Įsikūręs tolimame Pietvakarių Kabulo kampe – tarp Hindukušo kalnų ir plačios Kabulo upės – stūkso Nacionalinis Afganistano muziejus – vienas didingiausių pasaulio istorijos liudytojų.
Muziejaus kolekcijoje – priešistorinės relikvijos, primenančios apie daugiau nei prieš 50 tūkst. metų kurtą meną. Šis muziejus per savo 89 metų istoriją išgyveno daugybę konfliktų: nuo Sovietų Sąjungos okupacijos iki pilietinio karo ir Talibano kontrolės.
„Šioje šalyje pilna istorinių vietų ir konstrukcijų, – sako muziejaus direktorius Fahimas Rahimi. – Afganistanas sujungia Centrinę Aziją, Pietų Aziją ir Vidurinius Rytus. Čia visada vyravo įvairovė, todėl šalyje gausu daugybės kultūrų palikimo.“
Kėsintasi ne kartą
Kadangi kolekcijos vertė neįkainojama, o muziejaus pastatas stovi šalia Darul Amano rūmų, kiekvienas režimas, valdęs sostinę, kėsinosi į muziejų ir jo artefaktus.
Auksiniai juvelyriniai dirbiniai, ginklai ir monetos, siekiančios I amžių, buvo paslėpti per sovietų invaziją 1979 metais.
1993-iaisiais į muziejaus stogą pataikė raketa – sugadino piešinį, sukurtą VI amžiuje, ir po žeme palaidojo daugybę senovinių molio ir bronzos dirbinių.
Po 4 metų į muziejų smogė dar viena raketa, o 10-ojo dešimtmečio pabaigoje maždaug 70 proc. visų muziejaus brangenybių buvo arba pavogtos, arba sunaikintos.
Tačiau dėl muziejaus darbuotojų drąsos ir heroizmo didelė dalis originalios muziejaus kolekcijos per sovietų ir afganų karą 1979–1989 metais buvo paslėpta ir išgelbėta.
Kai 1996 metais Talibanas ėmė kontroliuoti Kabulą, kovų gerokai sumažėjo, tačiau šis režimas šalies istoriniam paveldui pridarė daugiausia žalos: buvo naikinama viskas, kas buvo laikoma antiislamiška.
Be gailesčio naikinama istorija
Pasaulį 2001 metų kovą sukrėtė siaubingas reginys – Talibano vadai susprogdino Bamijano provincijoje stovėjusias 3 tūkst. metų senumo aukščiausias pasaulyje Budos skulptūras.
Nacionaliniame muziejuje irgi neapsieita be istorinių brangenybių naikinimo.
Tų pačių metų vasario mėnesį Talibanas pareikalavo įžengti į muziejaus požemius ir plaktukais bei kirviais sunaikinti viską, kas, jų manymu, nesuderinama su islamu. Šie apsilankymai buvo gana dažni, tad galų gale tūkstančiai neįkainojamų objektų buvo paversti šukėmis.
„Kelias savaites Talibano nariai reguliariai užsukdavo į muziejų ir daužydavo istorines skulptūras, kurias eksponavome ar laikėme sandėliuose.
Kai kurios jų – antiislamiškomis laikytos budistų skulptūros“, – prisiminė muziejaus darbuotojas, kuris prisistatė kaip Mohammadas Asifas.
Jis iki šiol mano, kad jam gresia pavojus dėl pagalbos gelbėjant muziejaus brangenybes.
Prikels antram gyvenimui
Nuo 2004 metų muziejuje ir vėl eksponuojama originali kolekcija. Dabar nedidelė Afganistano ir kitų šalių ekspertų grupė dirba bandydama atkurti daugelį brangenybių, kurias M.Asifas ir kiti darbuotojai slėpė nuo Talibano.
Projekto, kuris yra muziejaus ir Čikagos universiteto partnerystės dalis, metu planuojama atkurti maždaug 2,5 tūkst. Budos statulėlių ir įvairių keramikos dirbinių.
Kai projektas bus baigtas, visus dirbinius planuojama eksponuoti Nacionaliniame Afganistano muziejuje. Jie pasakos svarbią istoriją apie budizmo įtaką šalyje.
„Budizmas į Afganistaną atkeliavo maždaug III a. prieš Kristų. Tuo metu regionui labai didelę įtaką darė ir Baktrijos periodas, todėl įvairiuose elegantiškuose dirbiniuose galima pastebėti šių dviejų kultūrų sąjungą“, – teigė muziejaus direktorius F.Rahimi.
Anot direktoriaus, dabar daroma viskas, kas įmanoma, kad šalies istorija būtų išsaugota ateities kartoms.
„Turime didingą islamo istoriją ir ja didžiuojamės, bet visa dar iki tol vykusi istorija irgi labai turtinga, todėl privalome ją išsaugoti, – sakė F.Rahimi. – Labai svarbu, kad mūsų jaunimas išmoktų šią istoriją ir suvoktų jos įvairovę, savo šaknis.“
Parengta pagal BBC inf.
