Nuo Retyro iki San Fernando rajonų Buenos Airėse plyti 15 kilometrų ilgio vietovė, kurią vietiniai gidai vadina šiaurine pakrante. Šioje vietoje gyvena milijonai žmonių, tačiau ji ypatinga ne jų skaičiumi, o sudėtimi. Čia galima rasti ir miesto turtingiausius, ir vargingiausius.
Čia gausu prabangių rezidencijų – vienoje jų gyvena ir šalies prezidentas, restoranų bei klubų, kuriuose žmonės šėlsta kiekvieną naktį, tačiau šalia tviskančios prabangos – ilgos eilės lūšnynų.
Šiauriniame krante stovi „El Monumental“ stadionas, kuriame namų rungtynes žaidžia Argentinos nacionalinė rinktinė. Čia gimė daug protingų žmonių, vedusių valstybę į priekį.
Bet kartu tai ir vienų garsiausių šalies nusikaltėlių gimtinė. Tarp jų niekas neprilygsta C.Puchui, kurį visi vadino tiesiog Carlitu.
Čia jis siautėjo trumpai, tačiau net ir praėjus daugiau nei keturiems dešimtmečiams tai kelia nuostabą visam pasauliui.
Per metus C.Puchas nužudė 11 žmonių, įvykdė 17 apiplėšimų, išprievartavo moterį ir pagrobė du žmones.
Jam netgi nereikėjo išvykti iš gimtojo miesto, kad patektų į juodžiausios Argentinos istorijos pirmuosius puslapius.
Vadino verdančiu pienu
Aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje C.Puchas buvo jaunas liesas blondinas garbanotais plaukais.
Jis gimė 1952 metų sausio 22 dieną „General Motors“ techniko Victoro ir namų šeimininkės Josefos šeimoje.
Tėvas daug dirbo, todėl vaiku beveik visą laiką rūpinosi motina. Jau ankstyvoje jaunystėje išryškėjo jo karštakošiškumas.
Dėl audringo charakterio ir noro priešintis viskam vaikinas mokykloje buvo pravardžiuojamas verdančiu pienu. Tiesa, jaunystėje buvo inteligentiškas, mėgo skaityti knygas.
V. ir J.Puchai bandė viską, kad išauklėtų sūnų, – jis dažnai keitė mokyklas, tačiau iš jų greitai buvo išmetamas lauk.
Carlitas turėjo du geriausius draugus. Pirmas – Jorge Ibanezas. Nors buvo dvejais metais jaunesnis, turėjo daugiau patirties už C.Puchą – vagiliavo nuo dešimties metų.
Antras bendražygis Hectoras Somoza buvo kuklesnis. Jis gyveno netoli C.Pucho, tačiau pastarasis galiausiai savo nusikaltimų partneriu pasirinko J.Ibanezą.
Plėšė ir žudė visus
1970-ųjų rugsėjį jiedu Buenos Airių Olivos priemiestyje apiplėšė juvelyrinių dirbinių parduotuvę – iš jos kasos išsinešė 100 tūkst. pesų.
Tada vaikinai įsilaužė į vamzdžių dirbtuves, iš ten pavogė dar 110 tūkstančių pesų. (Tuo metu vienas JAV doleris buvo vertas 4 Argentinos pesų. – Red.)
Po kelių mėnesių vaikinai įsilaužė į motociklų parduotuvę San Fernando rajone. Iš jos jie pavogė seną raudoną itališką „Guzzi“ motociklą ir naujesnį juodos ir raudonos spalvų „Gilera“.
Būtent šios parduotuvės stalčiuje C.Puchas aptiko jį ilgam sužavėjusį pistoletą – prasidėjo kruvinas siautėjimas.
1971 metų kovą J.Ibanezas ir C.Puchas auštant per galinį langą įsilaužė į vieną boulingą.
Iš kasos jie paėmė 350 tūkst. pesų, tačiau Carlitas pamatė du miegančius vyrus ir į juos paleido kulkas. Aukos mirė net nepabudusios.
Nepraėjus nė dviem mėnesiams nusikaltėliai įsilaužė į „Mercedes-Benz“ automobilių dalis pardavinėjančios šeimos namą. Miegamajame C.Puchas nušovė vyrą ir pašovė moterį, J.Ibanezas ją bandė ir išprievartauti.
Prieš pabėgdamas su 400 tūkstančių pesų Carlitas šovė į lopšį, kuriame gulėjo vaikas, bet kulka per stebuklą kūdikį vos įdrėskė. Liko gyva ir motina.
Po poros savaičių įsilaužę į parduotuvę jie nušovė sargą, o iš parduotuvės susirinko net 5 milijonus pesų.
Galus surišo žiniasklaida
Iki šio momento policija nesiejo šių nusikaltimų.
Pareigūnai manė, kad dideliame mieste tiesiog įvykdoma daug nusikaltimų, bet visi jie – šiaurinėje pakrantėje. Į tai dėmesį atkreipė žiniasklaida.
Nusikaltėlių pora buvo pradėta vadinti argentinietiškais Boni ir Klaidu. J.Ibanezas buvo smegenys, o C.Puchas – vykdytojas.
Pinigų prisiplėšę vaikinai pradėjo gaudyti merginas. Jas J.Ibanezas ant galinės mašinos sėdynės prievartaudavo, o C.Puchas po visko jas nušaudavo.
1971-ųjų rugpjūtį jie važinėjosi mieste, tačiau neatsargiai vairuodamas C.Puchas atsitrenkė į priešpriešiais važiuojantį automobilį. J.Ibanezas žuvo iš karto, o C.Puchas iš jo kišenės paėmė dokumentus ir pėsčiomis paliko įvykio vietą.
Šį įvykį iki šiol gaubia daugybė neatsakytų klausimų.
Po draugo žūties C.Puchas trumpam nustojo vykdyti nusikaltimus ir grįžo prie mokslų. Motina ta proga jam nupirko sportinį „Dodge“ automobilį.
Vėliau įkalintas Carlitas atskleidė, kad tai buvo laimingiausia jo gyvenimo akimirka.
Žinoma, jis buvo už tuos pačius pinigus, kuriuos C.Puchas buvo pavogęs ir parnešęs į namus, tačiau tėvams jis tvirtino, kad juos uždirbo taisydamas motociklus.
O policijos pareigūnai tuo metu dėliojo nuo kovo įvykdytų nusikaltimų dėlionę.
Nušovė savo partnerį
Po kurio laiko C.Puchas pradėjo vykdyti nusikaltimus kartu su H.Somoza.
Jie toliau plėšė įvairias parduotuves ir žudė žmones.
Per vieną apiplėšimų vyrams su degikliu mėginant atidaryti seifą H.Somoza iš nugaros apsikabino C.Puchą.
Tai jam nepatiko, tad jis nušovė savo kolegą, o tuomet jo veidą nudegino tuo pačiu degikliu. Vėliau C.Puchas pabaigė savo darbą, pasiėmė grobį ir išvyko, tačiau pamiršo pasiimti H.Somozos dokumentus.
Policijai nebuvo sunku identifikuoti auką. Nuvykę į Somozų namus pareigūnai sužinojo, kad jis daug laiko leisdavo su C.Puchu.
1972 metų vasario 3-iąją policijos pareigūnams tik privažiavus prie jo namų, čia su motociklu išdygo ir pats C.Puchas. Pareigūnai apieškojo jo namus ir rado pianine paslėptus pavogtus pinigus ir du revolverius.
Vaikas angelo veidu
Nusikaltėlis buvo suimtas ir nuvežtas į nuovadą.
Iš pradžių jis viską neigė, tačiau vėliau prisipažino dėl visų savo kada nors įvykdytų nusikaltimų, taip pareigūnams parodydamas puikią atmintį ir papasakodamas detales apie įvykius, kurių jie nežinojo.
Vaikinas žmones ne tik šaudė, bet ir perrėždavo gerklę arba mirtinai uždaužydavo akmenimis.
Jo liudijimai policijai darbo suteikė keliems mėnesiams. Spaudoje C.Puchas buvo vadinamas vaiku angelo veidu, mirties angelu, juoduoju angelu, užkeikta lėle ar šakalu.
Netrukus sužinoję apie gausybę įvykdytų nusikaltimų žmonės pradėjo spėlioti, kaip šis monstras galėjo būti sukurtas.
Vieni jį laikė prasčiausios socialinės klasės atstovu, kiti – jaunuoliu, kurį sunaikino ankstesnės kartos.
Vienas su C.Puchu bendravęs psichiatras tvirtino, kad per kelerius metus jis iš išsigandusio vaiko tapo psichopatu.
Laukdamas teismo C.Puchas 1972-ųjų liepos 7-ąją su kitu kaliniu buvo pabėgęs iš kalėjimo ir laisvėje išbuvo 64 valandas – bastėsi gatvėmis, kuriose įvykdė visus kraupius savo nusikaltimus.
Rašytojas Osvaldo Aguirre pabrėžia, jog C.Puchas iki šiol audrina žmonių atmintį ne vien dėl nusikaltimų, bet ir dėl to, kad niekada neatgailavo dėl savo poelgių ir neprašė atleidimo.
Ilgiausiai kalintis asmuo
Šiuo metu C.Puchui 67-eri ir jis yra ilgiausiai Argentinos istorijoje kalintis asmuo. Įkalinimo iki gyvos galvos bausmė jam buvo paskirta tik 1980-aisiais.
C.Puchas prieš paskelbiant nuosprendį pareiškė, kad „tai yra romėnų cirkas. Aš buvau teisiamas ir nuteistas kur kas anksčiau“.
Praėjusiais metais režisierius Luisas Ortega kartu su ispaniško kino legendomis broliais Agustinu ir Pedro Almodovarais apie C.Puchą sukūrė filmą „Angelas“.
Jis sulaukė kritikų liaupsių, o brutalūs „angelo“ nusikaltimai buvo gerokai pagražinti.
Po tokių filmų C.Pucho legenda dar ilgai nenugrims į užmarštį, o žiaurūs nusikaltimai ir toliau bus romantizuojami.
Parengta pagal „La Nacion“.
