Sirai, kurie ištikimai palaikė prezidentą Basharą al-Assadą visus aštuonerius karo metus, vis garsiau išreiškia nepasitenkinimą jo vyriausybe. Gyvenimo kokybė šalyje vis labiau prastėja, nepaisant to, kad konfliktas slopsta.
Nusiaubtoje Sirijoje daugumai iš 19 milijonų čia likusių žmonių gyvenimo sąlygos yra sunkios. Sugriauti ištisi miestai ir kaimai, o 89 proc. gyventojų gyvena skurde, laukdami tarptautinių organizacijų dalijamo maisto.
Bet pirmą kartą rimtą nepriteklių pajuto ir tie, kurie gyvena vietovėse, palaikiusiose B.al-Assado režimą ir išvengusiose smurto. Tarp jų ir Damaske.
Trūksta degalų ir elektros
Vietiniai pasakoja, kad pastaraisiais mėnesiais gyvenimas sostinėje tapo sunkesnis nei per visus aštuonerius karo metus.
Žmonės suvokė, jog neįmanoma tikėtis, kad begalinę žalą patyrusi Sirijos ekonomika, socialinė struktūra ir padėtis tarptautinėje bendruomenėje bus lengvai atkurta.
Iki tol, kol praėjusiais metais režimas susigrąžino atkakliausiai kovojusius Damasko priemiesčius, artilerijos sviediniai, skriejantys iš sukilėlių valdomų teritorijų, nuolat sproginėdavo sostinės gatvėse, keldami baimę ir nerimą.
Raketų smūgius nutraukė Rytų Gutos susigrąžinimas, tačiau ir tai neleido lengviau atsikvėpti, kaip tikėjosi vietiniai.
Apie tai „Washington Post“ pasakojo Damaske gyvenantis rašytojas, saugumo sumetimais prašęs neminėti jo vardo: „Dabar yra blogiausia, ką esame matę. Žmonės vos pragyvena, o skurstančiųjų visą laiką daugėja.“
Žmonės šalo tamsoje šią neįprastai šaltą žiemą, nes šalyje trūksta degalų, maistui gaminti naudojamų dujų ir elektros.
Sirijos valiuta, kurios vertė krito karui prasidėjus, bet vėliau stabilizavosi, vėl silpnėja, tad kainos sparčiai kyla.
Tūkstančiai vyrų, kovojusių fronto linijose, sugrįžta namo neturėdami vilčių rasti darbo. Kaip pasakojo Damasko gyventojai, karo ekonomika maitina korupciją prezidentiniais masteliais.
Žmonės turi nusižeminti ir kasdien valandų valandas praleisti eilėse, mokėdami kyšius skirtingiems pareigūnams, kad užsitikrintų būtiniausias paslaugas.
Baruose išlaidauja tik elitas
B.al-Assado režimo pažadai ir žmonių viltys, kad turtingi arabų investuotojai užplūs Damaską, Kinija rems rekonstrukcijos projektus, o JAV sankcijos bus ne tokios griežtos, atrodo kaip tolimas miražas, kuris greitu metu neišsipilys.
Tie žmonės, kurie linksmai leidžia laiką pilnose Damasko kavinėse ir baruose, atstovauja tik mažutėliam elitui, pasipelniusiam iš karo. Jų atviras mėgavimasis gėrybėmis tik dar labiau kaitina daugumos pasipiktinimą.
„Tai, kas buvo skalambijama kaip didžiulė karinė pergalė, nepagerino gyvenimo kokybės, kaip buvo tikimasi, – „Washington Post“ sakė Danny Makki, Didžiosios Britanijos siras analitikas ir žurnalistas, gyvenantis Damaske. – Turime 3 ar 4 procentus žmonių, valdančių didžiąją pinigų dalį, o likusiems gyvenimas yra kova.“
Jis pridūrė, kad nuotaika mieste depresyvi, nes praėjusi žiema buvo itin šalta: „Net tada, kai kovotojų grupuotės lipo ant kulnų prie Damasko slenksčio, niekada neturėjome tiek problemų kalbant apie gyvenimo kokybę.“
Garsenybės nebebijo kritikuoti
B.al-Assado lojalistų nepasitenkinimas atsispindi socialiniuose tinkluose, kur pasipylė milžiniški nusiskundimų srautai. Atvirai nuomonę reiškė ir kai kurios Sirijos garsenybės, televizijos veidai, anksčiau naudoję savo populiarumą ragindami palaikyti režimą.
„Laimėjome, bet pergalė neturi prasmės, jei nebeturime tokios tėvynės, kokią turėjome“, – savo „Facebook“ paskyroje viešai rašė garsus aktorius Aymanas Zedanas.
Atrodo, B.al-Assadas susipažino su nusiskundimais.
Vasario mėnesį jis Damaske sakė kalbą, kurioje bandė teisintis, nors tai jam nėra įprasta.
Jis pripažino, kad kai kurie žmonės iš tiesų kenčia, o vietos pareigūnų korupcija prisidėjo prie nepriteklių.
Tačiau jis neprisiėmė atsakomybės, o dėl aršiausios kritikos apkaltino palikusiuosius Siriją, dėl gyvybiškai svarbių produktų trūkumo – JAV sankcijas.
Iš tiesų ekonomistai ir Vakarų pasaulio diplomatai sako, jog lapkričio mėnesį JAV iždo paskelbtos naujosios sankcijos greičiausiai yra pagrindinė priežastis, dėl ko pastaraisiais mėnesiais netikėtai atsirado energetikos produktų trūkumas.
Pastarosios sankcijos buvo nutaikytos į kompanijas, kurios į Siriją gabeno degalus ir dujas. Kaip sakė leidinio „Syria Report“ redaktorius Jihadas Yazigi, baimindamosi netekti verslo kitose pasaulio šalyse kompanijos buvo atbaidytos nuo degalų transportavimo į Siriją.
Nepaisant to, dauguma sirų dėl nepritekliaus kaltina valdžią, ir tai atspindi augantį bendrą kartėlį.
„Žmonės nekaltina Amerikos ar bent jau nevadina jos pagrindine kaltininke. Daugiausia kliūva valdžiai. Žmonės žino, kad vyriausybė yra neveiksni ir korumpuota“, – sakė Damaske dirbantis žurnalistas.
Kalti visi, tik ne diktatorius
Tačiau vienas žmogus yra už bet kokios kritikos ribų – B.al-Assadas.
Bendras žmonių požiūris yra toks, kad B.al-Assadas nedalyvauja kasdieniame šalies valdyme, todėl dėl visų nesėkmių kalti nekompetentingi pareigūnai ir vietiniai vadukai, iškilę karo metu.
Viena Sirijos aktorė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė tiesioginį kreipimąsi į B.al-Assadą: „Siunčiu jums šią žinutę, nes esate vienintelis, kuris mus išklausysite, duosite pažadą ir jo laikysitės. Visi esame už savo tėvynę, bet nenorime, kad tėvynė būtų prieš mus.“
Sirijos gyventojai nesitiki, kad lojalistų vietovėse dabar kiltų dar vienas maištas prieš B.al-Assadą.
2011-ųjų protestai, kuriuose milijonai žmonių išėjo į gatves reikalaudami lyderio atsistatydinimo, įžiebė karą, kuris kainavo pusę milijono gyvybių ir 6 mln. privertė bėgti iš šalies.
Jungtinių Tautų duomenimis, ekonomikai ir infrastruktūrai buvo padaryta 388 mlrd. JAV dolerių žala.
„Ko žmonės mažiausiai nori, tai protestų. Jiems neberūpi, – sakė Damasko žurnalistas. – Nerasite nė vienos šeimos, kurios nepalietė artimo žmogaus netektis.
Visi nori, kad tai greičiau baigtųsi, žmonės tiesiog bando sudurti galą su galu.“
Neaišku, ar toleruos kritiką
Kritikai suvešėti neleidžia saugumo tarnybos, kurios karaliauja Sirijoje. Daugybė nepatenkintų režimo rėmėjų išgirdo pavojaus signalą, kai šįmet buvo sulaikytas ir dingo Wissamas Tayaras – žinomas B.al-Assado režimo rėmėjas, vedęs populiarų „Facebook“ puslapį „Damascus Now“.
Pasak jo pažįstamų, arešto priežastys iki šiol neaiškios, niekas nežino, kur jis laikomas.
Sirai svarsto, ar valdžia nusprendė toleruoti kritiką, kurią pradėjo reikšti jos šalininkai, ar valdžia tiesiog nebeturi pajėgų sulaikyti kiekvieną besiskundžiantį.
Nuo 2011-ųjų Sirijos kalėjimų sistemoje, primenančioje gulagus, išnyko daugiau kaip 100 tūkst. sirų. Pasak Sirijos žmogaus teisių tinklo, renkančio duomenis apie civilines karo aukas, dešimtims tūkstančių yra įvykdyta mirties bausmė arba jie žuvo kankinami.
Žinoma, dauguma aukų garsiai pasisakė prieš B.al-Assadą.
Tuo metu tie, kurie stovėjo prezidento pusėje, dabar jaučiasi galintys išreikšti savo nuomonę.
„Nebeliko jausmo, kad visi turi būti vieningi kovojant su priešu, – sakė „Syria Report“ redaktorius J.Yazigi. – Žmonės sako: nugalėjome bendrą priešą.
Taigi dabar pažvelkime, kas atsakingas dėl katastrofos, kuri mus ištiko.“
Kumštis nenori kompromisų
Toks požiūris kelia klausimų dėl būsimosios krypties Sirijai. Vienas į pensiją išėjęs Sirijos vyriausybės pareigūnas, dėl saugumo nenorėjęs atskleisti savo vardo, sakė, kad neaišku, kiek tvarus Assadų šeimos valdymas geležinio kumščio taktika.
Daugybė Sirijos valdžios lojalistų sako, kad jie deda viltis į Rusijos vedamą taikos procesą, kurį remia Jungtinės Tautos.
Rusiškasis planas numato Sirijos konstitucijos reformas, kurios į vyriausybę atvestų keletą opozicijos narių. Galbūt tai atskiestų absoliučią B.al-Assado jėgą.
Tikimasi, kad tokį susitarimą paremtų Jungtinės Valstijos ir Europa, o tai atvertų kelią lėšoms rekonstrukcijai, užsienio investicijoms ir Sirijos reabilitacijai tarptautinėje bendruomenėje.
Bet B.al-Assadas nekart išreiškė prieštaravimą dėl bet kokių pokyčių konstitucijoje, dėl kurių derasi užsienio jėgos.
Kalbintas į pensiją išėjęs pareigūnas neremia opozicijos, bet abejoja, kiek gali išsilaikyti režimas, visiškai nenorintis kompromisų, nepaisant neaprėpiamų išbandymų, su kuriais tenka susidurti.
„Jei tai būtų krepšinis, šiuo metu vyktų minutės pertraukėlė, – sakė siras. – Žmonės jaučia, kad karas dar nesibaigė.“
