Kai kurie protestai baigėsi smurto protrūkiais ir susirėmimais su policija. Valdžiai priekaištaujama, kad ji nepadarė namų darbų ir nesugebėjo tinkamai pasiruošti prognozuotai antrajai koronaviruso bangai.
Žmonėms išėjus į gatves šalies medikai įspėjo ligoninėse regintys pavasarį matytus vaizdus.
Lyg deja vu socialinius tinklus vėl užplūdo pervargusių medikų nuotraukos.
Šalia jų vis dažniau atsiranda ir nerimo pilni verslininkų, tikinančių, kad antrojo karantino nepajėgs ištverti, veidai.
Užgriuvo antroji banga
Pirmieji Europoje koronavirusą pažinę italai pavasarį visam pasauliui siuntė žinutę: „Viskas bus gerai“ („Andra tutto bene“).
Spalvotos vaivorykštės su tokiu užrašu kabėjo ant balkonų, durų, langų, visur, kur tiktai galėjo būti pastebėtos. Šalia jų plevėsavo itališkos trispalvės.
Emocingi pietiečiai pasaulį žavėjo dainomis iš balkonų, kai paskelbus nacionalinį karantiną beveik visą pavasarį gyveno tarp keturių namų sienų.
Dabar Italija, kaip ir visa Europa, išgyvena antrąją pandemijos bangą. Neabejotinai labiau pasiruošusi, tačiau ir labiau susiskaldžiusi.
Buvusio solidarumo kol kas nematyti, vietoj vaivorykščių gatvėse šmėžuoja plakatai su nerimo kupinomis žinutėmis, kad antrasis užsidarymas daugeliui verslų bus pražūtingas.
Šalies vyriausybė žada, kad nacionalinio karantino bandys visais būdais išvengti, tačiau matydama į viršų šaunančią užsikrėtimų kreivę, kai kasdien fiksuojamas nauji COVID-19 atvejų rekordai, jau įvedė daugybės pasipriešinimo sulaukusius draudimus.
Nuo šios savaitės Italijos restoranai, kavinės, barai ir kitos maitinimo įstaigos negali aptarnauti klientų po 18 valandos vakaro.
Duris vėl užvėrė vos kelis mėnesius dirbę sporto klubai, teatrai, kino salės.
Vyresnių klasių moksleiviai ir studentai sugrįžo prie nuotolinio ugdymo.
Italijos žiniasklaida naują priemonių paketą jau pakrikštijo laisvo laiko karantinu.
„Neįvedėme komendanto valandos, tai nėra mums patinkantis žodis, bet rekomenduojame judėti kiek galima mažiau, tiktai sveikatos, mokslo, darbo ir kitais itin svarbiais motyvais. Taip pat nesikviesti jokių pašalinių žmonių, nepriklausančių šeimai, į namus“, – sakė šalies premjeras Giuseppe Conte ir pabrėžė, kad draudimai buvo neišvengiami.
Verslas reagavo protestais
Valdžia guodžia, kad dabartiniai draudimai nė iš tolo neprimena galiojusių pavasarį, tačiau verslui tai atrodo menka paguoda.
Po naujojo vyriausybės dekreto po šalį sparčiai lyg užkratas pradėjo plisti įvairūs protestai.
Restoranų savininkai rinkosi didžiųjų šalies miestų aikštėse, kur tiesiog ant grindinio ištiesė staltieses ir „padengė stalus“ reikalaudami pratęsti restoranų darbo laiką.
„Ši simbolinė akcija parodo, kur yra atsidūręs restoranų sektorius, – ant žemės. Mes protestuojame daugelyje miestų tam, kad būtų išgirstas mūsų nerimo šauksmas.
Naujausias nutarimas skelbia mūsų mirtį, mes negalime būti liudininkais to, kaip mūsų verslas, mūsų gyvenimai, mūsų pasiaukojimas yra išmetamas į dilgėles“, – sakė Italijos maitinimo įmones vienijančios organizacijos vadovas Aldo Cursano.
Kad situacija yra itin sudėtinga, „Lietuvos rytui“ pasakojo ir Sicilijoje šeimos restoraną „Le Giare“ turinti lietuvė Simona Crisafulli.
„Italijoje maitinimo sritis po svetingumo ir turizmo srities yra viena labiausiai nukentėjusių. Mes, beje, atstovaujame abiem, nes esame ne tik restoranas, bet turime nedidelį šeimos viešbutį.
Iki karantino Italijoje restoranuose, baruose, kavinėse, skirtingais duomenimis, dirbo tarp 1,2 ir 1,3 mln. darbuotojų. 2019 m. šiame sektoriuje buvo sukurta 89 mlrd. eurų apyvarta.
Skaičiau, kad po karantino atsidarė tik apie pusę maitinimo srities įmonių. Trys iš keturių įmonių savo darbuotojus turėjo išleisti į prastovas, dalis dar nėra grįžę, o jau vėl reikia užsidaryti. Mes esame tarp tų įmonių, kurių visi darbuotojai buvo prastovose.
Dalis prastovų buvo apmokėta valstybės paramos lėšomis, o tiesiogiai, kaip įmonė, sulaukėme vienkartinės negrąžinamos paramos, kurios užteko tik daliai komunalinių vieno mėnesio paslaugų padengti“, – pasakojo Italijos lietuvė.
Vykdė visus nurodymus
S.Crisafulli pabrėžė, jog tris mėnesius nedirbęs restoranas po atsidarymo turėjo daugybę išlaidų.
Dauguma jų buvo susiję su restoranuose taikytais griežtais apsaugos reikalavimais. Lietuvė pripažino, kad savo restorane preciziškai jų laikėsi.
„Karantinas mums buvo dvigubos išlaidos – pinigai už įsigytus prieš karantiną produktus neuždirbti, naujiems užsakyti reikėjo tūkstančių eurų naujų investicijų. Po karantino taip pat reikėjo įsigyti dezinfekcinių, higienos priemonių, bet jau kelis kartus aukštesnėmis kainomis negu iki karantino.
Pirštinių, kaukių, ne tik darbuotojams, bet ir klientams.
Įsigijome dezinfekcinio skysčio dalytuvų, nemažai kainuojančių termometrų, vienkartinių pakuočių įrankiams susidėti.
Stipriai padidėjo išlaidos popieriniams rankšluosčiams, kurių reikia kėdžių ir stalų dezinfekcijai po kiekvieno kliento apsilankymo. Ilgą laiką dėl saugumo naudojome vienkartines staltieses.
Laikantis atstumo reikalavimų vietų skaičius perpus sumažėjo, o išlaidos – išaugo.
Itin preciziškas nurodytų saugumo reikalavimų laikymasis – saugojome save ir klientus – mus išgelbėjo vasarą, bet dabar situacija tapusi nebeišsprendžiama. Tokiomis sąlygomis dirbti nebeįmanoma“, – nerimavo lietuvė.
Jos šeimos restoranas iš keblios padėties nusprendė suktis savaip – paskelbė idėjų, kuo galėtų užsiimti karantino metu, konkursą.
Geriausio pasiūlymo autoriui buvo pažadėta padovanoti nakvynę ir maitinimą Sicilijoje, kai koronaviruso pandemija atsitrauks.
Teatruose būti saugu
Į protestus, uždarius teatrus, Italijos miestuose rinkosi ir meno pasaulio atstovai.
Garsiajame Milano „La Scala“ teatre dainuojanti lietuvė Julija Samsonova-Khayet „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad teatre higiena buvo rūpinamasi lyg ligoninėje.
Publika sėdėjo pustuštėse salėse, visur buvo matuojama temperatūra, patalpos nuolat dezinfekuojamos.
Virusas tarp žiūrovų neplito, tačiau įsisuko tarp dainininkų ir muzikantų – dėl to visas žymiojo teatro choras ir orkestras šiuo metu karantine.
„Dainininkai ir orkestras – visi yra karantine, nes atsirado židinys. Vienas tenoras ligoninėje guli prijungtas prie kvėpavimo aparatų, bet jaučiasi gana gerai.
Publikai nebuvo pavojaus užsikrėsti, nes visur buvo atstumai, privalomos kaukės.
Bet mes dainuodami negalime būti su kaukėmis. Ir tai yra problema, nes kai stipriai dainuoji, nepakanka 2 metrų atstumo.
Mes išeidavome kas pusvalandį iš salės, viskas joje būdavo dezinfekuojama, tad repeticijos būdavo labai keistos. Temperatūra būdavo matuojama kiekvieną kartą. Prieš įėjimą į teatrą ir dar prie kiekvienos salės“, – kalbėjo izoliacijoje šiuo metu esanti lietuvė.
Ji viliasi, kad pavyks išgelbėti bent sezono atidarymo operą, numatytą gruodžio 7-ąją.
„Aš palaikau protestuojančius. Ne tik dainininkai dirba teatre, ten yra daugybė žmonių. Uždaryti tokį teatrą kaip „La Scala“ yra labai sudėtinga, daug šeimų gyvena iš to teatro.
Menas Italijoje yra labai svarbus dalykas, reikšmingas visos šalies ekonomikai“, – sakė J.Samsonova-Khayet.
Regimas mafijos šešėlis?
Taikios protesto akcijos kai kur Italijoje virto nevaldomais smurto protrūkiais, kur buvo naudojami Molotovo kokteiliai, ašarinės dujos ir daužomos prabangių parduotuvių virtinos.
Pirmieji su pareigūnais susirėmė naujais draudimas pasipiktinę Neapolio protestuotojai.
Šalies politikai spėjo, kad išpuolius režisavo ir jiems dirigavo Pietų Italijoje daug įtakos turinčios mafijos organizacijos.
Kampanijos regiono prezidentas Vincenzo de Luca nerinko žodžių kišenėje protestuotojams apibūdinti.
„Minėtų protestų veikėjai turi labai mažai ką bendro su socialiniu nerimu ar kokiais nors ekonominiais sunkumais. Juos galima suskirstyti į tris grupes: tai mafijos „Camorra“, neofašistų ir priešiškai nusiteikusių žmonių grupuotės“, – piktinosi prieštaringai vertinamas politikas.
Jis ne kartą įspėjo, kad Kampanijos regione pandemijos banga, skirtingai nei pavasarį, ritasi ypač sparčiai.
Italijos žiniasklaida skelbė, kad susirėmimuose su policija Romoje ir kituose šalies miestuose aktyviai dalyvavo radikaliosios politinės jėgos, tokios kaip naujųjų fašistų partija vadinama „Forza Nuova“.
Pareigūnus itin nustebino tai, kad tarp sulaikytų protestų dalyvių būta ir nepilnamečių, atstovaujančių agresyvioms jaunimo grupuotėms.
Mato buvusius vaizdus
Ritantis protestų bangai, Italijos medikai tikino ligoninėse stebintys augančią hospitalizuojamų pacientų bangą.
Jie neslėpė matantys gąsdinantį deja vu, lyg būtų laiko mašina sugrąžinti į pavasarį, kai gydymo įstaigose padėtis buvo labai dramatiška.
Nors mirštamumo nuo koronaviruso rodiklis Italijoje šiuo metu yra gerokai mažesnis, statistika rodo, kad kasdien fiksuojama per 20 tūkst. naujų atvejų, o intensyviosios terapijos skyriai sparčiai pilnėja. Penktadienį buvo paskelbta net apie 31 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų.
„Kalbant apie karantiną atsiranda vis kas nors, kas sako: ar norite, kad žmonės mirtų iš bado? Bet šiuo momentu nematau gatvėse mirusių dėl to.
Deja, tačiau matau mirusius nuo šios ligos gydymo įstaigose. Vėl juos matau“, – Italijos žiniasklaidai sakė garsus Milano infektologas Massimo Galli.
Jis neslėpė abejonių valdžios veiksmais.
„Tikiu, kad nuo dabartinės situacijos iki visiško užsidarymo yra ir tarpinių sprendimų, tačiau kuo labiau nesiseka sustabdyti užkrato, tuo labiau artinasi antroji išeitis. Karantinas yra dramatiškas sprendimas, bet, kita vertus, ir labai paprastas.
Kai nieko nebegali padaryti, imi ir viską uždarai. Aš būčiau linkėjęs politikams daugiau konkretumo ir mažiau ginčijimosi.
Tikėjausi daugiau nuosaikesnių sprendimų nacionaliniu lygiu, kurie būtų padėję visiems“, – kalbėjo M.Galli.
Nei Italijos politikai, nei medikai kol kas nebuvo tikri, ar dabartinių priemonių užteks tam, kad koronaviruo kreivė imtų krypti žemyn.
Pastaruoju metu italai spėlioja, ar ateinančios Kalėdos bus tokios kaip praėjusios Velykos.
„Italija yra išskirtinė šalis. Mes tai pademonstravome praėjusį pavasarį. Pirmoje fazėje įrodėme, kad galime, tad galime ir dabar.
Negalime užtikrinti, kad per Kalėdas, net jei atkeliautų pirmosios vakcinos dozės, galėsime visi apsikabinti ir atšvęsti, bet svarbu iki jų atkeliauti kiek galima ramesniems“, – neryškų, bet bent menką vilties žiburį italams bandė įžiebti šalies premjeras G.Conte.
