„Lietuva parvažiuoja į tėvynę su geromis žiniomis. Bus patvirtintas sankcijų planas Baltarusijai. Dabar galime tikėtis, kad ir JAV patvirtins savo sankcijų planą. Taigi turėsime visų pagrindinių regionų atsaką į tai, kas vyksta Baltarusijoje. Svarbiausia, jog patenkinsime lūkesčius Baltarusijos žmonių, kurie ne kartą sakė, kad darytume kažką“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo kalbėjo Gitanas Nausėda.
EVT pirmininkas Charles’is Michelis teigė, kad spalio 2 d. pradėta speciali procedūra, skirta pritaikyti sankcijas 40 Baltarusijos pareigūnų. Jos bus susijusios su turto įšaldymu ir kelionių draudimu.
Tačiau Aliaksandras Lukašenka, teigiantis, kad rugpjūčio 9 d. laimėjo prezidento rinkimus, šiame sąraše neatsidūrė.
Autoritarinis lyderis jau yra atsidūręs kai kurių šalių nacionalinių sankcijų sąrašuose, taip pat ir Lietuvos.
Spaudimą sukėlė Kipras
Ch.Michelis tikino, kad po to, kai Kipras šios savaitės pradžioje blokavo sankcijas Baltarusijai, ES privalo parodyti, jog Bendrija išlieka patikima.
Kipras ES šalių sprendimą paskelbti sankcijas Minskui blokavo reikalaudamas imtis panašių priemonių prieš Turkiją, su kuria nesutariama dėl gamtinių dujų žvalgymo Viduržemio jūros rytuose. Į pavojingą jūrų ginčą įsitraukusi ir Graikija.
ES lyderiai reiškė palaikymą abiem šalims ir perspėjo Turkiją, kad Bendrija yra pasiruošusi taikyti sankcijas, jei ir toliau bus tęsiami veiksmai, laikomi neteisėtu Kipro vandenų pažeidimu.
„Dabar Turkija turi įrodyti, kad nori eiti konstruktyviu keliu. Tai yra mūsų šio vakaro pasiūlymas. Bet norime aiškiai pasakyti, kad priešingu atveju mes turime visus reikalingus įrankius, skirtus problemai sustabdyti“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Prašo Kremliaus pagalbos
Šią savaitę Lietuvoje ir Latvijoje viešėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikino, kad yra pasiruošęs padėti Baltarusijai. Padaryti viską, kad padėtų derybose sprendžiant politinę krizę šalyje, jis pažadėjo ir antradienį Vilniuje susitikęs su Sviatlana Cichanouskaja.
„Mes pasitelksime ESBO ir kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Ch.Micheliu norėtume paskatinti Baltarusiją sutikti su ESBO tarpininkavimu“, – antradienį sakė E.Macronas diskusijoje Vilniaus universitete.
Tačiau E.Macronas taip pat išreiškė savo poziciją, kad sprendimo būtina ieškoti bendraujant su Rusija.
Latvijoje E.Macronas pakartojo savo poziciją, esą su Rusija būtina megzti dialogą, bet pažymėjo, kad dialogo turi norėti ir pats Kremlius.
„Tango šokamas dviese, tokiu pat principu įsitraukti į dialogą turi abi pusės, taigi pokalbio pažanga priklauso ir nuo antrosios pusės noro įsitraukti“, – trečiadienį Latvijoje sakė E.Macronas.
Tuo metu Vladimiras Putinas pokalbio telefonu su E.Macronu metu trečiadienį pareiškė, kad bet kokie bandymai kištis į nepriklausomos Baltarusijos reikalus yra netoleruotini.
Atšaukė savo ambasadorius
Savo ruožtu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija (URM) vakar pareiškė, jog atsakys į paskelbtas ES sankcijas.
„Baltarusija visada žodžiais ir darbais yra prieš konfrontaciją.
Mes esame už dialogą ir savitarpio supratimą. Bet kaip suvereni valstybė mes ryžtingai, nors ir apgailestaudami, atsakysime į nedraugiškus veiksmus, kad apgintume savo nacionalinius interesus“, – teigiama dokumente.
Anot URM, penktadienį taikyti pradedamas atsakomasis sankcijų sąrašas nebus skelbiamas.
Tikinama, kad jei ES imsis dar daugiau sankcijų, padariniai gali būti rimtesni. Pavyzdžiui, Baltarusija gali pasitraukti iš bendrų programų ir projektų, persvarstyti diplomatinio atstovavimo lygį ir net svarstyti, ar tikslinga palaikyti diplomatinius santykius.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo sumažinti Lietuvos ir Lenkijos ambasadose šioje šalyje dirbančių darbuotojų skaičių. Atstovybėms rekomenduota sulyginti darbuotojų skaičių su Baltarusijos ambasadose Lietuvoje ir Lenkijoje dirbančių žmonių skaičiumi.
Baltarusijos URM taip pat nuo spalio 5 d. atšaukia Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje ir Lenkijoje į Minską konsultacijų.
„Lietuvos ir Lenkijos ambasadoriams Baltarusijoje atitinkamai pasiūlyta sekti šiuo pavyzdžiu“, – tikino Baltarusijos URM atstovas Anatolijus Glazas.
A.Glazo teigimu, šio žingsnio teko imtis „išskirtinai dėl itin destruktyvaus vaidmens, kurį Baltarusijos atžvilgiu suvaidino Lietuvos ir Lenkijos vadovybė“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskelbė, kad Lietuva atšaukti ambasadorių Baltarusijoje konsultacijoms neplanuoja. Ministras Minsko sprendimą pavadino nuviliančiu ir iracionaliu.
„Nespręsime ir dėl personalo. Pasiūlymai kol kas nebus svarstomi ir analogiškų priemonių imtis neketiname. Nesame suinteresuoti mažinti bendravimą, nes nematome tame naudos“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Parengta pagal „Radio Free Europe“ ir ELTA inf.
