Į sankcijų sąrašą taip pat įtrauktos su J.Prigožino turtu susijusios bendrovės „Beratex“, „Linburg“, „Autolex“ iš Seišelių salų, Kaimanų salų ir Meno salos, rašo portale „novayagazeta.ru“ specialusis laikraščio korespondentas Vašingtone Aleksandras Panovas.
Pranešama, kad per pastaruosius trejus metus „M-VITO“ skrido į Sudaną, Etiopiją, Libiją, JAE, Armėniją, taip pat į Centrinės Afrikos Respubliką. Organizacijos, kurios „rizikuos aptarnauti šias transporto priemones, gali būti priskirtos toms, kurios remia „niekšingą Prigožino veiklą“, ir joms gali būti taikomos sankcijos, sakoma Iždo departamento pranešime.
Jiems nebus ramybės
Į sankcijų sąrašą įtraukta Interneto tyrimų agentūra ir 6 jos darbuotojai. Pats J.Prigožinas, agentūra, o taip pat 4 darbuotojai – Džeichanas Nasimi ogly Aslanovas, Michailas Burčikas, Vadimas Podkopajevas ir Vladimiras Venkovas jau yra JAV sankcijų sąraše: J.Prigožinas – nuo 2016 m. gruodžio mėn., aukščiau paminėta ketveriukė – nuo praėjusių metų kovo.
Naujokai sąraše – Igoris Nesterovas ir Denisas Kuzminas. Visi jie yra kaltinami kišimusi – bet ne į 2016 m. prezidento rinkimus, o į tarpinius rinkimus 2018 metais. „JAV vyriausybė ir toliau stengsis užtikrinti, kad J.Prigožinas ir kiti nerastų prieglobsčio ir ramybės, kol jie vykdo destabilizuojančią veiklą, keliančią grėsmę JAV ir jos sąjungininkų bei partnerių interesams“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo pareiškime.
„Nors šiandieniniai veiksmai yra nukreipti tik prieš Rusijos subjektus, JAV vyriausybė gina mūsų demokratinius procesus nuo visų priešų – pirmiausia nuo Rusijos, Irano ir Kinijos, – kurie gali bandyti paveikti 2020 m. rinkimus“, – pažymima JAV iždo departamento pranešime spaudai.
Straipsnio autorius primena, kad praėjusiais metais JAV teisingumo departamentas apkaltino kišimusi į prezidento rinkimus 13 Rusijos piliečių ir firmų. Vašingtonas yra įsitikinęs, kad vykdant plataus masto dezinformacijos kampaniją socialiniuose tinkluose interneto troliams iš Rusijos pavyko pritraukti 126 milijonų amerikiečių dėmesį. Tačiau tiek 2016 m., tiek 2018 m. „Maskvos rankai“ nepavyko paveikti rinkimų rezultatų. Citata: „Nebuvo jokių požymių, kad veikėjai iš užsienio būtų galėję sukelti pavojų rinkimų infrastruktūrai, kuri būtų trukdžiusi balsuoti, pakeitusi balsus ar trukdžiusi juos skaičiuoti“.
Naujos ribojančios priemonės tapo JAV prezidento Donaldo Trumo praėjusių metų rugsėjį pasirašyto 13848-ojo vykdomojo įsako dėl sankcijų įvedimo , jeigu iš užsienio bus kišamasi į Amerikos rinkimus, pirmuoju pritaikymo atveju (Executive Order 13848 of September 12, 2018. Imposing Certain Sanctions in the Event of Foreign Interference in a United States Election).
JAV iždo departamento Užsienio lėšų kontrolės biuras (OFAC) pateikia „trolių fabriko“ veiklos pavyzdžių. Rinkimų išvakarėse agentūra tinklalapyje paskelbė vadinamojo Interneto tyrimų agentūros Amerikos padalinio vardu pareiškimą, iš kurio matyti, kad organizacija siekė diskredituoti kandidatus, kuriuos ji laikė priešiškai nusiteikusiais Rusijos atžvilgiu.
Siekdama paveikti rinkimus ir „pakirsti pasitikėjimą demokratiniais institutais“, organizacija socialiniuose tinkluose naudojo fiktyvias paskyras ir skleidė melagingą informaciją.
Kaip pažymima specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitoje, Sankt Peterburge įsikūrusioje kompanijoje „dirba rusai, kurie socialinės žiniasklaidos puslapiuose apsimeta amerikiečiais, skelbia ekstremistinius pranešimus apie rasines problemas, seksualinę tapatybę ir asmeninius ginklus, gilindami visuomenės susiskaldymą vertinant JAV oficialiąją politiką“. Kongrese vykusio svarstymo metu buvo kalbama, kaip „trolių fabrikas“ tą pačią dieną vienoje vietoje surengė antiislamišką mitingą ir musulmonų eiseną konfliktui sukelti. Jie taip pat sukūrė socialiniame tinkle „Instagram“ paskyrą, pavadintą „Kelkitės, juodžiai“ (juodžiai – politiškai nekorektiškas, įžeidžiantis kreipimasis – Autoriaus pastaba).
Susiję straipsniai
Ne virėjas, o kuratorius
J.Prigožinas neigia bet kokį ryšį su Interneto tyrimų agentūra. Socialiniuose tinkluose jis pareiškė: „Aš niekaip negaliu komentuoti Agentūros darbo, kadangi niekaip nesu su ja susijęs“.
Specialiojo prokuroro R.Muellerio kaltinamojoje išvadoje pažymima, kad 2016 m. gegužės 29 d., likus dviem dienoms iki J.Prigožino 55-ojo gimtadienio, interneto troliai, naudodamiesi socialiniais tinklais, bandė surengti mitingą priešais Baltuosius rūmus, kuriame dalyvautų bent vienas Amerikos pilietis.
„Bajeris“ čia buvo užrašas ant lentelės: „Su 55 metų jubiliejumi, brangus bose!“ Jie pasakė amerikiečiui, kad tai žodžiai apie žmogų, kuris „ čia yra vadas, mūsų bosas ir rėmėjas“.
JAV žiniasklaidai sankcijos tapo proga prisiminti spalvingą vadinamojo asmeninio Putino virėjo spalvingą praeitį. Devintajame dešimtmetyje J.Prigožinas praleido 9 metus kalėjime už sukčiavimą ir plėšimą. Kai buvo paleistas į laisvę jis ėmėsi maitinimo verslo: nuo dešrainių iki maisto prekių parduotuvių tinklo ir prabangių restoranų. 2001 m. prezidentas Vladimiras Putinas pakvietė Prancūzijos prezidentą Jacquesą Chiracą į J.Prigožino restoraną. Kaip rašo „The New York Times“, pats J.Prigožinas maisto negamino, o patiekė jį asmeniškai ir sąmoningai užsibuvo šalia dviejų lyderių, pateko į kadrą, po to ir gavo pravardę „Putino virėjas“.
2002 m. jis jau nešė ant stalo ikrų ir trumų prezidentui George'ui W. Bushui viršūnių susitikimo Sankt Peterburge metu. Be to, anot amerikiečių spaudos, J.Prigožinui priklausančios viešojo maitinimo įmonės sudarė sutartis su Sankt Peterburgo ir Maskvos mokyklomis bei kariuomenės dalimis visoje Rusijoje dėl maitinimo paslaugų teikimo. Vien tik pagal šias sutartis jis gavo apie milijardą dolerių, rašo JAV žiniasklaida.
Kaip pažymi „Vox“, šiandien J.Prigožinas negamina kulinarinių patiekalų, jis yra „tarptautinių sąmokslų virtuvės šefas“. Apžvalgininkas Zackas Beauchampas rašo:
„Jis dirbo visose srityse, pradedant kišimusi į rinkimus ir baigiant proputiniškų laikraščių kūrimu ir rusų samdinių išsiuntimu į Siriją ginti Basharo al Assado režimo.“
„Washington Post“, remdamasis Amerikos žvalgybos užfiksuotu pokalbiu, rašė, kad J.Prigožinas asmeniškai sankcionavo amerikiečių karių, dislokuotų rytų Sirijoje, užpuolimą 2018 m. vasario pradžioje, kurį įvykdė rusų samdiniai iš privačios karinės kompanijos „Vagner“ (vadinamos Vagnerio grupe). JAV šaltiniai, teigdami, kad buvo užfiksuotas telefono skambutis, praneša, jog amerikiečiai nukovė mažiausiai 210 šios grupės kovotojų.
J.Prigožinas yra sistemos dalis, rašo Kalifornijos universiteto profesorius Danielis Treismanas knygoje „Naujoji autokratija. Informacija, politika ir kursas Putino Rusijoje“ („The New Autocracy. Information, Politics, and Policy in Putin's Russia“). „V.Putinas renka savanorius, kuriuos Kremliuje vadina kuratoriais, konkrečioms probleminėms sritims valdyti. Jis leidžia žmonėms suburti savo komandas, o paskui prezidento vardu reikalauti pagalbos ir paklusnumo. Darbas ne vyriausybėje, taisyklės čia negalioja, tokiems žmonėms suteikiama tam tikra galimybė veikti greitai ir efektyviai“. Tačiau D.Treismanas atkreipia dėmesį ir į rimtus sukurtos schemos trūkumus. „Kuratoriai“ įneša painiavą, mažina pagarbą oficialioms procedūroms ir didina biurokratų nenorą prisiimti atsakomybę. Niekas nežino, kam yra suteikti specialūs prezidento įgaliojimai ir kam jie taikomi.
Gulbė, lydeka ir vėžys
Įdomu tai, kad sankcijos J.Prigožinui ne visai dera su prezidento D.Trumpo, kuris suabejojo Amerikos žvalgybos išvadomis dėl Rusijos kišimosi į rinkimus, pozicija.
D.Trumpas laikosi požiūrio, kad ne Maskva, o Kijevas siekė paveikti 2016 m. rinkimus, būdamas Hillary Clinton pusėje.
Neseniai telefoniniame pokalbyje su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu D.Trumpas pažymėjo, kad būtent Ukraina įsilaužė į DNC (Democratic National Committee – Demokratų (partijos) nacionalinis komitetas, kuris tarp suvažiavimų vadovauja partijos veiklai. – Red.) interneto paštą, o vėliau tariamai „pakišo Maskvą“, galbūt demokratų nurodymu. D.Trumpas paminėjo Amerikos kibernetinio saugumo firmą „CrowdStrike“, kuri 2016 m. dirbo Demokratų partijos nacionaliniame komitete ir kurią jis, atrodo, laiko Ukrainos kompanija. D.Trumpo nuomone, demokratų serveris galėjo būti paslėptas Ukrainoje.
Interviu agentūrai „Associated Press“ D.Trumpas teigė, kad „CrowdStrike“ yra įsikūrusi Ukrainoje, nors bendrovės būstinė – Kalifornijoje. „Aš girdėjau, kad ji priklauso labai turtingam ukrainiečiui, štai ką aš girdėjau“, – tęsė D.Trumpas. Iš tikrųjų, vienas iš kompanijos įkūrėjų yra kibernetinio saugumo specialistas, JAV pilietis Dmitrijus Alperovičius, kuris su savo tėvais persikėlė į Ameriką būdamas 15 metų ir dabar yra Atlanto Tarybos – Vašingtone įsikūrusio analizės centro vyresnysis mokslo darbuotojas.
D.Trumpo dėka patekusi į žiniasklaidos akiratį, „CrowdStrike“ paskelbė pranešimą spaudai: „Atlikdami tyrimą dėl įsilaužimo 2016 metais į DNC mes pateikėme FTB visus kriminalinius įrodymus ir analizės duomenis. Mes tikime savo išvadų teisingumu, su jomis visiškai sutiko JAV žvalgybos bendruomenė“.
„Didelis nesutapimas“ – taip Amerikos žiniasklaida vertina D.Trumpo ir jo administracijos požiūrį į Rusiją. D.Trumpas prašo V.Zelenskį išsiaiškinti firmos „CrowdStrike“ veiklą (Ukrainos vaidmenį 2016 m. rinkimuose), o Iždo departamentas taip pat už kišimąsi į rinkimus įveda naujas sankcijas Rusijos „virėjui-kuratoriui“ ir jo komandai. Kaip pasakėčioje „Gulbė, lydeka ir vėžys“, – konstatuoja specialusis laikraščio „Novaya Gazeta“ korespondentas Vašingtone A.Panovas.
Parengė Leonas Grybauskas