Prezidentas susitiko su 53-ejų M.Mišustinu trečiadienio vakarą ir pasiūlė jam postą, FMT vadovas sutiko vadovauti kabinetui, naujojo ministro pirmininko kandidatūra jau pateikta svarstyti Valstybės Dūmos deputatams.
Balsavimas dėl jo kandidatūros įvyks jau kitą savaitę. Tačiau beveik neabejojama, kad ji bus patvirtinta – juk premjerą parinko pats V.Putinas.
Kas toks jokios politinės patirties neturintis valstybės tarnautojas M.Mišustinas, kurį politologai vadina ir galimu prezidento įpėdiniu?
Iš privataus – į viešąjį
Naujasis Rusijos ministras pirmininkas gimė šalies sostinėje Maskvoje 1966 m. kovo 3 d.
1989 m. Baigė Maskvos staklių institutą. Nuo 1992 m. dirbo privačiame sektoriuje – vadovavo Tarptautinio kompiuterių klubo bandymų laboratorijai, o po to pateko į įmonės valdybą.
1998 m. jis įstojo į valstybės tarnybą kaip Valstybinių mokesčių tarnybos vadovo informacinių sistemų apskaitos ir mokesčių mokėjimo kontrolės sistemų padėjėjas. Bėgant metams jis kopė karjeros laiptais ir buvo pakeltas į mokesčių ir rinkliavų ministro pavaduotojo pareigas, taip pat vadovavo Federalinei nekilnojamojo turto kadastro agentūrai prie Ekonominės plėtros ministerijos.
2008 m. M.Mišustinas paliko valstybės sektorių savo noru ir vėl grįžo į privatų verslą. Šį kartą jis susidomėjo investicijomis. Buvę ir tuometiniai M.Mišustino kolegos pažymėjo, kad kolega puikiai dorojosi su visomis jam paskirtomis užduotimis – panašu, kad užduotys buvo baigtinės ir konkrečios.
Jam išėjus Ekonominės plėtros ir prekybos ministerijos vadovė Elvira Nabiullina pareiškė: „Buvo suplanuotas jo atsistatydinimas ir visos jam paskirtos užduotys buvo išspręstos.“
Ekonomikos dienraštis „Kommersant“ rašė, kad po valstybės tarnybos M.Mišustinas svarstė „Deutsche Bank“ investicinio banko pasiūlymą. 2008 m. kovą jis buvo paskirtas UFG įmonių grupės, kuri kartu su „Deutsche Bank“ vykdė investicijas Rusijoje, prezidentu.
Akivaizdu, kad buvo užmezgęs įtakingų ryšių ir laikytas svarbiu – 2009 m. Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo dekretu M.Mišustinas pateko į Rusijos prezidento personalo rezervą.
Verslininkai jautėsi dusinami
2010 metų pavasarį M.Mišustinas grįžo į valstybinį sektorių ir pradėjo eiti FMT vadovo pareigas. M.Mišustinas buvo vadinamas vienu progresyviausių lyderių: jis aktyviai diegė naujus darbo metodus ir reikalavo automatizuoti kai kuriuos biurokratinius procesus, kurie buvo daromi žmonių, kaip senais laikais.
Jo dėka Rusijoje buvo įvesti elektroniniai parašai ir mokesčių mokėtojo identifikacijos numeris (TIN), mokesčių sistemoje buvo įdiegtas ir vieno langelio principas.
Tačiau tuo pačiu metu M.Mišustinas nesugebėjo pašalinti „grobuoniškos tarnybos“ stiliaus – verslininkai skundėsi dėl per didelio patikrinimų skaičiaus ir sunkumų dirbant su Federaline mokesčių tarnyba.
Dažnai mokesčių priežiūrą vykdančios institucijos buvo lygiavertės teisėsaugos institucijoms. Pats M.Mišustinas šiuos kaltinimus neigė, aiškino, kad bendras jo vadovaujamo skyriaus patikrinimų skaičius žymiai sumažėjo, o pats departamentas siekia tapti „draugiškesnis Rusijos verslui“.
V.Putinas buvo patenkintas: M.Mišustinui vadovaujant ir diegiant naujas mokesčių duomenų tvarkymo technologijas žymiai išaugo mokesčių surinkimo mastai Rusijoje.
Ryškus pavyzdys yra Rusijos dalyvavimas tarptautiniame BEPS projekte. Įgyvendindama projektą Rusija prisijungė prie keitimosi informacija mokesčių klausimais sistemos. Bet kurios BEPS valstybės narės mokesčių administratorius internete gali paprašyti juos dominančių duomenų ir greitai gauti atsakymą. Vienas pirmųjų patvirtino iniciatyvą Rusijos prezidentas V.Putinas.
Prezidentas trynė rankomis
Jo paties žodžiais, 2017 ir 2018 metais buvo pasiekta maksimali mokesčių pajamų augimo norma: augimas buvo atitinkamai 20 ir 23 procentai per metus. Iki 2018 m. Pabaigos biudžetas gavo 21,3 trln. rublių (310,3 mlrd. eurų) mokesčių – tai yra šiuolaikinės Rusijos rekordinis įrašas.
FMT vadovaujant M.Mišustinui virto viena iš technologiškai aprūpintų valstybės valdžios institucijų sistemoje, teigia keli „Forbes“ apklausti buvę pareigūnai. Prezidentui M.Mišustinas darė gerą įspūdį, teigia FMT šaltinis, „V.Putinas juo pasitiki“.
Vienas pasitikėjimo pavyzdžių – V.Putino leidimas įvesti mokestį dirbantiems savo pačių įkurtose įmonėse. M.Mišustinas mokestį stūmė, nors rusai dėl to labai piktinosi.
Manyta, kad po to, kai buvo sujungta Federalinė mokesčių tarnyba ir Federalinė muitų tarnyba, M.Mišustinas gaus naujas pareigas šioje bendroje institucijoje, bet FMT darbuotojams buvo staigmena, kai jam pasiūlė premjero kėdę.
„Principingas kietas vyrukas – griežtas, kada reikia, visada ginantis savo principus, – M.Mišustiną prisimena buvęs kolega iš vyriausybės. – Jis technokratas, turintis viziją. Mokesčių sistema – to įrodymas. M.Mišustinas žino, kaip nuversti kalnus.“
Asmeninis gyvenimas – paslaptis
Tiesa, ne tiek daug informacijos žinoma apie M.Mišustino gyvenimą už tarnybos ribų. 2015 m. V.Putinas jam suteikė IV laipsnio ordiną už nuopelnus Tėvynei. Iš to buvo galima suprasti, kad M.Mišustinas ir prezidentas palaiko gerus santykius.
Ne kartą užfiksuota, kaip kartu jie žaidžia ledo ritulį. M.Mišustinas yra Maskvos CSKA ledo ritulio klubo gerbėjas, taip pat yra armijos klubo stebėtojų tarybos narys.
Naujasis premjeras mėgsta sportuoti, aktyviai žaidžia ir žaidžia ledo ritulį „Naktinio ledo ritulio lygoje“ – jai priklauso ir V.Putinas. 2019 m. M.Mišustinui ir jo komandai buvo įteikta „Gagarin“ taurė už žaidimą šioje lygoje.
Dar mažiau žinoma apie jo asmeninį gyvenimą – jis vedęs ir turi tris sūnus. Jo žmona Vladlena – CJSC Tarptautinio kompiuterių klubo viena įkūrėjų.
2018 metų pabaigoje Federalinės mokesčių tarnybos vadovas uždirbo 18,9 milijono rublių (275 tūkst. eurų), o jo žmona – 47,7 milijono rublių (694,5 tūkst. eurų).
Parengta pagal lenta.ru, Forbes.ru, „Reuters“ informaciją.
