Tiesa, prieš rinkimus apklausos brėžė aiškią demokratų pergalę ir daliai rinkėjų tokia arši kandidatų kovą tapo staigmena.
Rinkimų nakties įspūdžiais su naujienų portalu lrytas.lt pasidalino Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.
Kertinės valstijos – Viskonsinas ir Mičiganas
Politologas teigė, jog reikia dar palaukti tikslesnių rinkimų rezultatų, tačiau jau dabar galima pasakyti, kurios valstijos yra kertinės ir svarbiausios rinkimų pergalei.
„Viskonsinas su Mičiganu yra svarbiausi kovos taškai, nes jeigu J.Bidenas laimi Arizonoje, teoriškai jis galėtų pralaimėti Pensilvanijoje, bet vis tiek laimėti rinkimus,“ – svarbiausių valstijų reikšmę išskyrė L.Kojala.
Tiesa, greitai šių Šiaurės Rytų valstijų rezultatų nesužinosime, kadangi išankstiniame balsavime JAV dalyvavo per 100 mln. piliečių ir tų balsų skaičiavimas gali užtrukti iki poros dienų.
Pasak RESC direktoriaus, dėl išankstinių balsavimo neaiškių rezultatų negalime tiksliai pasakyti, ar iš tikrųjų D.Trumpas pirmauja minėtose valstijose.
„Aš manau, kad neverta pernelyg susikoncentruoti į turimus skaičius ir reikia laukti tikslesnių duomenų. Ypatingai tų duomenų, kurie bus susiję su išankstiniu balsavimų, nes ten J.Bidenas be abejo tikisi sau palankių rezultatų“, – tikino L.Kojala.
Kampanijos metu būtent demokratai skatino žmonės balsuoti paštu, kai D.Trumpas itin priešinosi šiai balsavimo galimybei teigdamas, jog balsai gali būti lengvai klastojami. Tad labiau tikėtina, kad demokratų partijos kandidatas J.Bidenas sulauks palankių rezultatų suskaičiavus visus balsus.
L.Kojalos nuomone esminis klausimas yra „ar ta banga kurią tikėjosi užvesti D.Trumpas rinkimų dieną, vis tik tai nusvers prieš tai balsavusius tuos rinkėjus, kurie labiau linkę į demokratų pusę?“
D.Trumpo pergalę Floridoje buvo galima nuspėti?
Politologui nepasirodė, jog D.Trumpo pergalė svarbioje Floridos valstijoje buvo netikėta.
„Kova ten visada vyksta taškas į tašką ir nors apklausos rodė minimalų J.Bideno pranašumą, jis tikrai buvo paklaidos ribose ir nieks neabejojo, kad D.Trumpas ten gali laimėti. Net ne gali, o privalo laimėti, jeigu nori, kad išliktų rinkiminėje kovoje ilgesnį laiko tarpą“, – tvirtino L.Kojala.
Nors D.Trumpo retorika kampanijos metu dažnai buvo nutaikyta prieš imigrantus iš ispaniškai kalbančius asmenis, Floridos valstijoje ispanakalbiai aktyviai balsavo už prezidentą.
Kaip pagrindinę tokio pasirinkimo priežastį, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas įvardija didelį kubiečių, gyvenančių Floridoje, skaičių.
„Dažniausiai kubiečiai pozityviau žvelgia į respublikonų kandidatus, nes jie laikosi griežtesnės pozicijos dabartinio Kubos rėžimo atžvilgiu, priešingai negu demokratai – tai buvo viena iš sudedamųjų D.Trumpo pergalės Floridoje dalių“, – kalbėjo D.Trumpas.
Neramumai šalies viduje
Dvipartinė JAV rinkimų sistema kuria priešpriešą šalies viduje. Pasak L.Kojalos, visuomenėje, kurioje yra atskiros grupės ir regionai, šie dažniausiai skila į dvi dalis ir, deja, bet tos pusės vieną kitą traktuoja kaip didesnę blogybę, kas dažnai sukelia konfliktus.
Vidinis piliečių susiskaldymas parodo kokia poliarizuota dabar yra JAV politinė aplinka, tačiau dažniausiai neramumus kelia būtent kraštutiniai abiejų partijų rinkėjai.
Komentuodamas pranešimus apie smulkiųjų verslininkų bei valstybės pasiruošimą mitingams, politologas L.Kojala primena: „JAV yra milžiniška valstybė. Iš esmės labiau žemynas nei valstybė, tai tie pavieniai atvejai, į kuriuos sukoncentruojamas dėmesys, tikrai nebūtinai yra reprezentatyvūs visai šaliai.“
Tiesa, pavojus, L.Kojalos teigimu, gali atsirasti tada, „jeigu bus ginčų dėl keliolikos tūkstančių balsų, kurie gali nusverti svarstykles į vieną ar kitą pusę.“
