Vis dėlto 55 metų politikas turi ir planą B: jeigu Bendruomenių Rūmuose neužteks balsų sutarčiai patvirtinti, greičiausiai teks skelbti rinkimus, kurie B.Johnsonui, manoma, baigtųsi palankiai.
Kaip baigsis šeštadienio sesijos – surengtos pirmą kartą po 1982 metų Folklandų karo – balsavimas, prognozuoti labai sunku. Ant kortos pastatytas naujas JK ir ES „skyrybų“ planas, dėl kurio B. Johnsonas ir kiti 27 ES lyderiai susitarė per viršūnių susitikimą ketvirtadienį.
Pirmiausiai po 6 valandas trukusių debatų parlamentarai balsavo dėl buvusio vyriausybės nario Oliverio Letwino pateiktos pataisos.
Šiuo metu B. Johnsono reikalaujama prašyti „Brexit“ atidėjimo tik tuo atveju, jei parlamentas šeštadienį atmestų jo susitarimą, bet pagal O. Letwino pataisą, kurią atrinko Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow, parlamentas atsisakytų galutinai pritarti B. Johnsono susitarimui, kol nebus priimtos visos kitos oficialaus Išstojimo susitarimo įstatymo dalys.
322 parlamentarai balsavo už O.Letwino pataisą, o 306 prieš. Tai reiškia, kad parlamentarai palaiko „Brexit“ nukėlimą iki išstojimo susitarimas taps įstatymu, o B.Johnsonas iki šiandienos vidurnakčio privalo ES prašyti „Brexit“ nukėlimo.
B.Johnsonas neketina to daryti. Tai premjeras po balsavimo aiškiai pasakė parlamentarams, nors jie yra įpareigoję jį tai padaryti, jeigu išstojimo sutarčiai nebus pritarta iki šiandienos vidurnakčio Briuselio laiku.
Premjeras pareiškė, kad kitą savaitę parlamentarai galės balsuoti dėl visų išstojimo įstatymų. Taip jis siekia išvengti „Brexit“ nukėlimo iki kitų metų sausio 31-osios.
Organizuojami tūkstantiniai protestai
Šeštadienį Londone yra organizuojami tūkstantiniai protestai, kurių dalyviai ragina politikus neišstoti iš ES. Londone viešinti naujienų portalo lrytas.lt žurnalistė Jorūnė Paužienė tvirtino, kad mieste žmonių su ES vėliavomis yra gausybė, o viešojo transporto vairuotojai įspėja keleivius, jog per protestus jie gali nepasiekti savo kelionės tikslo.
„Manau, kad tikrai bus viskas dar kartą viskas atmesta. Žmonės reikalauja antro referendumo, tačiau tai neįvyks. Mes dar kartą prasitęsim „Brexit“ terminą, bus suorganizuoti rinkimai tačiau nieko neįvyks.
Apskritai, pirmojo referendumo rezultatas neturėjo privesti prie išstojimo, nes sprendimas buvo priimtas pernelyg maža persvara“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino Londone gidu dirbantis škotas Markas.
Pradėjo ruoštis ketvirtadienį
Dar ketvirtadienį B.Johnsonas pradėjo galąsti pačiūžas didžiajam pasirodymui: kalbėjosi su Konservatorių partijos nariais, kurie anksčiau priešinosi Theresos May suderėtai sutarčiai, bandė įtikinti Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP) politikus, kad jie paremtų susitarimą.
Be to, skambino savo šalies politikams iš Briuselio, vos Europos Vadovų Taryboje buvo sutartinai patvirtintos britų išstojimo sąlygos. Derybas su jais ir vakar vedė visą dieną.
Jeigu šiandien Bendruomenių Rūmai paremtų sutartį, faktiškai neliktų jokių kliūčių britams iš ES išstoti spalio 31 dieną.
Tačiau jeigu Parlamentas sutartį atmestų, kaip tai ne kartą nutiko B.Johnsono pirmtakei Th.May, tektų prašyti „Brexit“ atidėti, o B.Johnsonas bemat pradėtų savo rinkimų kampaniją.
Jo argumentas žmonėms būtų aiškus: „Parlamentas blokavo sutartį ir atsisako vykdyti tautos valią – „Brexit“, todėl man reikia rengti naujus rinkimus, kad pavyktų išstoti iš ES“.
Po ketvirtadienį pasiekto susitarimo niekas nebegali kaltinti B.Johnsono, kad jis siekė išvesti britus iš ES trenkiant durimis – nesusiderėjus jokių sąlygų.
Susiję straipsniai
B.Johnsono pastangų kraitelę padidino ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris, kuris tikino esąs ne tik patenkintas pasiektu susitarimu, bet ir nemato prasmės, kodėl reikėtų išstojimą nukelti. Tad jei parlamentarai vėl blokuos susitarimą, jie bus kalti dėl neįgyvendinto „Brexit“.
Vis dėlto parlamentarams ir toliau nerimą kelia tas pats Airijos ir Šiaurės Airijos sienos klausimas. Pagal atnaujintą susitarimą, Šiaurės Airija išliktų Jungtinės Karalystės muitų zonoje, bet laikytųsi ir kai kurių Bendrijos nuostatų.
DUP ir kietojo „Brexit“ šalininkams nepatinka pastaroji dalis: jie mano, kad dėl Šiaurės Airijai taikomų Europos Sąjungos taisyklių tarp šios provincijos ir pagrindinės Britų salos atsirastų savotiška muitų siena.
Th.May priekaištauta, kad ji norėjo Šiaurės Airiją atiduoti ES įtakai neribotam laikui. Dabartinėje sutartyje numatoma, kad Šiaurės Airijos asamblėja kas ketverius metus gali su Briuseliu persiderėti arba pratęsti dvilypių muitų taisyklių galiojimą.
Tikėtina, kad Šiaurės Airijos ir Airijos sienos klausimas ir bus lemtingas šiandien balsuojant dėl naujosios sutarties.
Naujas „Brexit“ susitarimas gali užbaigti politinę nesantaiką
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas parlamentui, susirinkusiam į itin retą šeštadieninę sesiją balsuoti dėl jo „Brexit“ plano, pasakė, kad naujasis susitarimas gali užbaigti politinę nesantaiką.
B. Johnsonas teigė, kad jo ketvirtadienį pasiektas susitarimas su Europos Sąjungos lyderiais siūlo „naują kelią į priekį“ Britanijai ir blokui, ir ragino parlamentarus balsuoti už jį.
Pasak ministro pirmininko, tai „naujas ir geresnis susitarimas ir Britanijai, ir draugams ES“.
Pagal šį planą būtų atgauta Britanijos sienų, žūklės ir prekybos kontrolė, tuo pačiu išsaugant Didžiojo penktadienio susitarimo, padėjusio nutraukti smurtą Šiaurės Airijoje, pasiekimus, pažymėjo B. Johnsonas.
Jis taip pat perspėjo daugiau neatidėlioti Britanijos išstojimo ir sakė, kad „tolesnis atidėliojimas yra beprasmis, brangus ir smarkiai griaunantis visuomenės pasitikėjimą“.
Tačiau opozicijos lyderis Jeremy Corbynas parlamentui pareiškė, kad ministro pirmininko „Brexit“ susitarimas kelia pavojų darbo vietoms, teisėms, aplinkai ir sveikatos apsaugai.
JK parlamentarai šeštadienį susirinko istoriniam balsavimui dėl B. Johnsono „Brexit“ susitarimo ir jų sprendimas gali sudaryti sąlygas Jungtinei Karalystei šio mėnesio pabaigoje išstoti iš Europos Sąjungos arba įstumti šalį į naują nežinią.
Kaip baigsis šeštadienio sesijos – surengtos pirmą kartą po 1982 metų Folklandų karo – balsavimas, prognozuoti labai sunku.
Debatai prasidėjo 8 val. 30 min. Grinvičo (11 val. 30 min. Lietuvos) laiku ir sutampa su masine demonstracija, kurios dalyviai reikalauja „žmonių balso“ su galimybe pasirinkti „Brexit“ atšaukimą.
B. Johnsonas viliasi įtikinti susiskaldžiusį parlamentą, kuris tris kartus atmetė jo pirmtakės Theresos May suderėtą ankstesnį susitarimą, paremti jo planą. Jis neturi parlamentinės daugumos, bet tikisi patraukti savo pusėn kai kuriuos opozicinės Leiboristų partijos narius.
Opozicinės partijos ir ministro pirmininko sąjungininkai iš Šiaurės Airijos atmetė tekstą, bet B. Johnsonas ir jo komanda pastarąsias 48 valandas karštligiškai bandė užsitikrinti parlamentarų paramą.
Susitarimas yra asmeninė pergalė B. Johnsonui, kuris buvo svarbi 2016 metų referendumo kampanijos už „Brexit“ figūra ir žadėjo spalio 31 dieną bet kokiomis aplinkybėmis išvesti JK iš Europos Sąjungos.
Jei parlamentas priims susitarimą, B. Johnsonas pirmadienį turėtų pateikti įstatymo projektą šiam tekstui ratifikuoti. Tai turėtų būti padaryta iki mėnesio pabaigos.
Jei ministras pirmininkas pralaimės, pagal įstatymą bus priverstas prašyti ES lyderių dar kartą atidėti „Brexit“. Jis yra sakęs, kad verčiau „gulėtų negyvas griovyje“ negu prašytų ES trečiąkart atidėti „Brexit“.
Vis dėlto parlamentas gali tik preliminariai pritarti susitarimui ir galiausiai priversti B. Johnsoną prašyti atidėti išstojimą pagal buvusio vyriausybės nario Oliverio Letwino pateiktą pataisą.
Šiuo metu B. Johnsono reikalaujama prašyti „Brexit“ atidėjimo, jei parlamentas šeštadienį atmestų jo susitarimą, bet pagal O. Letwino pataisą, kurią atrinko Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow, parlamentas atsisakytų galutinai pritarti B. Johnsono susitarimui, kol nebus priimtos visos kitos oficialaus Išstojimo susitarimo įstatymo dalys.
Oficialų įstatymo projektą B. Johnsonas tikisi pateikti kitą savaitę, parlamentarams šeštadienį balsavus dėl politinio susitarimo.
Parlamentinė aritmetika
B. Johnsonas perėmė premjero postą liepos mėnesį, jo pirmtakei Th. May nepavykus įtikinti parlamentarų paremti jos „skyrybų sutartį“.
Dabartinis vyriausybės vadovas tvirtina, kad „Brexit“ turi įvykti šį mėnesį, kad būtų padarytas galas politinei nežinomybei, kenkiančiai šalies ekonomikai ir trukdančiai spręsti visas kitas vidaus problemas.
Tačiau B. Johnsonas atsidūrė dar sudėtingesnėje politinėje padėtyje negu Th. May, kai išmetė iš partijos 21 buvusį kolegą konservatorių, atsisakiusį pritarti jo grasinimui išvesti šalį iš ES be jokios sutarties.
Įmonės ir rinkos abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse nerimauja dėl JK nesklandaus išstojimo perspektyvos, o ES lyderiams teko jau du kartus atidėti „Brexit“, kad būtų išvengta tokio scenarijaus.
Kai kurie maištaujantys toriai palaiko šeštadienį svarstomą pataisą, kurios autoriai prašo parlamentarų paremti susitarimą tik su sąlyga, kad Britanija gali išstoti tik jį ratifikavusi.
B. Johnsoną taip pat spaudžia euroskeptikai, būgštaujantys, kad sutartis neleis jiems įgyvendinti savo svajonės – išvaduoti Britaniją nuo kelis dešimtmečius galiojančių ES taisyklių ir reglamentų.
Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija (DUP), suformavusi koaliciją su B. Johnsono mažumos vyriausybe, pareiškė balsuosianti prieš sutartį dėl jos nuostatų, esą nepalankių šiai JK provincijai.
Tuo metu pagrindinė opozicinė Leiboristų partija perspėjo, jog dėl sutarties po „Brexit“ gali reikšmingai susilpnėti JK ir ES prekybiniai ryšiai, todėl gali būti suduotas smūgis šalies ekonomikai ir suprastėti darbuotojų garantijos.
Jokio „Brexit“ atidėjimo
B. Johnsonas perspėjo parlamentarus daugiau neatidėlioti Britanijos išstojimo ir sakė, kad „tolesnis atidėliojimas yra beprasmis, brangus ir smarkiai griaunantis visuomenės pasitikėjimą“.
Vis dėlto parlamentas gali tik preliminariai pritarti susitarimui ir galiausiai vis tiek priversti B. Johnsoną prašyti atidėti išstojimą pagal buvusio vyriausybės nario Oliverio Letwino pateiktą pataisą.
Šiuo metu B. Johnsono reikalaujama prašyti „Brexit“ atidėjimo tik tuo atveju, jei parlamentas šeštadienį atmestų jo susitarimą, bet pagal O. Letwino pataisą, kurią atrinko Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow, parlamentas atsisakytų galutinai pritarti B. Johnsono susitarimui, kol nebus priimtos visos kitos oficialaus Išstojimo susitarimo įstatymo dalys.
Oficialų įstatymo projektą B. Johnsonas tikisi pateikti kitą savaitę, parlamentarams šeštadienį balsavus dėl politinio susitarimo.
ES lyderiai per šią savaitę Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą paragino britų įstatymų leidėjus paremti susitarimą, kad abi šalys pagaliau galėtų pereiti prie diskusijų dėl būsimų santykių.
„Šis susitarimas reiškia, kad nėra būtinybės bet kokiam laikotarpiui atidėti [„Brexit]“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
Atmetus susitarimą susiklostytų „itin sudėtinga padėtis“, pabrėžė jis.
Londono ir Briuselio suderintas susitarimas apima Britanijos finansinius įsipareigojimus, apsaugo ES piliečių teises ir nustato po „Brexit“ prasidėsiantį pereinamąjį laikotarpį, galintį trukti iki 2022 metų ir leisiantį abiems šalims tartis dėl naujų prekybos sąlygų.
Daugiausiai nesutarimų keliančios nuostatos yra susijusios su mechanizmais, kurių tikslas – išlaikyti atvirą JK priklausančios Šiaurės Airijos ir ES valstybės narės Airijos Respublikos sieną.
Ankstesnė „apsidraudžiamoji priemonė“ (angl. backstop), dėl kurios JK būtų galėjusi neribotam laikui likti ES muitų sąjungoje, buvo pakeista nauja sistema, leisiančia Londonui savarankiškai tartis su kitomis valstybėmis dėl prekybos sutarčių.
Vis tik B. Johnsono sutartis numato, kad atsirastų naujų apribojimų prekybai tarp Šiaurės Airijos ir likusios Britanijos dalies, o tokiai perspektyvai kategoriškai nepritaria DUP.
Londone į protestą renkasi „Brexit“ priešininkai
Tūkstančiai „Brexit“ priešininkų šeštadienį renkasi Londono centre raginti Jungtinės Karalystės likti Europos Sąjungoje.
Minios planuoja susirinkti Parlamento aikštėje, įstatymų leidėjams balsuojant dėl „Brexit“ planų, kuriuos siūlo konservatorių ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
Daugelis protestuotojų nešasi plakatus su užrašais, raginančiais sustabdyti „Brexit“ procesą, prasidėjusį 2016 metų referendumu, per kurį britai labai maža persvara pritarė šalies išstojimui iš ES.
Protestuotojas Bruce'as Nicole'as, pastorius iš Londono pietvakarių, sakė, kad siūlomas „Brexit“ susitarimas pakenks Britanijai.
„Visa širdimi tikiu, kad turėtume likti ES“, – sakė jis ir pridūrė: „Esu britas, bet taip pat esu europietis. Netikiu, kad dabartiniu susitarimu išvis siūloma kokia nors nauda.“
Parengta pagal „Politico“ inf.