Intensyvios kovos Kalnų Karabache privertė bėgti pusę regiono gyventojų. Prieglobsčio jie ieško Armėnijoje arba arčiau šios šalies esančiose ginčytino regiono dalyse.
Intensyvūs Azerbaidžano pajėgų bombardavimai Kalnų Karabacho sostinę Stepanakertą pavertė miestu vaiduokliu.
Tuo tarpu Armėnija pranešė, kad Azerbaidžanas bombardavo ir Šušos mieste stovinčią istorinę armėnų Išganytojo katedrą, kuri buvo statoma 1868–1887 m., gerokai anksčiau prieš Azerbaidžano valstybės įkūrimą.
„Tai barbariškas nusikaltimas ir iššūkis visai civilizuotai žmonijai“, – tvirtino Armėnijos užsienio reikalų ministerijos atstovai.
Tačiau Azerbaidžano gynybos ministerija neigė prisidėjusi prie šios atakos.
„Jaučiu skausmą, kad buvo sugriautos mūsų katedros sienos. Jaučiu skausmą, nes pasaulis nereaguoja į tai, kas čia vyksta, ir kad mūsų vyrai miršta gindami tėvynę“, – tvirtino katedros dvasininkas tėvas Andreas.
Abiejose pusėse per dvi savaites žuvo beveik 400 karių ir civilių, tačiau tikrasis aukų skaičius gali būti kur kas didesnis.
Įtampą Pietų Kaukaze su nerimu stebi Iranas. Ši valstybė kol kas užima neutralią poziciją, tačiau neatsargūs kariniai veiksmai į konfliktą gali priversti įsitraukti ir Irano kariuomenę.
Pastarosiomis savaitėmis buvo ne vienas pranešimas, kad armėnų ar azerbaidžaniečių raketos nukrito Irano teritorijoje.
Nors atakos iš abiejų pusių buvo itin kruvinos, Armėnija penktadienį pareiškė, kad yra pasiruošusi atnaujinti taikos procesą su Baku, kad užbaigtų kelis dešimtmečius trunkantį konfliktą.
Penktadienį Maskvoje įvyko Armėnijos ir Azerbaidžano atstovų derybos. Prie taikos proceso inicijavimo prisideda ir JAV bei Prancūzija. Tik šeštadienio paryčiais buvo paskelbta apie sutarimą nutraukti ugnį ir pradėti derybas dėl konflikto užbaigimo, tačiau naivu tikėtis greito šio įsisenėjusio konflikto sprendimo būdo.
Jungtinės Tautos Kalnų Karabachą pripažįsta Azerbaidžano dalimi. Turkija užstoja musulmonišką Azerbaidžaną, o Rusija gina Armėnijos užnugarį.
Dar šią savaitę Azerbaidžano valdžia pasiūlė paliaubų sąlygas Armėnijai – jose numatytas tik vienašališkas armėnų pasitraukimas ir ugnies nutraukimas.
Jerevanas su tokiu planu nebuvo linkęs sutikti.
Vargu ar kažkuri pusė atsisakys savo teritorinių pretenzijų į regioną, tad tikėtina, kad konfliktas regione rusens ir toliau.
Parengta pagal „Al Jazeera“, ELTA inf.