„Prost!“, „Oans, zwoa, drei, g’suffa!“ 16 rudens dienų – savaitgalį ir dar dvi savaites – šios vokiškos frazės Bavarijoje palydimos alaus bokalų dūžiais.
Šiais metais rugsėjo 21-ąją–spalio 6-ąją vykstantis festivalis jau 186-asis. Kaip teigia bavarai, „Oktoberfest“ – privaloma tradicija, nebent vyktų karas ar siautėtų maras.
Pirmą kartą surengta 1810 metais, kai Bavarijos princas Liudvikas vedė princesę Teresę, „Oktoberfest“ šventė iš tiesų nevykdavo tik tada, kai šalį alindavo didieji karai arba siautėdavo epidemijos.
„Oktoberfest“ nėra vien alaus puota. Vokiečiai įsižeistų išgirdę, kad kažkas „Oktoberfest“ klaidingai sumenkina iki išgertuvių.
Tai bavariškos kultūros šventė, į kurią suguža šeimos su vaikais, po darbo ateina bendradarbiai, o ir daugybei užsieniečių rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje vykstantis festivalis jau tapo rudens tradicija.
Švenčia visa Bavarija
„Oktoberfest“ neįmanoma praleisti – vokiečius šventinis šurmulys įtraukia kaip viesulas. Miunchene gyvenanti ir dirbanti Radvilė Gečaitė „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad pakili „Oktoberfest“ nuotaika apima visą Bavarijos žemės sostinę.
„Rugsėjo pabaigoje smarkiai padidėjęs turistų srautas – vienas ryškiausių ženklų, kad mieste prasideda šventė. Ne paslaptis, kad „Oktoberfest“ metu viešbučių, lėktuvo bilietų kainos ir taksi paslaugų tarifai smarkiai išauga, – pasakojo R.Gečaitė. – Šventės laikotarpiu žmonės puošiasi „Tracht“ – tradiciniais vokiškais kostiumais. Šiuo metu įprasta, kad vietiniai gyventojai pasipuošę tautiniu kostiumu iš ryto eina į darbą.“
Pasak Radvilės, Bavarijos regionas išskirtinis tuo, kad gyventojus su tradiciniais rūbais galima išvysti viso šiltojo sezono metu.
„Taip puošiamasi ir tiesiog einant į „Beergarten“ (tradicinius vokiškus alaus barus lauke. – Red.). Beje, tradiciniais kostiumais puošiasi visi: vaikai, paaugliai, suaugę ir garbaus amžiaus žmonės“, – teigė Vokietijoje gyvenanti lietuvė.
Kad tautinis kostiumas vokiečiams – ne atgyvena, kaip ir 186 metus skaičiuojantis pats festivalis „Oktoberfest“, galima pastebėti ir socialiniuose tinkluose.
Vokietijos ir kitų pasaulio šalių socialinių tinklų nuomonės formuotojos dalijasi įspūdingomis nuotraukomis iš šventės, demonstruoja tautinius kostiumus su stilingais šiuolaikiniais papuošalais iš prabangių medžiagų ar kurtus vietos dizainerių.
Tradicija tapo ir lietuviams
R.Gečaitei šis „Oktoberfest“ jau trečiasis, o per sezoną ji alaus festivalyje apsilanko ne kartą – šiais metais šventėje dalyvavo keturis kartus.
„Kasmet laukiu „Oktoberfest“. Tai yra ypatinga rudens šventė, kuri man siejasi ir su metų laiko pasikeitimu, – aiškino R.Gečaitė. – Pirmame savo „Oktoberfest“ dar neturėjau „Dirndl“ (tradicinės moteriškos suknelės, paplitusios Alpių regione. – Red.) ir tada supratau, kaip svarbu pasipuošti. Su kasdieniais rūbais festivalyje jautiesi labiau kaip svečias, o ne šventės dalyvis.“
Vilnietė Joana Babrauskaitė dienraščiui „Lietuvos rytas“ pasakojo, kad, lankydama Miunchene R.Gečaitę, „Oktoberfest“ dalyvavo pirmą kartą.
„Jau iš Vilniaus skrisdami sutikome grupelę entuziastų, pasipuošusių festivalio rūbais, – trys vaikinai papasakojo, kad skrenda į „Oktoberfest“ nebe pirmą sykį. Tai jau tapo jų tradicija, todėl ir šiemet jos nelaužė“, – pasakojo J.Babrauskaitė.
Vilnietė teigė, kad ypatingo pasiruošimo „Oktoberfest“ nereikia, bet verta turėti kostiumą. Su draugu Luku jie iš anksto pasirūpino bavariškais tradiciniais apdarais, kuriuos nusipirko internetu.
Apdarai – su simboliais
„Merginai reikia „Dirndl“, vaikinui reikia „Lederhosen“ (šortų su petnešomis. – Red.). Kostiumų pasiūla didelė ir interneto parduotuvėse, ir fizinėse krautuvėse Vokietijoje, – teigė J.Babrauskaitė. – Aš už suknelę sumokėjau 40 eurų, o mano draugas – 40 eurų už šortus ir dar 5 eurus už kojines.
Žinoma, tai buvo biudžetinės versijos, nes tikrieji kostiumai turėtų būti su nėriniais, siuvinėjimais. Vyrų šortai – iš elnio odos. Tokių kostiumų kainos gali siekti ir tūkstantį eurų.“
J.Babrauskaitė pasakoja, kad vyrų odinės kelnės neskalbiamos, o dėmės – tarsi „Oktoberfest“ trofėjai: „Tad kiek apsipylei – viskas susigeria į drabužį. Tuomet vaikštai visas išdidus, su savo istorija. Merginų prijuostė turi tokią pat funkciją.“
R.Gečaitė pasakojo, kad ilgai rinkosi „Dirndl“ modelį, nes jų pasirinkimas labai gausus.
„Vieni yra labai tradiciški ir konservatyvūs, kiti – šiuolaikiškesni. Taip pat yra ir su jų kainomis: internetu galima rasti visą komplektą – suknelė, palaidinė ir prijuostė – pradedant nuo 40 eurų, o specializuotose parduotuvėse – iki tūkstančio eurų ir daugiau. Kaina priklauso nuo audinių kokybės, gamintojo prekės ženklo, – aiškino R.Gečaitė. – Vietiniai gyventojai linkę investuoti į kokybiškus kostiumus ir dažnai jų turi ne vieną – ypač moterys.
Beje, tik įsigijusi „Dirndl“ sužinojau, kad prijuostės kaspinas turi reikšmę: vienišos moterys kaspiną rišasi ant kairiojo šono, įsipareigojusios – ant dešiniojo, o ant nugaros – našlės arba aptarnaujantis personalas.“
Pasak R.Gečaitės, šventės metu dominuoja tradiciniai kostiumai, bet, žinoma, yra ir kasdieniais rūbais vilkinčių žmonių.
„Vis dėlto atėjęs su džinsais jausiesi tartum balta varna, – mano J.Babrauskaitė. – Jeigu kitais metais mums vėl pavyks dalyvauti „Oktoberfest“, kostiumus dar patobulinsime. Lukas norėtų liemenės ir skrybėlės, o aš kokio pakabučio ant kaklo su elniais.“
Ateina ir su mažyliais
Ten, kur liejasi alaus upės, vaikams ne vieta? Vokiečiai tikrai taip nemano. Mat „Oktoberfest“ yra festivalis, kuriame švenčiama bavariška kultūra, o pramogų gali rasti ne tik įvairiausio amžiaus žmonės, bet ir tie, kurie net nėra alaus mėgėjai.
„Nuėjus į aikštę, kurioje vyksta šventė, akys raibsta nuo atrakcionų, karuselių gausos, todėl nemažai žmonių atkeliauja ir su vaikais, – pasakojo R.Gečaitė. – Taip pat lauke galima paragauti daug vokiškų tradicinių patiekalų.
Taigi žmonėms, kurie nemėgsta triukšmo ir alaus, nebūtina eiti į palapines, nes veiksmas ir atrakcijos vyksta ne tik viduje.“
„Įėjimas į „Oktoberfest“ miestelį nemokamas, reikia pereiti apsaugą. Miestelis atviras nuo ryto iki 23–24 val. Po to, kai visi išeina, organizatoriai erdvę sutvarko, išplauna ir paruošia kitai dienai“, – pasakojo J.Babrauskaitė.
Šventėje dalyvavusios lietuvės pasakojo, kad „Oktoberfest“ – labai platus patiekalų pasirinkimas, kuris įtiks tiek mėsos mėgėjams, tiek vegetarams ir smaližiams.
„Ypač mėgstama pusė viščiuko ir bavariška karka – „Schweinshaxe“. Taip pat labai skaniai ruošiama bavariška antis. Vegetarams siūlyčiau išbandyti „Kasepatzle“ (tradicinis makaronų ir sūrio patiekalas. – Red.). O karamelizuoti riešutai – būtinas kiekvieno „Oktoberfest“ pirkinys!“ – tikino R.Gečaitė.
„Yra labai daug kioskų, siūlančių maistą, žaidimus, tirą ir kitokias pramogas. Labai daug atrakcionų, o į amerikietiškuosius kalnelius ir mes susigundėme nueiti – bilieto kaina asmeniui apie 10 eurų“, – sakė J.Babrauskaitė.
Pastaraisiais metais vis kalbama apie brangstantį alų ir didžiules „Oktoberfest“ kainas. Tačiau J.Babrauskaitė tikino, kad, palyginti su Vilniumi, kainos jos labai nešokiravo.
„Vieno litro alaus bokalas „Oktoberfest“ kainuoja apie 11,5 euro. Vilniuje kartais už pusę litro alaus sumoki 5 eurus, tad nesijaučiau nuskriausta, – tikino J.Babrauskaitė. – Maisto kainos prasideda nuo 10 eurų. Pavyzdžiui, pusė viščiuko kainuoja apie 12 eurų, antiena su bulvių kroketais ir kopūstų salotomis bei bruknių džemu – apie 22 eurus.“
Visą šeštadienį „Oktoberfest“ praleidusi vilnietė Joana pasakojo, kad skrydžiui į Miuncheną išleido apie 100 eurų, o festivalis ir kostiumai atsiėjo apie 130 eurų asmeniui.
Palapinėse – šokiai ir dainos
Festivalio vietoje išsirikiavusios alaus gamintojų palapinės su suolais ir stalais, paruoštos vietos sėdėti ir puotauti lauke.
J.Babrauskaitė pasakojo, kad maisto ir gėrimų nereikia užsisakinėti eilėse – randi vietą prie stalo, o prisėdus aptarnauja padavėjai. Tiesa, jiems su draugais, nors ir atėjo apie 13–14 val., nepasisekė gauti vietos palapinės viduje, nes visi jau šoko ir dainavo sulipę ant suolų.
„Įėjęs į palapinę patenki į visiškai kitokią atmosferą: didelis šurmulys, skamba daužiami bokalai, groja gyva muzika, kuri yra labai įvairi: nuo tradicinių vokiškų dainų iki gerai pažįstamų šiuolaikinių muzikos hitų.
Užgrojus gerai žinomai dainai žmonės stoja ant suolų, šoka, dainuoja, daužiasi vieni su kitais bokalais. Nesvarbu – jie pažįsta vieni kitus ar ne. Beje, šokti ant stalo griežtai draudžiama“, – pabrėžė R.Gečaitė.
Lietuvė pasakojo, kad nors palapinės labai didelės ir jose galima rezervuoti stalą, tai reikia daryti labai anksti – kovą, balandį. Bet net ir rūpinantis rezervacija iš anksto jau sunku gauti vietą prie stalo didesnei žmonių grupei.
„Visos palapinės skiriasi: nuo spalvų iki dekoracijų.
Kiekviena palapinė turi savitą atmosferą. Jos priklauso skirtingoms alaus darykloms ir jas pradeda statyti net prieš tris mėnesius iki šventės pradžios.
Pasibaigus šventei palapinių miestelis išardomas iki kitų metų“, – sakė Miunchene gyvenanti lietuvė.
Beje, gerai žinomas klišinis vaizdas, kad sunkių bokalų puokštes palapinėse nešioja jaunos vokietaitės, pasak Joanos, realybės neatitinka.
„Dažnai padavėjais dirba jau vidutinio amžiaus moterys ar vyrai. Kai jie neša gausybę sunkių bokalų, visi pagarbiai traukiasi į šonus, kartais ir apsauga sušunka, kad juos praleistų.
Maistą taip pat atneša ant milžiniško padėklo – neša tarsi kokį stalviršį, prikrautą lėkščių“, – įspūdžiais dalijosi J.Babrauskaitė.
Be agresijos ir pykčio
Po išpuolių Vokietijoje ir kitose Europos valstybėse saugumas buvo sugriežtintas ir „Oktoberfest“.
Prie įėjimo patikrinami daiktai, negalima įsinešti didelių kuprinių.
J.Babrauskaitė pasakojo, kad prie kiekvienos palapinės budi daug apsaugos darbuotojų, greitoji medicinos pagalba.
Festivalyje išgeriama daug alaus – 2018 m. suskaičiuota, kad šventės dalyviai iš viso išmaukė 7,5 mln. litrų. Beje, jis visas – tik vokiškas. Kai kurios rūšys ruošiamos specialiai „Oktoberfest“.
Vis dėlto šventėje dalyvavusios draugės pasakojo, kad visi čia elgiasi kultūringai, šventės dalyvių būryje jautiesi saugiai.
„Visi elgiasi adekvačiai. Mačiau gal 2–3 žmones, kurie sėdėjo atsirėmę, buvo labai girti. Bet tikrai nėra agresyvių, nekoordinuotų žmonių“, – teigė J.Babrauskaitė.
R.Gečaitė, paklausta apie nemalonius incidentus, teigė, kad būtų naivu tikėtis, kad visiškai nepasitaikys nemalonumų, kai dalyvauja tiek daug žmonių.
Vis dėlto lietuvė pasakojo, kad agresyvumu pasižymi nebent alaus padauginę turistai.
„Oktoberfest“ apibūdinčiau kaip draugystės, bendruomeniškumo jausmą puoselėjančią šventę. Visada prisėdus prie kitos kompanijos yra bičiuliškai sudaužiamai bokalai.
Net ir atėjęs be didelės savo draugų kompanijos niekada nesijausi vienišas, nes žmonės draugiškai kalbina vieni kitus“, – apie atmosferą kalbėjo R.Gečaitė.
