Anksčiau visi kalbėjo apie beprotiškai prabangų J.Dorsey gyvenimą, neįtikėtinus įpročius, keistą darbo etiką, trumpalaikius romanus su modeliais.
Bet pasaulį apėmus koronaviruso pandemijai šis 43 metų amerikietis programuotojas, sukūręs ir valdantis „Twitter“, nesustodamas ėmė aukoti pinigus kilniems tikslams.
Iki šiol kovai su pandemija jis jau skyrė daugiau negu 1,5 mlrd. JAV dolerių (1,4 mlrd. eurų) asmeninių lėšų, ir ši suma kone kievieną dieną paauga keliomis dešimtimis milijonų dolerių.
Asmeninis J.Dorsey turtas vertinamas 4,6 mlrd. JAV dolerių (4,2 mlrd. eurų), o turtingiausių planetos žmonių reitinge jis užima 804-ąją vietą.
„Regis, koronavirusas iš naujo sukalibravo Silicio slėnio moralinį kompasą“, – svarsto internautai.
Per įkalnes ir nuokalnes
Galbūt ir nevertėtų pernelyg stebėtis, kad Silicio slėnio savimyla vadintas J.Dorsey dabar laikomas dosniausiu pasaulio filantropu.
J.Dorsey gyvenimo kelyje būta daug staigių posūkių ir netikėtumų. Pavyzdžiui, prieš sukurdamas socialinį tinklą „Twitter“ programuotojas buvo įnikęs į kitą hobį. Jis dienas leido palinkęs virš skaudančių nugarų, nes yra diplomuotas masažuotojas.
„Vienu metu aš netgi svarsčiau, kad reikėtų atidaryti saloną San Fransiske: masažuočiau žmones ir dar padėčiau jiems spręsti programavimo bėdas“, – pasakojo verslininkas.
J.Dorsey išbandė save ir mados srityje: „Įnikau kurti drabužius, nes man labai patinka džinsinis audinys.
Sukūriau pieštuko formos sijoną, tada – asimetrinį sijoną. Jau modeliavau kelnes, kai mano laiką ėmė ryti „Twitter“.“
Ir technologijų sektoriuje jo kelias buvo vingiuotas. 2006 m. jis tapo vienu „Twitter“ įkūrėjų ir buvo paskirtas kompanijos vadovu.
Tačiau jau po dvejų metų jis buvo atleistas iš vadovo pareigų ir į jas sugrįžo tik po septynerių metų, prieš tai dvejus metus rengęs sąmokslą su akcininkų valdybos nariais.
Kol nevadovavo „Twitter“, jis sudrebino technologijų pasaulį įkūręs įmonę „Square“. Ji leido smulkiojo verslo savininkams priimti atsiskaitymus banko kortelėmis naudojant telefoną kaip kasos aparatą – prie jo prijungus nedidelį kortelių skaitytuvą.
„Visuomet tikėkis netikėtumo. Dar geriau – pats būk tuo netikėtumu“, – tokiu principu vadovaujasi J.Dorsey ir nesiliauja stebinti pasaulio.
Atsipūtęs milijardierius
Amerika pastaruoju metu vos spėja sekti, kiek kartų per savaitę J.Dorsey atveria savo piniginę labdarai.
Vien šią savaitę amerikietis paaukojo 10 mln. dolerių (9,2 mln. eurų) kalėjimų sistemai ir dar 15 mln. dolerių (13,8 mln. eurų) žmonėms, kurie Amerikoje gyvena be dokumentų, nelegaliai.
JAV įkalinimo įstaigose situacija dabar sudėtinga: bausmę atliekantys ir kamerose glaudžiai gyvenantys nuteistieji greitai užsikrečia vieni nuo kitų, jei į įstaigą atkeliauja virusas.
Už J.Dorsey paaukotus pinigus kaliniams, jų prižiūrėtojams, kalėjimuose dirbantiems medikams ir kitiems šių įstaigų darbuotojams bus nupirkta kaukių ir kitų apsaugos priemonių.
Kita ne pelno organizacija pasirūpins vargingai gyvenančiomis imigrantų šeimomis, kurios neturi galimybės gauti visavertės sveikatos priežiūros arba stokoja pinigų maistui, nes neteko darbo.
Tačiau dosnumas ir rūpestingumas – savybės, kurios anksčiau atrodė ne visai būdingos J.Dorsey.
Iki pandemijos multimilijardierius atrodė į save susitelkęs ir labiausiai atsipalaidavęs verslininkas pasaulyje.
Ir visai nesvarbu, kad darbo jam netrūksta: J.Dorsey yra socialinio tinklo „Twitter“ ir mobiliųjų mokėjimų bendrovės „Square“ vadovas ir įkūrėjas. Šiose įmonėse dirba apie 8 tūkst. darbuotojų.
Jis yra ir vadinamasis verslo angelas – investuoja į perspektyvias naujas įmones ir startuolius, perduoda savo žinias, patarinėja technologijų srities naujokams.
Beje, vieną dosnų žingsnį jis žengė prieš kiek mažiau nei penkerius metus: trečdalį savo turimų bendrovės akcijų – apie 1 proc. bendrovės vertės, arba 197 mln. JAV dolerių (177 mln. eurų), – padovanojo savo darbuotojams.
Tačiau tuo metu įmonės akcijų vertė smarkiai čiuožė žemyn, o prieš mėnesį į „Twitter“ vadovo pareigas grįžęs J.Dorsey atleido 8 proc. darbuotojų. Taigi skubiai reikėjo imtis naujos motyvacinės programos, kad nevyktų protų nutekėjimas iš „Twitter“ į kitas Silicio slėnio kompanijas.
Medituoja ir badauja
Dabar daug kas teigia, jog J.Dorsey atleido vadžias kompanijoje „Twitter“: išskirstė pareigas ir atsakomybes kitiems, o pats liko kompanijos vadovu, kurio didžiausias dėmesys – įvaizdžiui. Ne tik bendrovės, bet ir jo asmeniniam.
Prieš pat pasaulinę pandemiją ant viršugalvio užsimaukšlinęs vilnonę kepuraitę ir atsiraitojęs bluzono rankoves J.Dorsey važinėjo po visas įmanomas studijas ir dalijo interviu tinklalaidėms. Nosyje – auskaras, ant kūno – tatuiruotės, balsas – ramus, savimi pasitikinčio žmogaus.
„Pabundu savo stikliniame name, pro kurio langus kaip kokiame atviruke matyti San Fransisko Aukso Vartų tiltas, – apie savo kasdienybę pasakojo J.Dorsey. – Pasižiūriu, kokią informaciją apie mano organizmą per naktį sukaupė miegą sekantis žiedas. Tuomet pasineriu į ledinę vonią prieš eidamas pamedituoti į palapinę, kurioje įrengta sauna.“
Toliau – septynių minučių treniruotė, o tada – plačiai pagarsėję jo pusryčiai, kuriuos jis vadina „druskos sultimis“.
J.Dorsey susiplaka kokteilį iš vandens, druskos ir citrinos sulčių – tai vienintelis jo patiekalas iki pat vakaro. Tik vakare ir tik vieną kartą per dieną verslininkas sau leidžia sėsti prie stalo ir suvalgyti normalų patiekalą.
Beje, anksčiau ledo vonios, saunos ir mankštos ciklą jis kartodavo kas tris valandas. Dabar nutarė tai daryti tik ryte.
Bet, kaip sako jo draugai, tai, ką Jackas pasakoja vieną mėnesį, gali būti visiškai pasikeitę atėjus kitam.
Išvažiuoja ir nutyla
Dar iki karantino dvi dienas per savaitę jis dirbdavo iš namų – įsitaisęs prie virtuvės stalo arba savo kabinete, kur pastatyta infraraudonųjų spindulių lempa.
Tomis dienomis, kai dirbdavo kompanijos biure, į jį aštuonis kilometrus eidavo pėsčiomis. Beje, „Twitter“ būstinėje jis neturi savo kabineto ar uždaros darbo vietos – su nešiojamuoju kompiuteriu vaikštinėja ir įsitaiso vis prie kitų kolegų.
„Taip susipažįstu su tais, kurie dirba mūsų kompanijoje“, – savo įprotį aiškino J.Dorsey.
Pasak jo, darbas iš namų nemažina produktyvumo – kartais atvirkščiai, todėl COVID-19 akivaizdoje jis išplatino pranešimą „Twitter“ padalinių vadovams: „Jeigu mūsų darbuotojai gali atlikti savo darbą iš namų ir jeigu jie nori taip dirbti kad ir amžinai, mes sudarysime jiems sąlygas. Jeigu ne, mūsų biurai lauks jų grįžtančių, kai tik bus saugu tai padaryti.“
Kai pasaulis dar nebuvo užsivėręs, J.Dorsey dažnai išvykdavo iš San Fransisko.
Turbūt labiausiai J.Dorsey dabar ilgisi kelionių ne darbo, o sielovados tikslais.
Verslininkas vykdavo į vadinamąsias tylos stovyklas Azijos šalyse, čia medituodavo ir su niekuo nesikalbėdavo, negalėdavo net užmegzti akių kontakto ir taip pailsindavo protą.
Bet nevertėtų susidaryti vaizdo, kad jis – turtingas atsiskyrėlis. Anaiptol: štai pernai kelis mėnesius J.Dorsey keliavo aplink pasaulį, lankėsi įvairiose šalyse įkurtuose „Twitter“ padaliniuose ir buvo priimtas lyg dievaitis.
Atrodė, lyg būtų keliaujanti roko žvaigždė: buvo sutiktas plojimais, fotografavosi su žemiausios grandies įmonės darbuotojais ir dalijosi nuotraukomis savo įkurtame socialiniame tinkle.
Su tikromis roko žvaigždėmis ir populiariosios kultūros įžymybėmis jis dažnai leidžia laiką Los Andžele.
Tarp jų – Kim Kardashian ir jos vyras reperis Kanye Westas. Pastarasis J.Dorsey yra pavadinęs mėgstamiausiu kompanijos įkūrėju ir vizionieriumi.
Kaip ir velionis kompanijos „Apple“ įkūrėjas Steve’as Jobsas, J.Dorsey žavi genialumo, užsispyrimo ir keistenybių deriniu.
O gal ir tuo, kad jokia naujiena apie „Twitter“ krikštatėvį nėra nuobodi.
Dosnūs grėsmės akivaizdoje
Dabar J.Dorsey patenkintas – pandemija lėmė, kad jo kūrinys kaip niekada svarbus.
Mat jau kurį laiką „Twitter“ iš socialinio tinklo yra virtęs naujienų šaltiniu ar net politikų diplomatinių karų vieta.
Visiems žinoma, kad itin aktyvus „Twitter“ narys – laisvojo pasaulio lyderis, JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis čia vykdo viešąją politiką, praneša apie sprendimus, dalijasi savo reakcija į pasaulio įvykius.
„Twitter“ kompanija pandemijos metu pastebi lankytojų skaičiaus augimą – būtent čia ateina žmonės, kurie nori skubiai gauti naujausią informaciją, sužinoti apie situaciją kitose valstybėse.
Gerą vardą bendrovei padėjo pelnyti ir J.Dorsey dosnumas.
Pažadėjęs paaukoti bent milijardą dolerių jis pralenkė „Microsoft“ įkūrėją Billą Gatesą ir jo žmoną Melindą, kurių fondas vakcinai kurti ir diagnostikos metodams tobulinti skyrė 305 mln. dolerių (281 mln. eurų).
J.Dorsey yra sukūręs visiems pasiekiamą „Google“ dokumentą, kuriame yra aprašyta, kokia suma kam skiriama – kokiam miestui, kokiai ligoninei, kokiai nevyriausybinei organizacijai, kuri rūpinasi tam tikromis socialiai pažeidžiamomis grupėmis.
„Pagalbos reikia vis skubiau. O aš, dar būdamas gyvas, noriu pamatyti, kokį poveikį padarys šie pinigai, – rašė J.Dorsey. – Tikiuosi, kad šis mano žingsnis įkvėps ir kitus. Gyvenimas per trumpas, tad darykime viską, kad galėtume padėti kitiems žmonėms jau šiandien.“
Svarsto sukti į politiką?
Kai kas negali patikėti, kad milijardierius tokią nemenką dalį savo turto – kone trečdalį – skyrė geriems darbams neturėdamas savanaudiškų tikslų.
Amerikiečiai spėlioja, kad J.Dorsey Silicio slėnis tapo per ankštas ir jis nori išbandyti politinius vandenis. Ne veltui prieš koronaviruso protrūkį tiek daug laiko skyrė dalindamas interviu.
Kadaise leidiniui „Vanity Fair“ jis yra sakęs, kad svajoja tapti Niujorko meru ir žavisi Michaelu Bloombergu, kuris tuo metu vadovavo Didžiajam Obuoliui.
„M.Bloombergas tarsi lyg švyturys verslininkams Silicio slėnyje.
Jis pats yra iš technologijų aplinkos, dirbęs kompanijose, startuoliuose. Meras puikiai atlieka savo darbą“, – apie M.Bloombergą, kuris nuo pat karjeros pradžios banke „Salomon Brothers“ dirbo su aukštosiomis technologijomis ir savo žiniomis bei ryšiais vėliau pasinaudojo kurdamas žiniasklaidos imperiją, kalbėjo J.Dorsey.
Nors J.Dorsey dabar gyvena San Fransiske, jis yra sakęs, kad mintys apie Niujorką paspartina jo pulsą: „Manau, kad Niujorkas yra įtakingesnis nei Kapitolijaus kalva Vašingtone (ant jos įsikūrę Senato rūmai. – Aut.). Jei Niujorkas dar labiau pasitelktų technologijas, poveikis būtų dar didesnis.“
Tačiau M.Bloombergas nesijuokia iš J.Dorsey ambicijų: „Vos saujelė žmonių yra tokie inovatyvūs ir tas inovacijas taip puikiai pritaikantys kaip J.Dorsey.
Ar verslininkas iš technologijų sektoriaus galėtų tapti meru? Nejuokinkite manęs užduodami klausimus iš 2001 metų!“
