iki Europos Parlamento rinkimų, kurie vyks gegužės 23–26 d. Britų europarlamentarai nebebūtų renkami.
Jeigu britų Parlamentas trečią kartą neparems sutarties, bus prašoma pratęsti išstojimo laiką ilgiau – bent iki birželio 30-osios. Ilguoju laikotarpiu vėl taptų įmanomi keli scenarijai: bandymas iš naujo derėtis su Europos Komisija, nauji Jungtinės Karalystės parlamentarų rinkimai, bandymas inicijuoti antrąjį referendumą dėl „Brexit“, balsavimas dėl nepasitikėjimo premjere, Th.May jau anksčiau pasiektos sutarties priėmimas arba chaotiškas išstojimas be jokios sutarties.
Vis dėlto kad vietoj kovo 29-osios būtų patvirtinta kita „Brexit“ data, dar turi pritarti ES atstovai. Britai turės pateikti pagrįstą priežastį, kodėl 50-ojo straipsnio galiojimą reikia pratęsti. Jei ES nesutiks pavėlinti išstojimo datos, britai iki kovo 29-osios turės nuspręsti – vis dėlto priimti tokią sutartį, kokia jau suderėta, ar išstoti iš Bendrijos be jokios sutarties. Pastarasis variantas būtų labiausiai tikėtinas, jei išstojimo data galiausiai nebus nukelta.
