Ko labiausiai prieš rinkimus trokšta JAV priešai: V. Putino noras – aiškus, bet Kinija ir Iranas turi kitų idėjų

Iranas, Rusija ir Kinija – JAV žvalgyba išskyrė tris pavojingiausias pasaulio valstybes, kurios sieks palenkti rinkėjus į vieną ar kitą pusę lapkritį vykstančiuose rinkimuose.

Pasak žvalgybininkų, kiekviena iš šių valstybių turi skirtingas pajėgumus ir skirtingus tikslus didžiausiuose šių metų rinkimuose.

Jau po praeitų JAV rinkimų viešumoje buvo garsiai kalbama apie Rusijos vaidmenį Donaldo Trumpo pergalei pasiekti.

JAV žvalgyba neabejoja, jog Rusija suvaidino svarbų vaidmenį 2016 metų rinkimuose, nurodydama į prezidento susitikimus su rusų valdžios atstovais, kibernetines atakas prieš demokratų partiją bei pačią Hillary Clinton, melo skleidimą socialinėse medijose.

Tačiau Federalinio tyrimų biuro direktorius Christopheris Wray yra įsitikinęs, jog Rusija ir toliau nesustojo kištis į JAV politiką, bei kėsinsis ir į šių metų rinkimus.

Šiais metais Rusija vėl palaikys dabartinį prezidentą D.Trumpą ir sutelks savo jėgas prieš H.Clinton pakeitusį buvusį viceprezidentą Joe Bideną.

Maksva tokius kaltinimus neigia, tokias naujienas pavadindamas „paranojiškais pranešimais, kurie nėra net arti tiesos“.

Kitų specialistų nuomone, nežinia ar tikrai Rusija nori D.Trumpo prezidento poste antrai kadencijai, tačiau tikrai siekia destabilizuoti oponentus bei sukelti sąmyšį šalyje.

D.Trumpas ne kartą yra sumenkinęs mestus kaltinimus dėl Rusijos įtakos jo pergalei 2016 metų rinkimuose, tuo tarpu J.Bidenas Rusiją mato kaip oponentą bei yra pasakęs, jog Rusija „turės sumokėti“ jei dar kišis į rinkimus.

D.Trumpo kampanijos komanda pagrindinį pavojų rinkimų skaidrumui išskiria ne Rusiją, o Kiniją.

Nacionalinės kontržvalgybos ir saugumo centro (NKSC, angl. NCSC) direktorius Williamas Evanina taip pat tiki, jog Kinija sieks, jog D.Trumpas nebūtų perrinktas.

Pagrindinė priežastis, kodėl prezidentas užsitraukė Kinijos rūstybę yra dėl jo požiūrio, jog Pekinas yra nenuspėjamas ir pavojingas.

„Kinija plečia savo įtakos jėgas siekdama didinti poveikį JAV politinei aplinkai, spausti politinius veikėjus oponuojančius Kinijos interesams, kovoti su Kinijos rėžimo kritikais“, – tikino W.Evanina.

Pekinas stengiasi gerinti Kinijos įvaizdį ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Štai „Facebook“ neseniai ištrynė tinklą Kinijos interesus Pietų Kinijos jūroje ginančių paskyrų.

Pati Kinija neigė kišantis į kitų valstybių vidaus politiką, aiškindama, jog neturi nei noro, nei intereso to daryti.

Vis tik D.Trumpas tiki, jog Kinija norėtų J.Bideno prezidento poste dėl jo švelnios politikos Pekino atžvilgiu.

D.Trumpas „Twitter“ platformoje rašė: „Žinoma jie nori J.Bideno. Aš atėmiau iš Kinijos milijardus ir daviau juos mūsų ūkininkams bei JAV iždui. JAV priklausytų Kinijai jei J.Bidenas ir Hunteris (J.Bideno sūnus – Red.) patektų!“

Dabartiniai Vašingtono ir Pekino santykiai įtempti dėl aibės nesutarimų pradedant koronavirusu baigiant Honkongu.

J.Bidenas į D.Trumpo kritiką atsakė prižadėdamas imtis ryžtingų veiksmų dėl žmogaus teisių pažeidimų bei kitų problemų.

NCNC direktorius W.Evanina tiki, jog per savo pirmąją kadencija D.Trumpas įgijo dar vieną stiprų priešą – Iraną.

Pasak W.Evanina, Teheranas trukdys D.Trumpo perrinkimui, kadangi prezidento buvimas Baltuosiuose rūmuose reikštų griežtos JAV politikos Irano atžvilgiu pratęsimą dar keturiems metams.

Jis tvirtino, kad Teheranas pasitelks JAV kritikos skleidimo ir dezinformacijos taktiką.

Tokius JAV žvalgybos spėjimus patvirtino „Microsoft“ kompanija, kuri pranešė, jog iraniečių programišių grupė „Phosphorus“ nesėkmingai mėgino įsilaužti į Baltųjų rūmų ir D. Trumpo kampanijos žmonių paskyras šių metų gegužės ir birželio mėnesiais.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh pranešimą pavadino juokingu, bei tikino, jog Iranui nesvarbu kas užims prezidento pareigas Baltuosiuose rūmuose.

Tiesa, Šiaurės Atlanto taryba teigia, jog gana paprasta atpažinti Irano bandymus atakuoti socialines medijas, nes priešingai nei Rusija ar Kinija, kurios dažnai lieka nešališkos informaciniame kare, Iranas tiesiogiai skleidžia savas politines idėjas.

Jei D.Trumpas vykdė itin agresyvią politiką prieš Iraną, neleisdamas įsigyti atominio ginklo bei įsakydamas nužudyti populiarų generolą Qasemą Soleimani, tai demokratų kandidatas J.Bidenas teigė, jog tokia prezidento taktika nepavyko bei įrodinėjo, jog yra „sumanus būdas būti griežtu Iranui“. 

Užsienio jėgų kišimasis į JAV prezidento rinkimus tapo itin politizuotu reiškiniu.

Partijos mato skirtingas jėgas, kurios kėsinasi į jų rezultatus rinkimuose, bet dažnai „užsimerkia“ jei ta politinė jėga juos palaiko.

Demokratų partija išskiria vieną pagrindinį pavojų – Rusijos pagalbą D.Trumpui, o Respublikonų partija bando nukreipti visų dėmesį į Kiniją, bei jos pagalbą J.Bidenui. Irano bandymai veikti prieš dabartinį JAV prezidentą žvalgybos laikomi silpnesniais.

Tuo tarpu nacionalinio saugumo atstovai bando laikytis nešališkumo principo – pripažįsta trijų valstybių įtaką rinkimams, tačiau vengia vertinti kuri pusė turi didesnę galią.

Nurodama, jog šių dienų kišimosi į rinkimus taktika pasikeitė – bandoma klaidingai interpretuoti tikras, patikimas naujienas, o ne kurti atskiras, melagingas žinias.

Prognozuojama, jog artėjant rinkimams išorės jėgų įtaka didės ir informacinės atakos dažnės.