Kol kas daugiau rinkikų komisijos narių balsų turintis Demokratų partijos kandidatas JAV prezidento rinkimuose J.Bidenas ragino šalį būti ramią ir kantriai sulaukti galutinių rinkimų rezultatų. O perrinkimo siekiantis dabartinis prezidentas D.Trumpas ketvirtadienį dar kartą prabilo apie „nelegalius“ balsus, kuriais bandoma iš jo pavogti pergalę.
„Demokratija kartais yra nevarkinga. Tai reikalauja šiek tiek kantrybės, bet ta kantrybė mus jau daugiau kaip 240 metų apdovanoja valdymo sistema, kurios pavydi visas pasaulis“, – kalbėjo 77-erių J.Bidenas.
Savo ruožtu D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ ragino nutraukti balsų skaičiavimą, o Baltuosiuose rūmuose kalbėjo: „Jie nori pavogti rinkimus, jie nori suklastoti rinkimus.“
JAV prezidentas demonizavo ikirinkimines apklausas, žiniasklaidą ir bandė džiaugtis respublikonų pergalėmis sumažinant demokratų daugumą Atstovų Rūmuose.
Penktadienio vakarą Lietuvos laiku J.Bidenas buvo sulaukęs mažiausiai 253 rinkikų kolegijos balsų, o D.Trumpas – 214. Norint pasiekti pergalę reikia užsitikrinti bent 270 rinkikų balsų.
Kai kurių žymiausių naujienų tarnybų duomenimis, J.Bidenas suskaičiavus visus balsus turėtų laimėti daugumoje iš balsus dar skaičiuojančių valstijų, tai reiškia, kad beveik nėra abejonių, jog jis taps ir Jungtinių Valstijų prezidentu.
Tačiau D.Trumpas pastaruoju metu itin garsiai reikalauja nebeskaičiuoti balsų, o jo teisininkai ruošia skundus, kad būtų perskaičiuoti rezultatai atitinkamose valstijose, bet prezidentui greičiausiai teks pripažinti pralaimėjimą.
Gali kaltinti tik save
Dėl visų problemų ir vėluojančio balsų skaičiavimo D.Trumpas gali kaltinti tik save ir Respublikonų partiją.
„Jei skaičiuosime legalius balsus, aš lengvai laimėjau šiuos rinkimus“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ savo tiradas toliau tęsė JAV prezidentas.
Nėra aišku, ar prezidentas nelegaliai balsais laiko paštu balsavusių žmonių biuletenius, kuriuos kai kurių valstijų rinkimų komisijoms buvo leista priimti ir apdoroti jau po rinkimų dienos, jeigu jie buvo išsiųsti laiku.
Bet kai kuriose valstijose Respublikonų partijos atstovai neleido iki antradienio skaičiuoti paštu atkeliavusių biuletenių.
74-erių D.Trumpas visą rinkimų kampanijos laikotarpį puolė šį balsavimo būdą ir tvirtino, kad jis nesaugus.Dėl to dabar, kai skaičiuojami paštu atkeliavę biuleteniai, daugiau balsų prisideda į J.Bideno kraitį.
Šalyje tvyro įtampa – ne tik politinė ar teisinė – abiejų kandidatų teisininkams ruošiantis ginti pozicijas teismuose. Nerimas jaučiamas ir tarp paprastų žmonių. Į gatves reikšti nepasitenkinimo išėjo abiejų pusių šalininkai.
Žmonėms įgriso nežinomybė
Šie metai Jungtinėse Valstijose buvo paženklinti daugybės protestų – už moterų teises ar juodaodžių gyvybę, prieš koronaviruso suvaržymus ar policijos brutalumą.
Pastarosiomis dienomis gatvėse skamba du šūkiai – „Nustokit skaičiuoti balsus“ arba „Skaičiuokite kiekvieną balsą“. Kai kur žmonės būriais susirinko prie balsavimo apylinkių.
Dalis jų tvirtina, kad tiesiog norėjo pažiūrėti.
Nerimas dėl rezultatų kartais privedė ir prie kurioziškų situacijų. Trečiadienį Mičigane, kur prezidentas atsilieka, D.Trumpo šalininkai ragino nustoti skaičiuoti balsus.
Arizonoje, kur į priekį taip pat išsiveržęs J.Bidenas, prezidento rėmėjai reikalavo tęsti balsų skaičiavimą ir kuo greičiau paskelbti rezultatus.
Tuo metu Manhatane vyko prieš D.Trumpą nusiteikusių žmonių protestas, kurio metu buvo reikalaujama skaičiuoti kiekvieną balsą. „The Washington Post“ korespondentai rašo, kad vienas vyrams jiems atsakė: „Jie ir skaičiuoja, idiotai!“
J.Bideno stovykla ragina komisijas ramiai dirbti savo darbą, o D.Trumpas tvirtina, kad viską turi nuspręsti teismai.
Rinkimų komisijos taip pat taria savo žodį: „Mes dirbame taip greitai, kaip tik galime.“
Bet amerikiečiams įgriso laukimas. Žmonės laukia, kada galės grįžti į darbus ir mokyklas. Žmonės laukia skiepų nuo koronaviruso, kuriuos D.Trumpas žadėjo iškart po rinkimų, tačiau neaišku, kiek mėnesių dar truks potencialių vakcinų tyrimai.
Žmonės laukia sprendimų, kas bus ateityje, ir teigia viena – tai daugiau tęstis nebegali.
Prezidento apkaltos procesas, mirtina pandemija, rekordinė ekonomikos griūtis, kruvini protestai prieš rasizmą ir policijos brutalumą. Bet kurio iš šių įvykių užtektų, kad metai taptų istoriniai, tačiau šį kartą visa tai kartu tiktai pagilino šalyje egzistuojančias skirtis.
Susitarimą rasti sunku
Protestai, arši abiejų partijų ir jų šalininkų retorika tiktai parodo šalyje vis didėjantį susiskaldymą ir tai, kad susitarimo paieškos Jungtinėse Valstijose tampa vis mažiau įmanomos.
„Amerikoje šiuo metu esantis ir vis didėjantis susipriešinimas yra vienas aktualiausių klausimų. Tai pastebima pastarąjį dešimtmetį, situacija pablogėjo per 2016 metų prezidento rinkimus.
Šie rinkimai ir visas pasiruošimas jiems taip pat rodė, kad susipriešinimas tik didėja“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino Harvardo universiteto profesorė Ieva Jusionytė.
Tai paaiškinti galima keliais būdais.
„Dauguma žmonių yra užsidarę savo socialiniuose burbuluose, kuriuos tik dar labiau didina žiniasklaida ir socialinės medijos. Jei gauni informaciją, kuri patvirtina tavo įsitikinimus, kitokios nuomonės neišvysi – oponentai ir toliau bus pristatomi kaip priešai.
Per šią rinkimų kampaniją respublikonai agitacijos metu tvirtino, kad demokratai įves socialistinę politiką sveikatos apsaugos srityje, padidins mokesčius. O demokratai gąsdino žmones, kad respublikonai būdami valdžioje ir toliau pažeidinės žmogaus teises.
Viešojoje erdvėje akcentuojami tik tie klausimai, kurie lemia susiskaldymą, ir lieka mažai galimybių kalbėtis kitomis temomis ir ieškoti kokių nors bendrų sprendimų“, – tvirtino I.Jusionytė.
Teks pripažinti pralaimėjimą
Nors kiek sumažinti dvipartinės sistemos dominuojamoje visuomenėje esančias skirtis – misija neįmanoma. D.Trumpas net nebando ieškoti šalį vienijančių aspektų.
J.Bidenas rinkimų kampanijos metu mėgino pabrėžti, kad jis nemato raudonųjų ar mėlynųjų valstijų, o regi tik Jungtines Valstijas.
Bet kol kas patys žmonės save regi pasidalijusius į dvi skirtingas stovyklas.
Prezidento šalininkai be rimtesnio pagrindimo tiki D.Trumpo žodžiais, kad rinkimai buvo klasojami ir yra bandoma iš jo pavogti pergalę.
Dėl to prezidento teisininkai ir kreipiasi į teismus, kad būtų neskaičiuojama dalis laiku atiduotų balsų arba būtų perskaičiuojami rezultatai.
Tiesa, jokių rimtų ir konkrečių įrodymų D.Trumpo komanda neturi. Dėl to Džordžijos ir Mičigano valstijose pateikti ieškiniai jau buvo atmesti.
Greičiausiai D.Trumpo komanda bandys ieškoti visų įmanomų būdų prisikabinti prie rezultatų ir teikti ieškinius ir kitose valstijose, tačiau vargu ar šį kartą kova pasieks JAV aukščiausiąjį teismą, kaip tai buvo 2000 metais.
Persvara kai kuriuose karščiausiuose taškuose yra pernelyg didelė, tad galiausiai D.Trumpui teks nuleisti rankas ir pripažinti pralaimėjimą.
Tuomet išauš J.Bideno valanda įrodyti savo vertę ir nenuvilti rekordinio skaičiaus amerikiečių, kurie jam šiais metais atidavė savo balsą.
Esminių pokyčių Jungtinėse Valstijose nebus
Kęstutis Girnius
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas
„D.Trumpui nėra jokios rimtos tikimybės iškovoti pergalę teismuose. Jis turi įrodyti, kad buvo akivaizdus sukčiavimas, o kol kas kokių įrodymų nėra. 2000 metais buvo klausimas dėl vienos valstijos ir vieno miesto balsų, kur buvo labai mažas skirtumas. Dabar J.Bidenas tikrai turėtų laimėti ir surinkti kur kas daugiau nei 270 rinkikų kolegijos balsų. Tiek žemesnės instancijos teismai, tiek Aukščiausiasis teismas į šį reikalą tikrai nesivels.
Visuomenės susiskaldymas JAV yra didelis ir augantis jau ilgą laiką. Žmonės yra pastebėję, jog baltaodžiai vyrai geriau sakytų, kad jų dukros ištekėtų už juodaodžių vyrų, nei balsuotų už priešingą nei tėvų palaikoma partiją. Apie 60 proc. respublikonų ir demokratų mano, kad priešinga partija kenkia JAV interesams.
Rinkimai rodo, kad kol kas įdomiausia kova vyksta dėl Atstovų Rūmų, kur kol kas skirtumas tarp partijų yra tik 1 procentas balsų demokratų naudai. Tie nesutarimai, kurie yra labai tvirti, tikrai neišnyks. J.Bidenas gali kai kuriuos dalykus sušvelninti, tačiau esminių pokyčių nebus.
Nemanau, kad D.Trumpas pasitrauks iš politikos. Jis ir jo šalininkai jausis nuskriausti ir rengsis kitam turui.
Kalbant apie sprendimų priėmimą ateityje, viskas priklausys nuo Džordžijos valstijos, kur bus pakartotiniai rinkimai dėl abiejų senatorių vietų. Jeigu Senatas liks respublikonų rankose, J.Bidenas negalės daug ko pasiekti, nes respublikonai galės užkirsti kelią radikaliems pokyčiams. Tokiu atveju J.Bidenas greičiausiai skelbs direktyvas, bet negalės priimti esminių įstatymų. JAV sugrįš į Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, bandys vėl sugrįžti į Irano branduolinį susitarimą. Tačiau vidaus politikoje jam nepasiseks padidinti mokesčių, pakeisti sveikatos apsaugos sistemos.“
