Nuo mažumės akvariume žuvis auginęs ir jomis be galo žavėjęsis P.Konarskis paauglystėje patyrė sukrėtimą, kai aštuonis palikuonis atsivedusi jo auksinė žuvelė susirgo ir nugaišo, nes nė vienas veterinaras neapsiėmė jos gydyti.
Vaikinas prisiekė tapti žuvyčių daktaru ir tapo vieninteliu veterinaru, darančiu joms chirurgines operacijas.
Sukonstravo narkozės aparatą
Kad perprastų žuvų anatomijos ir egzistencijos subtilybes, vaikinas neakivaizdiniu būdu baigė ichtiologijos mokslus.
Įgytos žinios padėjo sukonstruoti savadarbį narkozės aparatą. Jį pasitelkdamas P.Konarskis vienintelis šalyje operuoja smulkias akvariumų žuvytes.
Pirmą operaciją žuvytei – piktybinio auglio pašalinimą – P.Konarskis atliko prieš 17 metų.
Žuvys iš tiesų yra gausiausia stuburinių gyvūnų grupė – pasaulyje egzistuoja daugiau kaip 40 tūkstančių jų rūšių.
Žuvys neturi antakių, blakstienų, veido mimikos raumenų, tad žmonėms dažniausiai jos atrodo nebylios ir bejausmės, nors tarpusavyje žuvys puikiai bendrauja ir susikalba.
Suprasti – daug sudėtingiau
Kai kurių rūšių žuvys sugeba atpažinti savo šeimininką iš veido, mėgsta maitintis jam iš rankos, džiaugiasi, kai yra glostomos, ir net pačios glaustosi prie į vandenį įmerkto delno.
Anot P.Konarskio, žuvys serga tokiomis pat ligomis kaip ir dauguma gyvūnų, tačiau jų ligų diagnozavimas ir gydymas yra sudėtingesnis.
Vien pagal išorinius požymius beveik neįmanoma pasakyti, ar žuvis serga, mat kvėpavimo padažnėjimas, odos, žvynų spalvos pakitimai gali būti nulemti įvairių veiksnių.
Žuvys serga virusinėmis, bakterinėmis ir grybelinėmis ligomis, jų organizme gali atsirasti kirmėlių.
Dauguma tų ligų nepersiduoda žmogui, tačiau kitoms akvariume gyvenančioms žuvytėms jos labai pavojingos.
Ypatinga operacijos technika
Norint nustatyti tikslias žuvytės negalavimo priežastis reikia atlikti kraujo tyrimus, rentgeną ir ištirti akvariumo vandenį.
Kad tyrimų metu žuvytė nespurdėtų ir nejustų skausmo, P.Konarskis sukonstravo savadarbį narkozės aparatą.
Juo tapo nedidelis vamzdelis, kuriuo žuvytei į burną nuolat teka vanduo su anestetikais.
Be to, žuvytė dedama ant specialios drėgnos tinklinės medžiagos, kad jos pelekai būtų panirę į vandenį, nes priešingu atveju per tyrimą ar operaciją ji nugaištų.
Gydys dantų skausmą
P.Konarskis operuoja ir šunis, kates, bet didžiausią pasitenkinimą jaučia gelbėdamas žuvytes.
„Jos mažos, o ligų diagnostika ir operacijos gerokai sudėtingesnės, viskas atliekama po didinamuoju stiklu ar mikroskopo lęšiu, todėl po sėkmingo gydymo pasitenkinimas irgi didesnis“, – tvirtino P.Konarskis.
Ichtiologas teigia, kad į jį pagalbos kreipiasi žuvyčių augintojai iš visų Lenkijos kampelių.
„Tai žmonės, kurie jaučia atsakomybę už savo augintinį ir jam susirgus ieško profesionalios pagalbos, nesibaimindami finansinių išlaidų ar galimos bičiulių pajuokos“, – pasakojo P.Konarskis.
P.Konarskis netrukus ketina žuvytėms gydyti pasitelkti kompiuterinę tomografiją, be to, suka galvą, kaip sukonstruoti aparatą, kad galėtų gydyti joms dantis.
Ichtiologas nepritaria mokslininkams, kurie teigia, kad žuvys nejaučia skausmo, ir savo pareiga laiko ne tik gydyti žuvytes, bet ir apsaugoti jas nuo skausmo per apžiūrą ir operacijas.
