„Jis pažadėjo mums padaryti viską, kad padėtų derybose sprendžiant politinę krizę mūsų šalyje, – kalbėjo iš sostinės „Kempinski“ viešbučio, kuriame vyko susitikimas, išėjusi S.Cichanouskaja. – Jis sakė, kad laikas yra labai svarbus, nes daug žmonių kenčia nuo šio režimo, daugybė žmonių yra kalėjimuose ir jis padarys viską, kad padėtų, jog visi politiniai kaliniai būtų paleisti.“
E.Macronas po susitikimo nedaugžodžiavo, tačiau patikino, kad parems Baltarusijos žmones ir darys tai, ką galės.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos mokslų studijų programų vadovas dr. Giedrius Česnakas naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad tai – mandagus Prancūzijos prezidento pažadas.
„Jis turėjo duoti kažkokį tai įsipareigojimą. Šis pažadas greičiausiai bus pildomas ne per kontaktus su Aliaksandru Lukašenka, bet veikiausiai per kontaktus su Kremliumi“, – kalbėjo politologas.
Anot G.Česnako, yra tikėtina, kad Rusija, pabendravusi su E.Macronu, bandys spausti A.Lukašenką, kad būtų paleidžiami politiniai kaliniai, o su Baltarusijos piliečiais būtų elgiamasi civilizuočiau.
„Abu prezidentai – tiek Rusijos, tiek Prancūzijos – taip laimėtų tam tikrų politinių taškų, rodydami, kad procesas sėkmingai vyksta“, – sakė G.Česnakas.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto tikina, kad E.Macrono pasisakymą visgi reikėtų vertinti pozityviai.
„Nuo pat savo kadencijos pradžios jis savo vaidmenį mato kaip Europos politinio lyderio ir mano, kad jo politinė lyderystė gali būti ne ką silpnesnė – o kai kur gal net stipresnė – nei Angelos Merkel. Savo vizitu į Lietuvą ir Latviją bei aiškia pozicija dėl Baltarusijos jis rodo, kad ir toliau vaidins politinio lyderio vaidmenį“, – sakė A.Pukšto.
Tikisi pagalbos iš Kremliaus
Vilniaus universitete (VU) vykusios E.Macrono diskusijos su studentais metu, prezidentas, sulaukęs klausimo apie Baltarusijos problemas, patikslino, ką ruošiasi daryti.
„Europa imasi veiksmų, daro spaudimą. Artimiausiomis dienomis ar savaitėmis patvirtinsime sankcijų sąrašą ir tokiu būdu darysime įtaką tam režimui, kuris eina į pabaigą. Taip pat pasitelksime ESBO ir kartu su Vokietijos kanclere bei EVT pirmininku Charlesu Micheliu skatinsime Baltarusiją priimti ESBO bendradarbiavimą“, – kalbėjo E.Macronas.
Jo teigimu, tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad bus atsižvelgta į visuomenės nuomonę ir tai, kad būtų išlaisvinti politiniai kaliniai. E.Macronas taip pat pabrėžė, kad taip pat privaloma vystyti dialogą su Vladimiru Putinu.
„Dirbsime kartu su Rusija ir tarptautine bendruomene, pilietine visuomene, kad užtikrintume taikų situacijos sprendimą“, – sakė jis.
Norą, kad E.Macronas tarpininkautų derybose su Rusija, pirmadienį išreiškė ir S.Cichanouskaja. Politologo G.Česnako teigimu, šie norai – ne naujiena.
„Dalis Baltarusijos opozicijos nori, kad Europos Sąjunga ir Rusija tartųsi dėl Baltarusijos ateities. Sakyčiau, kad Baltarusijos opozicija šiuo metu bando užimti pasyvesnį vaidmenį ir bando stebėti, kaip susitars didieji geopolitiniai veikėjai. Atrodo, kad tikėjimo, savo jėgomis kažką pakeisti valstybės viduje be išorės veikėjų, yra nelabai daug“, – sakė G.Česnakas.
A.Pukšto nuomone, E.Macronas išties mato išties didelį ESBO vaidmenį. Politologas sako, kad šiuo metu organizacija – gana apsnūdusi ir labai pasyvi. Tačiau yra vilčių, kad E.Macronui gali pavykti atgaivinti organizacijos vaidmenį Europoje.
„Tačiau ko gero sunku nesutikti su E.Macronu – labai daug kas išties priklauso nuo Kremliaus pozicijos“, – sakė A.Pukšto.
Skirtingas požiūris
Anot A.Pukšto, Lietuva ir Prancūzija į Rusiją žvelgia iš visiškai skirtingų pusių. Lietuva mano, kad Rusija reikia elgtis griežtai, tačiau E.Macrono nuomonė – kitokia.
„Nemanau, kad po E.Macrono vizito Lietuvoje kažkas pasikeis. Lietuva laikosi sulaikymo pozicijos Rusijos atžvilgiu, o E.Macronas laikosi įtraukimo pozicijos. Tai yra skirtingi matymai“, – kalbėjo politologas.
Nors dar praėjusiais metais E.Macronas minėjo derybų su Rusiją svarbą, kaip teigia politologas, pastaruoju metu prezidentas nuo savo šiek tiek prorusiškų pasisakymų atsitraukė – ypač po Aleksejaus Navalno apnuodijimo istorijos.
„Galbūt po susitikimo jis šiek tiek atvės, tačiau ko gero šie skirtingi požiūriai į Rusiją tarp Vilniaus ir Paryžiaus vis tiek išliks“, – teigė A.Pukšto.
G.Česnako nuomone E.Macrono ir V.Putino dialogui reikia suteikti šansą.
„Jei dėl to Baltarusijoje prasidės kažkokie procesai, kurie mažins tiek smurtą, tiek įtrauks Baltarusijos opoziciją, jie iš esmės atitiks Lietuvos interesus“, – sakė G.Česnakas.
