Užsienio spauda negailestingai pliekė vos 14 mėnesių dirbusią vyriausybę pavadindama ją neefektyvia ir nacionalistine, kuri paliko šalį nepavydėtinoje padėtyje.
Italijai gresia košmariškas ekonomikos scenarijus, jei nauja valdžia nesuras būdų, kaip mažinti biudžeto išlaidas.
Krizė atostogų įkarštyje
Karščiau nei Romos gatvėse šiuo metu tik Italijos Parlamente. Politinė krizė šalyje užvirė italams šventą atostogų mėnesį rugpjūtį – ne vienas nuo paplūdimio gultų į Parlamentą skubiai priverstas sugrįžti politikas viešai piktinosi, kad to Italijoje dar nėra buvę.
Vos metus dirbusi populistų vyriausybė, kurią sudarė kraštutinės dešinės partija „Lyga“ ir Penkių žvaigždučių judėjimas, žlugo, kai trauktis nutarė šalies premjeras Giuseppe Conte.
Jo atsistatydinimo reikalavo šalyje vis labiau populiarėjanti kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“, vadovaujama skandalingojo vidaus reikalų ministro Matteo Salvini.
Traukdamasis premjeras negailestingai sukritikavo kapitonu vadinamą M.Salvini, esą jis pasielgė neatsakingai sukeldamas krizę dėl asmeninių ir partinių motyvų tuomet, kai šalyje reikia išspręsti daugybę svarbių klausimų, tokių kaip naujo eurokomisaro kandidatūra ir artėjantis biudžeto tvirtinimas.
„Vidaus reikalų ministro elgesys atskleidžia jo menką institucinį jautrumą ir labai didelę konstitucinio išsilavinimo spragą“, – piktinosi G.Conte.
Jis priekaištavo M.Salvini už tai, kad Parlamente neišsklaidė abejonių, kad partija „Lyga“, įtariama, gavo milijoninę finansinę injekciją iš Kremliaus. Taip pat kritikavo jo pomėgį politiniuose agitaciniuose susibūrimuose viešai rodyti rožinį ir taip painioti politiką su religija.
Vicepremjeras M.Salvini bučiuodamas kryžių Parlamente tikino, kad ši vyriausybė neįgali priimti šaliai būtinų reformų, ir ragino kuo skubiau surengti naujus rinkimus.
„Aš nebijau italų teismo. Šioje auloje yra laisvų vyrų ir moterų bei tų, kurie nėra laisvi. Kas bijo tautos įvertinimo – nėra laisvas“, – sakė M.Salvini.
Jei vyktų pirmalaikiai rinkimai, valdžią į rankas Italijoje galutinai perimtų kraštutiniai dešinieji, kurie šventė pergalę ir per Europos Parlamento rinkimus.
M.Salvini neslepia, kad siektų tapti Italijos premjeru, tačiau jo norui gali nepavykti išsipildyti, jei kitų partijų pradėtos derybos dėl naujos vyriausybės formavimo bus sėkmingos.
Užsienio spauda negailestinga
Žinia apie Italijos vyriausybės griūtį atsidūrė pirmuosiuose užsienio spaudos puslapiuose.
„The New York Times“ kirto negailestingai – šią vyriausybę pavadino nacionalistine ir labiausiai neefektyvia per pastaruosius dešimtmečius.
„Nacionalistų ir populistų aljansas terorizavo Europos bendrijos širdį, padarė Europos Sąjungą priešu, pažeidė biudžeto planavimo normatyvus, demonizavo imigrantrus ir savo glėbyje sutiko Vladimirą Putiną“, – rašė amerikiečių dienraštis ir pridūrė, kad populistai šalies politiką pavertė socialinių tinklų realybės šou.
Pabrėžiama, kad politinis sąmyšis Italijai pasibaigs dar didesniu finansiniu nestabilumu, nors šalies ekonomika ir taip buksuoja.
Esą vos per 14 populistų valdymo mėnesių Italija pateko į nepavydėtiną padėtį: virto vis labiau izoliuota ES šalimi, ekonomikos augimas buvo lygus nuliui, o valstybės skola vis didėjo.
Užsienio spauda pabrėžė, kad rinkimų kampanijas puikiai organizuoti mokantis M.Salvini šį kartą apsiskaičiavo ir neįvertino, kad nauja vyriausybė gali būti sudaryta ir be populiariausios šalies partijos „Lyga“.
„Ministro M.Salvini kalba buvo rasistinė, ksenofobiška ir vietomis antieuropietiška.
Tačiau mes nesame toje 1920-ųjų Italijoje, kuriai vadovavo Benito Mussolini. Dabar kamuolys šalies prezidento Sergio Mattarellos rankose“, – taip M.Salvini kalbą Deputatų Rūmuose komentavo prancūzų dienraštis „Les Echos“.
Būtų lojali Briuseliui?
Ar surengti naujus rinkimus, spręs šalies prezidentas S.Mattarella. Manoma, kad jis nedrįs stumti šalies į dar didesnę krizę ir paves vyriausybę suformuoti kitoms partijoms.
Vis dėlto S.Mattarella pabrėžė, kad nauja vyriausybė privalės būti stipri ir stabili, ir davė politikams laiko derėtis iki antradienio.
„Galima tik tokia vyriausybė, kuri turės Parlamento pasitikėjimą ir ras sutarimą dėl programinių šalies valdymo punktų. Jei tokios sąlygos nebus įvykdytos, vienintelis galimas kelias bus rinkimai“, – pabrėžė prezidentas po pirmųjų konsultacijų su svarbiausiomis politinėmis jėgomis.
Kairioji Demokratų partija jau pareiškė, kad galėtų sudaryti koaliciją su daugiausia vietų Parlamente turinčiu Penkių žvaigždučių judėjimu, jei jiems pavyks susitarti dėl pagrindinių programinių punktų.
Tokiu atveju vyriausybės politinė kryptis turėtų keistis iš esmės. Demokratų lyderiai reikalauja, kad naujoji vyriausybė, kitaip nei buvusioji, pasižymėjusi euroskeptišku požiūriu, būtų lojali Briuseliui ir persigalvotų dėl imigracinės politikos.
Vadovaujant M.Salvini Italija buvo uždariusi visus uostus pabėgėlius gabenantiems laivams ir tai ne kartą sukėlė didžiulį humanitarinių organizacijų ir kitų ES šalių nepasitenkinimą.
„Italijai reikia permainų vyriausybės, kuri būtų alternatyva dešiniosioms jėgoms, turėtų naują programą bei palaikymą Parlamente ir suteiktų naują viltį italams“, – pasakė Demokratų partijos lyderis Nicola Zingaretti, kuris vakar pradėjo derybas dėl naujos vyriausybės.
Penkių žvaigždučių judėjimas taip pat turi savų reikalavimų, kurių svarbiausias – skubiai sumažinti parlamentarų skaičių.
Pasak jo lyderio Luigi Di Maio, šalies parlamentarai uždirba vidutiniškai nuo 12 tūkst. iki 15 tūkst. eurų per mėnesį ir tai yra per didelė našta iš krizės neišsikapstančiai šaliai.
Iššūkis – naujas biudžetas
Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta rengti pirmalaikius rinkimus, spėjama, kad jie vyktų itin komplikuotu metu – spalio pabaigoje, tuomet, kai ES šalys narės Europos Komisijos vertinimui turi pristatyti kitų metų biudžetą.
Net jei rinkimai ir nevyks, biudžeto tvirtinimas bus didžiulis iššūkis naujai vyriausybei, nes jai greičiausiai teks apsispręsti dėl savižudišku vadinamo pridėtinės vertės mokesčio didinimo.
Briuselis yra nurodęs didžiulę skolą turinčiai Italijai 2020-aisiais PVM didinti nuo dabartinių 22 proc. iki 25,2 proc., o lengvatinį nuo 10 proc. iki 13 proc.
Toks didelis PVM šiuo metu yra tik Vengrijoje.
Valdžia PVM didinimo mėgina visais būdais išvengti, tačiau iki šiol neaišku, kur ras trūkstamus 23 mlrd. eurų.
Europos Komisija tikina, kad jau dabar milžiniška Italijos biudžeto skylė 2020-aisiais viršys visus įmanomus Mastrichto kriterijuose numatytus limitus, mat žlugusi populistų vyriausybė priėmė daugybę išlaidas didinančių įstatymų.
Tokių kaip vadinamoji pilietybės pašalpa, kai visi nedirbantys Italijos piliečiai gali pretenduoti į vidutiniškai 500 eurų mėnesinę pašalpą. Briuselis yra perspėjęs, kad toks populistinis įstatymas padidins ne tik biudžeto skylę, bet ir nedarbą.
Naujus rinkimus raginantis rengti M.Salvini tikina, kad biudžetas turi būti drąsus ir nesuvaržytas Briuselio reikalavimų. Verslo atstovai perspėja, kad šaliai gresia recesija, jei nauja valdžia nesiims skubių veiksmų ekonomikai gaivinti.
„Yra stagnacijos ir recesijos rizika. Daugelis Italijos liukso klasės įmonių susijusios su Vokietija. Jei Vokietijos padėtis nėra gera, tai nėra pozityvus signalas ir Italijai. Prieš akis turime biudžetą, kuris nebus paprastas.
Mums nesvarbu, kokios spalvos bus nauja vyriausybė, mes laukiame atsakymų į Italijos ateičiai svarbius klausimus“, – sakė šalies pramonininkų prezidentas Vincenzo Boccia.
