„Kai „Brexit“ tema yra įsprausta į Parlamento rinkimų rėmus, ji neišvengiamai bus sumaišyta su kitomis žmonėms itin aktualiomis problemomis: mokesčiais, socialine politika, sveikatos apsaugos sistemos bėdomis.
Būtų buvę ir lengviau, ir efektyviau atskirti „Brexit“ nuo pašalinių dalykų.
Mano galva, pirma reikėjo surengti antrąjį referendumą, o iškart po to – naujus rinkimus. Dabar viskas bus atvirkščiai.
Bet antrojo referendumo mums išvengti vis tiek nepavyks. Kad ir kokia būtų naujoji vyriausybė – vienos partijos ar koalicinė, ji turėtų pateikti savo „Brexit“ planą visuotiniam balsavimui.
„Brexit“ saga prasidėjo nuo referendumo, todėl ji turi baigtis kitu referendumu. Žmonės turi pasakyti: taip, norime išstoti tomis sąlygomis, kurias vyriausybei pavyko išsiderėti“, – „Lietuvos rytui“ sakė lordas J.Kerras, nuo 1990 iki 2002 metų buvęs Jungtinės Karalystės ambasadoriumi JAV ir Europos Sąjungoje.
Tiek Londone, tiek Briuselyje J.Kerras yra žinomas kaip žymiojo ES Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio autorius.
Būtent straipsnio, kuriuo Jungtinė Karalystė prieš trejus metus pasinaudojo paskelbdama pasauliui apie savo norą pasitraukti iš 28-ių valstybių klubo.
„Aš buvau premjerų Johno Majoro ir Tony Blairo derybininkas Briuselyje ir jų ambasadorius Vašingtone. Bet vienas svarbiausių mano darbų – generalinio sekretoriaus pareigos 2002–2003 metų Europos konvencijoje. Ten mes parašėme sutarties projektą, kuris vėliau buvo pavadintas Lisabonos sutartimi. Ir ten įrašėme tą 50-ąjį straipsnį.
Todėl kartais karčiai juokauju, kad aš esu tas idiotas, kuris parašė straipsnį dėl išstojimo iš ES.
Mes jį įrašėme kaip hipotetinį, kaip apsidraudimo straipsnį, jei kokioje nors Pietų Europos valstybėje, tarkim, Graikijoje, staiga sugrįžtų karinė diktatūra ir jos vadovai būtų priversti pasitraukti iš ES.
Anuomet net įsivaizduoti negalėjau, kad mano šalis, Jungtinė Karalystė, bus pirmoji valstybė, pasinaudojusi šiuo straipsniu“, – prisipažino lordas J.Kerras.
Reputacija visai sugadinta
„Brexit“ proceso pabaigos dar nematyti, tačiau britų diplomatijos veteranas jau regi vieną aiškų rezultatą – tarptautinis Londono svoris per vos trejus metus subliūško. Iš Didžiosios Britanijos liko viso labo Britanija.
„Mes patys sau rimtai apdaužėme šonus su šiuo labai keistu manevru, kurį pavadinome „Brexit“.
Mūsų šalies draugai visame pasaulyje iki šiol nesupranta, kodėl mes taip elgiamės. Ir daugeliui mūsų draugų šis procesas yra lygiai tokia pat bloga naujiena kaip ir mums, – teigė lordas J.Kerras. – Pavyzdžiui, Sandraugoje daugeliui valstybių buvo labai paranku, kad Londonas buvo savotiškas jų advokatas Briuselyje, Europos Sąjungoje. O dabar neturime daug įtakos, o jei paliksime ES, ta įtaka dings visiškai.“
J.Kerras tikina, kad jam pasisekė, nes buvo britų ambasadorius Vašingtone būtent tuo metu, kai Jungtinė Karalystė politiškai buvo viena stipriausių ES narių.
„Gal prancūzai man prieštarautų, bet aš sakyčiau, kad mes greičiausiai buvome įtakingesni už juos tais laikais, kai premjerai buvo J.Majoras ir T.Blairas.
Viena priežasčių, kodėl prezidentas Billas Clintonas mano nuomonės klausydavosi itin įdėmiai, buvo tokia: aš atstovavau Londonui, o jis tikėjo, kad jei pavyks susitarti su mumis, britais, tai greičiausiai mes padėsime jam susitarti ir su Briuseliu.
Ir atvirkščiai – Briuselyje vyravo nuomonė, kad jei britai parėmė kokią nors ES užsienio iniciatyvą, tai britai sėkmingai „parduos tą prekę“ amerikiečiams.
Ir tokia abipusiškai naudinga sąjunga suveikdavo.
Dabar visa tai dingo. Ir nematau, kad mes tokį statusą atgausime netolimoje ateityje“, – sakė britų diplomatijos veteranas, Lisabonos sutarties bendraautoris lordas J.Kerras.
Pirmąją teksto dalį skaitykite čia.
