Informatyvūs, nuodugniais tyrimais paremti žurnalistės tekstai buvo labai skaitomi. D.Caruana Galizia, Maltoje vadinta „vienos moters „WikiLeaks“, žuvo 2017 metų spalio 16-ąją sprogus jos automobilyje padėtai bombai.
Visi Maltoje žinojo Daphne, daugelis jos bijojo, nemažai – neapkentė. Ji tyrė korupciją premjero artimiausioje aplinkoje ir stūmė įtakingus salos asmenis į neparankią padėtį.
„Kai Daphne buvo nužudyta, žmonės rašė, kad džiaugiasi, jog pagaliau nebeliko raganos“, – sakė garsiausios Maltos žurnalistės sesuo Corinne Vella.
Kas tikrasis užsakovas?
Velionės šeima susivienijo ir nusprendė daryti viską, kad 53-ejų moters nužudymas neliktų neatskleistas, o kaltieji – nenubausti.
Tetos, sūnėnai, sūnūs – visi dalyvavo protestuose prie Maltos valstybinių įstaigų, į diskusiją įtraukė europines institucijas, rengė spaudos konferencijas.
Jie kaltino Maltos premjerą Josephą Muscatą trukdant vykdyti žmogžudystės tyrimą. Maltos premjeras pasitrauks iš posto sausio 18-ąją, o per naujametį sveikinimą jis kalbėjo: „Padariau viską, ką galėjau.“
Tačiau D.Caruanos Galizios artimieji tokius žodžius vertina kaip gryniausią melą.
Policija suėmė tris įtariamuosius, kriminalinius nusikaltėlius, kuriems dėl buvusio teistumo ir netiesioginių įkalčių buvo patikėta atlikti nusikaltimą. Tačiau jie žmogžudystės neplanavo.
Taip pat kaltinimai dėl bendrininkavimo nužudant pareikšti 38-erių verslininkui Yorgenui Fenechui. Jis sulaikytas savo jachtoje, kai bandė sprukti iš salos. Nepaisant sunkinamųjų liudijimų, Y.Fenechas tvirtina esąs nekaltas.
Netrukus po jo sulaikymo atsistatydino du ministrai ir premjero administracijos vadovas Keithas Schembri. Anot šaltinių, vienos turtingiausių Maltos šeimų narys Y.Fenechas įvardijo K.Schembri kaip žmogžudystės organizatorių.
Viskas pernelyg painu ir miglota. Tebekybo klausimas: kas iš tikrųjų norėjo garsios reporterės mirties?
Premjerui ne pyragai
45-erių Maltos premjeras J.Muscatas ruošiasi trauktis – neatlaikė spaudimo.
Parlamente posėdžiaujantys opozicijos politikai pernai reikalavo tuojau pat pasitraukti iš einamų pareigų. Demonstrantai apmėtė J.Muscatą kiaušiniais.
„Tai buvo chaotiškiausias naujosios Maltos istorijos metas“, – apie 2019-ųjų pabaigą kalbėjo C.Vella.
Pastaruoju metu ji nepaleidžia iš rankų mobiliojo telefono, nes į jį nepertraukiamai plaukia informacija. C.Vellą pirmą kartą aplankė jausmas, kad jų šeima pagaliau sužinos, kas sumanė nužudyti jos seserį.
Mažiausia, 475 tūkst. gyventojų turinti, Europos Sąjungos valstybė anksčiau nebuvo taip dažnai minima spaudoje.
Tačiau daugiau nei prieš dvejus su puse metų Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ kartu su kitomis europinio tyrimo portalo EIC žiniasklaidos priemonėmis informavo apie „Maltos bylas“.
Atskleista, kaip Vokietijos koncernai šioje nedidelėje saloje slapstėsi nuo mokesčių.
Dabar akivaizdūs tapo ir šešėliniai ekonomikos, politikos ir organizuoto nusikalstamo pasaulio ryšiai. Pasirodo, kad Malta vadovaujasi taisyklėmis, kurios skirtingos nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Gražus tiktai fasadas
Maltoje nederamai funkcionuoja valdžių atskyrimo principas, nes policija vadovaujasi politikų nurodymais.
Pinigų plovimo atvejus turinčios atskleisti Maltos žinybos ir teisingumo organai per dažnai užsimerkia ten, kur būtina kontroliuoti, tirti, įpareigoti ir bausti.
Sunerimęs Europos Parlamentas buvo nusiuntęs į Maltą delegaciją, Briuselyje posėdžiaujanti Europos Komisija įspėjo salos vyriausybę nedaryti politinės įtakos tyrimams.
Taigi žurnalistės D.Caruanos Galizios nužudymo byla nebėra vien Maltos problema. Neišnarpliojamas nusikaltimas – grėsmė europinėms vertybėms, teisinei valstybei, rinkos ekonomikai.
Narystė Europos Sąjungoje kai kuriuos maltiečius padarė labai turtingus. Visur vyksta statybos, nesustoja kilusios nekilnojamojo turto kainos, gatvėmis važinėja stebėtinai daug gerų automobilių.
Žinomiausioje Maltos prekybos arterijoje – Respublikos gatvėje įsikūrę daug prabangios juvelyrikos parduotuvių. Tai ekonomikos stebuklo pasekmės.
Praūžus ekonominei krizei Malta buvo viena sparčiausiai ekonominiu požiūriu augančių Europos Sąjungos šalių – tokią išvadą pateikė Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
„Maltos ekonomika klesti“, – teigė Europos Taryba.
Ir Europos Komisija pastebėjo teigiamus šios salos ekonominio gyvenimo poslinkius. BVP, užimtumo lygis, biudžeto perviršis – visose gyvenimo srityse Malta jau daugelį metų pasiekė puikių rezultatų.
Tie, kurių žvilgsnis į šią salą nebuvo atidesnis, galėjo ją laikyti beveik pavyzdiniu modeliu. Ekonomika kasmet paaugdavo šešiais ar septyniais procentais, o to nebuvo beveik niekur Europoje.
Užsimerkdavo dėl šešėlio
Dėl tokios ekonominės padėties pirmiausia gerai jaustis galėjo nuo 2013 m. premjero postą užimantis J.Muscatas.
Jam vadovaujant šalį užkariavo virtualūs kazino, finansų tarnybos ir nekilnojamojo turto verslininkai, dažnai nestabdomi pernelyg griežtų taisyklių ar per daug uolių valdininkų.
Kadangi iš to pelnėsi daugelis gyventojų, maltiečiai mylėjo savo ministrą pirmininką.
Net po „Panama Papers“ skandalo, kuris 2016-aisiais pasaulyje išplukdė į paviršių mokesčių slėpėjus, J.Muscatas ir jo bendražygiai nenukraujavo.
Kitų šalių politikai dėl sandėrių su „Mossack Fonseca“ atsistatydino, o Maltoje liko savo vietose, lyg nebūtų nieko atsitikę.
Premjero administracijos vadovas K.Schembri ir turizmo ministras Konradas Mizzi – pastarasis gruodį dėl D.Caruanos Galizios bylos pasitraukė – toliau ėjo pareigas, nors Panamoje turėjo lengvatinio apmokestinimo bendroves. Negana to, pinigų pėdsakas bylojo apie korumpuotus verslus.
Ikiteisminio tyrimo byla? Tyrimo komisijos? Apie tai Valetoje, kur, be politikos, užsiimama dar kitais verslais, negalėjo būti ir kalbos.
Tyrimai tampė nervus
Tačiau viena moteris trikdė sutartinę politikų ir teisėsaugos tylą. Žurnalistė D.Caruana Galizia tinklaraštyje „Running Commentary“ daugelį metų beveik kasdien puolė ministrą pirmininką J.Muscatą ir jo vyriausybę.
Vieną kartą pažerdama užuominų, kitą – svarbių įrodymų. Jis buvo svarbiausias žurnalistės D.Caruanos Galizios taikinys.
Žurnalistė žuvo apie 15 val. salos šiaurėje, siauroje gatvėje už kelių šimtų metrų nuo savo namų. D.Caruana Galizia vairavo savo „Peugeot“, kai sprogo bomba.
Žurnalistės sūnus Matthew tuo metu buvo namuose ir girdėjo trenksmą. Jis išbėgo į gatvę ir pamatė liepsnų laižomą automobilį. Matthew negalėjo nieko padaryti – tik žiūrėti, dega jo motina.
Velionės šeima įsitikinusi, kad žurnalistė tapo korupcijos, išsikerojusios po visą Maltą, auka. Tą patį teigia ir Europos Komisija.
Nepagrąžindami padėties Briuselio valdininkai aprašė, ką į salą atnešė ekonomikos bumas: „Maltoje buvo registruotas didelis užsienio bankų ir draudimo bendrovių skaičius, net jei jie aptarnauja vien užsienio klientus.“
Tas pat galioja virtualiems kazino, kurie 11 proc. prisidėjo prie Maltos ekonomikos galios. Sala dabar siekia tapti svarbiausia kriptovaliutos verslo vieta.
Kovojant su pinigų plovimu, kuris išsikerojęs šiuose sektoriuose, daug aplaidumo, rimtų pažeidimų, baudos skiriamos itin retais atvejais – tokia Europos Sąjungos valdininkų išvada.
Anot jų, kovojant su pinigų plovimu buvo pastebimos tik pastangos, bet tikros pažangos – nė žingsnio.
Pats parenka policiją
Policija su ekonominiu nusikalstamumu kovoja vangiai, nes politikai pernelyg dažnai kišasi į teisingumo organų ir policijos darbą. O jei kas nors priešinasi, premjeras staiga pakeičia policijos vadovą.
Vien per pirmuosius trejus J.Muscato vadovavimo metus tai atsitiko penkis kartus. Savo nuožiūra jis parenka naujus teisėjus, prokurorus arba asmeniškai paskiria antikorupcijos komisijos narius.
Nesvarbu, ką tiria komisija, nes teisingumo ministras pranešimų nepateikia policijai.
Vis dėlto dabar pasipriešinimas auga. Ir vienas iš tų, kurie stoja į kovą, – Manuelis Delia.
Vyras anksčiau buvo politikas, ilgą laiką – aktyvus Konservatorių partijos narys. Dabar – tinklaraštininkas ir tarsi tapęs žurnalistės D.Caruanos Galizios įpėdiniu.
Dar iki pasikėsinimo žurnalistė į savo svetainę įkėlė jo tekstą. Savo skaitytojams D.Caruana Galizia paaiškino, jog negalėtų geriau pasakyti. Tinklaraštininkas akimirksniu tapo žymus.
„Kai jos balsas dingo, suvokiau, kad privalau užimti jos vietą“, – sakė M.Delia.
Tinklaraštininkas dar su dviem bendraautoriais išleido knygą „Žmogžudystė Maltos eksprese“ („Murder on the Malta Express“). Tai – sąskaitų suvedimas su saloje vešančia korupcija.
„Gangsteriai su savo sumaniais advokatais ir tiesą iškreipiančiais viešųjų ryšių specialistais naudojasi nesąžiningomis mažomis valstybėmis, kad, pradedant Angola ir baigiant Azerbaidžanu, plautų savo neteisėtai įgytus pinigus“, – rašė M.Delia.
Pardavinėja pilietybę
Demokratiją ir teisinę valstybę griauna nešvarūs pinigai. Pirmiausia kyla klausimas: ką maža šalis gali parduoti? Ko negali pasiūlyti jokia bendrovė?
„Pasai, – fantastiškas verslas“, – atsakė M.Delia.
Pasų pardavimas pasiturintiems klientams – vienas svarbiausių Maltos pajamų šaltinių. Iš to, ekspertų vertinimu, Viduržemio jūroje įsikūrusi valstybė jau uždirbo 2,5 mlrd. eurų.
Kelią pelningai dokumentų prekybai 2013-aisiais, praėjus keliems mėnesiams, kai perėmė premjero pareigas, atvėrė J.Muscatas.
Ankstesnė vyriausybė ryžtingai atmetė abejotiną verslą.
Dažnai pasus įsigyja Rusijos oligarchai, arabų šeichai ar Kinijos verslininkai, kurie su savo šeimomis trokšta Europos Sąjungos piliečių turimų laisvių.
Nėra lengva su maltiečiais kalbėti apie politiką. Maltoje, kuri ilgą laiką buvo britų kolonija, vyrauja „arba – arba“ požiūris – esi arba Leiboristų, arba Konservatorių partijos šalininkas.
Partijos, kurią palaiko maltietis, politikas iš esmės teisus ir ginamas nuo visų jam metamų kaltinimų.
„Abiejų partijų stovyklos yra tvirtos kaip cementiniai blokai. Malta gali nustebinti atvykėlį, kai jis sužino, kas vyksta šioje Viduržemio jūros salų valstybėje.
Puikiausios kavinės patraukliausiose vietose, kuriose sėdi turistai, priklauso politikų pakalikams. Valetoje šalia Parlamento pastato esančio restorano savininkas – premjero asmens sargybinis“, – sakė jau dvylika metų Maltoje gyvenanti 54-erių Lizzie Eldrige.
Teatre dirbanti ir anglų kalbą dėstanti škotė džiaugiasi, kad pastaruoju metu pasaulis žvelgia į Maltą. Bet L.Eldrige abejoja, kad dėl to džiaugiasi maltiečiai.
Mokesčius slepiantis asmuo – nesvarbu, ar tai eilinis Maltos pilietis, ar politikas – šioje valstybėje laikomas sumaniu žmogumi, nebūtinai nusikaltėliu.
Parengta pagal „Der Spiegel“ inf.
