Saulėta popietė pietinėje Londono dalyje. Viename sodų prie Temzės žaidžia pusantrų metų Maxas ir trejų metų Gabrielius – advokatės Stellos Moris ir J.Assange’o sūnūs.
Tuo metu vyriausybių paslaptis viešinančio „WikiLeaks“ tinklalapio įkūrėjas sėdi už kelių kilometrų esančiame Londono Belmaršo griežtojo režimo kalėjime. Šiuo metu Senojo Beilio teismo rūmuose tęsiamas J.Assange’o ekstradicijos svarstymas.
Jungtinėse Valstijose dėl šimtų tūkstančių paviešintų dokumentų, susijusių su karais Afganistane ir Irake, J.Assange’ui gresia įkalinimas iki 175 metų.
Tai dokumentai, kuriuos informacinių technologijų specialistė, buvusi žvalgybos analitikė Chelsea Manning prieš 10 metų nutekino „WikiLeaks“.
Bet J.Assange’o byla tokia svarbi, nes liečia esminius žiniasklaidos laisvės klausimus. Jis save laiko žurnalistu, o „WikiLeaks“ – informacijos skelbimo tinklalapiu.
Iš Australijos kilusį aktyvistą JAV kaltina šnipinėjimu pagal 1917 m. priimtą įstatymą.
„Tai liečia mūsų visų nuomonės laisvę“, – sako S.Moris.
Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) gimusi 37-erių advokatė S.Moris ir 49-erių J.Assange’as susipažino 2011 m. Londone, Ekvadoro ambasadoje. Čia „WikiLeaks“ įkūrėjas pasiprašė politinio prieglobsčio, kuris jam ir buvo suteiktas.
Laikui bėgant pradžioje tik darbiniai buvę jų santykiai virto meile. Tik šį pavasarį tapo žinoma, kad S.Moris ir J.Assange’as jau 5 metai yra pora, susilaukusi dviejų sūnų.
„WikiLeaks“ įkūrėjo sužadėtinė S.Moris davė interviu Vokietijos žiniasklaidai apie santykius su J.Assange’u ir jo ekstradicijos bylos svarstymą.
Tėtį pažįsta tik įkalintą
– Kada pastarąjį kartą matėte savo sužadėtinį, o sūnūs – tėvą?
– Nuo kovo mėnesio tik kartą. Ir tai truko apie 20 minučių – per atstumą ir su kaukėmis.
Nieko gero, bet Julianas bent jau vaikus galėjo pamatyti gyvai, ne tik nuotraukose. Jaunesnysis Maxas iki šiol asmeniškai pažįsta tėtį tik įkalintą. Iki koronaviruso pandemijos jį galėjome lankyti kiekvieną savaitę.
– Kaip visa tai aiškinate savo vaikams?
– Sūnums sakau, kad jų tėvelis negali pareiti namo, nes jis – didvyris. Iki pastarojo apsilankymo Belmaršo kalėjime vaikams sakiau: „Šiame dideliame name sutiksime tėvelį.“
Nenorėčiau, kad vaikai žinotų realybę, nes jie dar per maži.
– J.Assange’ą matote per ekstradicijos svarstymą Senojo Beilio teismo rūmuose. Kaip jis jaučiasi?
– Labai blogai. Jį žadina penktą, nuveda į laukiamąją kamerą. Mažiausiai keturis kartus per dieną apieško drabužius. Jis nešioja antrankius ir tamsiu furgonu per visą miestą yra vežamas į teismą. Ir tai kas kartą trunka pusantros valandos.
Fiziškai ir psichiškai sekinanti procedūra. Be to, kasdien peršviečiamas rentgenu, ir tai man kelia labai didelį susirūpinimą.
– Rentgenu?
– Taip. Nors prieš drabužiai apieškomi. Tai – visiškai nepriimtina ir blogai atsiliepia jo sveikatai.
Yra keletas dalykų, kurių neturėčiau viešai nagrinėti, nes tai galėtų dar labiau pabloginti jo gyvenimą.
Pavojus J.Assange’o gyvybei
– Sakėte, kad kalėjimas vis tiek geriau nei laikas Ekvadoro ambasadoje.
– Einant į pabaigą buvimo Ekvadoro ambasadoje laikui Julianas nuolat patyrė patyčias.
Tai buvo pavojinga jo gyvybei, nes naujoji Ekvadoro vyriausybė buvo ryžtingai prieš jį nusiteikusi.
Šalies valdantieji JAV vyriausybės pavedimu bendravo su ispanų saugos tarnyba „UC Global“.
Jis priklausė nuo malonės šių žmonių, kurie sugadino jo sveikatą ir norėjo jį sunaikinti.
Belmarše jis yra apsuptas sunkių nusikaltėlių ir žudikų. Tačiau kaliniai reiškia Julianui simpatiją ir sako: „Čia tau ne vieta.“
Tokios nuomonės ir daugelis prižiūrėtojų.
– Jūsų sužadėtinis 2012 metais pasiprašė politinio prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone po jam pateiktų kaltinimų dėl dviejų moterų išprievartavimo Švedijoje. Kada jums abiem tapo aišku, kad ši vieta tapo aklaviete?
– Tai buvo ilgas procesas. Bet jam vis labiau aiškėjo, jog prieš jį vykdoma sudėtinga propagandos strategija.
Jos tikslas – sukurti tokį klimatą, kad asmens, turinčio teisę į politinį prieglobstį, suėmimas atrodytų priimtinas visuomenei.
Tai buvo kampanija siekiant Julianą nužmoginti ir pažeminti. Visada jaučiau, kad tai pavojingas, negailestingas ir beveidis priešininkas.
– Darote užuominą į saugos bendrovės „UC Global“, akivaizdžiai dirbusios JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV), metodus. „US Global“ prikaišiojo blakių į moterų tualetą ir net norėjo gauti jūsų sūnaus sauskelnių, kad būtų patikrinta J.Assange’o tėvystė.
Kaip esant tokioms sąlygoms sugebėjote savo ryšį išlaikyti paslaptyje?
– Nekalbėjau apie savo asmeninį gyvenimą, daugelis net nežinojo, kad esu J.Assange’o bylos advokatė. Saugumo sumetimais netgi pakeičiau savo pavardę.
Kai šį darbą pradėjau prieš devynerius metus, ne tik „Fox News“ komentatoriai JAV, bet ir ekspertai, politikų patarėjai aiškino, kad J.Assange’ą derėtų sušaudyti.
Negana to, reikėtų persekioti jo aplinkos žmones ir šeimą. Žinojau, kad būtinas atsargumas.
– Tačiau įsimylėjote, jis prieš ketverius metus jums pasipiršo. Laukėtės. Šią žinią dėl nuolatinio sekimo pranešėte jam viename raštelių.
– Meilė visada net tokiose vietose randa kelią.
Pirmasis nėštumas reiškė iššūkį. Maniau, kad dabar mūsų santykių nebeįmanoma nuslėpti. Nešiojau daugiasluoksnius drabužius ir garsiai skundžiausi, kaip išstorėjau. Juk jie mūsų klausėsi.
– J.Assange’as turi Aspergerio sindromą – tai reiškia emocinio ryšio trūkumą ir sunkumą bendraujant su žmonėmis. Kuo jis taip jus sužavėjo ir tebežavi?
– Kitų tokių žmonių nepažįstu. Jis puikiai orientuojasi tarp dvasinių ir gamtos mokslų – beveik universalus genijus. Tikras intelektualas, su juo per 7 metus ambasadoje nė sekundės nenuobodžiavau.
Labai apsiskaitęs, protingas ir domisi kitų žmonių nuomone. Be kita ko, linksmas. Gaila, kad šias jo savybės vargu ar kas žino, nes viešai jis kalba tik rimtomis temomis.
Viltis patekti į laisvę
– Per 7 metus daug kartų atrodė, kad jis gali palikti Ekvadoro ambasadą. Ar abu buvote arti laisvės?
– Vilties spindulys pasirodė 2016 metais – Jungtinių Tautų darbo grupės pranešimas, nukreiptas prieš savavališkus suėmimus. Jis pasmerkė švedus ir britus, reikalavo Juliano neliečiamybės, nepaisant JAV spaudimo.
– Bet šitai Jungtinių Tautų komisija atlaikė.
– Taip, ir nusipelno dėl to pagarbos. Po to buvo ir paskelbta amnestija Ch.Manning 2017 m. pradžioje. Tuo laiku nusprendėme sukurti šeimą, nes baigėsi bendras teisinis svarstymas.
Buvo prieita prie išvados, kad tai politinė byla, Julianas sulaikytas savavališkai ir jau dėl to negali būti perduotas JAV.
Be to, Baracko Obamos vyriausybė nusprendė, kad dėl nutekintų Ch.Manning dokumentų prieš Julianą nebus vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Visa tai leido tikėtis, kad jis bus paleistas.
– Juolab kad tuometė Ekvadoro vyriausybė norėjo jį priskirti diplomatų kategorijai ir išleisti iš ambasados.
– Po daugiau nei penkerių metų, praleistų ambasadoje, 2017-ųjų gruodį jis buvo jau valstybės pilietis.
Ekvadoriečiai informavo britų Užsienio reikalų ministeriją apie šį žingsnį. Kalėdų išvakarėse per susitikimą aptarėme, kaip Julianas diplomatine transporto priemone turėtų išvykti iš ambasados.
– Bet to neįvyko.
– Dabar žinome, kad šį pokalbį CŽV pavedimu tiesiogiai pasiklausė „UC Global“. Kitą dieną amerikiečiai pateikė naujus kaltinimus. Paskui pareikalavo, kad Ekvadoro užsienio reikalų ministras ir prezidentas persvarstytų savo sprendimą. Būtent tai jie padarė.
Kova už žmogaus teises
– Žinoma, tikitės, kad pirmiausia nebus teismo proceso Jungtinėse Valstijose, o Jungtinė Karalystė atmes ekstradicijos bandymus. Bet britai dėl „Brexit“ labiau negu bet kada priklausomi nuo amerikiečių.
– Dėl „Brexit“ britai norėtų paruošti dirvą prekybos sutarčiai su JAV. Bet ant kortos pastatyta žiniasklaidos ir nuomonės laisvė, kuri rūpi visiems. Tikrai visiems.
Bet JAV kaltinimas, pateiktas J.Assange’ui, reiškia, kad jie užsienio leidyklai svetimoje šalyje gali pasakyti: „Tai, ką paviešinsite savo šalyje, yra šnipinėjimas. Už tai suimsime ir uždarysime iki gyvos galvos kalėjime.“
Tai šokiruojanti perspektyva visai Jungtinės Karalystės žiniasklaidai ir apskritai visam pasauliui. Ne tik dėl to, kad JAV tvirtina, jog tai gali, bet ypač dėl to, kad naudojasi 1917 metais JAV priimtu įstatymu dėl šnipinėjimo. Ir tvirtina, kad Julianas, kaip užsienietis, neturi teisės į apsaugą pagal pirmąją JAV konstitucijos pataisą.
– Tą konstitucijos pataisą, kuri įtvirtina nuomonės laisvės teisę.
– Būtent. Kitais žodžiais tariant, amerikiečiai gali išplėsti savo baudžiamųjų įstatymų taikymo sritį įtraukdami britų ir europinę jurisdikciją. Tai nereiškia nieko kita, tik kad JAV piliečiai turi teises ir visur galioja JAV teisė.
Jei Julianas pralaimi, pralaimime mes visi.
Drąsos įkvepia šeima
– Be to, susiduria dvi teisinės sistemos – britų ir amerikiečių.
– JAV kaltina Julianą pagal šnipinėjimo įstatymą, o jis teisme neturi teisės gintis pasitelkęs visuomeninio intereso argumentą.
Jungtinėje Karalystėje yra kitaip. Dėl to svarstymą dėl ekstradicijos naudojame įrodymams pateikti, kad informacijos atskleidimas tarnavo visuomenės interesams.
JAV nori jam pritaikyti baudžiamojo persekiojimo įstatymą, kuris nenumato jokios gynybos. Vien dėl šios priežasties ten jo teismas jokiu būdu nebus sąžiningas.
Ar jis paviešino informaciją? Taip. Ar tai jis gavo iš informatoriaus JAV kariuomenėje? Taip. Ar jis pasinaudojo informacija? Taip. Taigi jis yra kaltas pagal įstatymą dėl šnipinėjimo. Bet jis gali sakyti: aš atskleidžiau karo nusikaltimus, 15 tūkst. Irako civilių žmonių žūtį, nusižengimus ir taip toliau, bet galimybės apsiginti JAV jis neturi.
– Ar jūs ir vyras turite viltį laimėti?
– Drąsos jam įkvepia mintys apie mūsų šeimos ateitį. Julianas tiki demokratinėmis vertybėmis. Ir tai, kad šių vertybių turi būti laikomasi. Ar tai pavyks, pamatysime.
Ekstradicijos perspektyva būtų galas. JAV jie palaidotų jį gyvą. Praeityje Julianas kentėjo nuo depresijos ir ekspertai įvertino didžiulę savižudybės grėsmę. Jeigu jis bus išduotas, aš, spėju, su juo niekada nebesusitiksiu.
– Bet jei nebus išduotas JAV – ar retsykiais svajojate apie ramų gyvenimą ir kur jūs, jūsų sužadėtinis ir sūnūs norite gyventi?
– Žinoma, pasvajojame. Mes, šeima, norėtume gyventi ten, kur saugu. Gal tokia vieta būtų Vokietija. Vokiečiai, tarp jų daug politikų, jį labai rėmė. Tai buvo malonu.
Kartais įsivaizduoju, ką mums gaminčiau, – tikrai gerą skanų maistą. Ir daug laiko praleistume gamtoje. Po visų tų metų, praleistų už betono sienų.
Nemalonumų istorija
2010 m. Švedijos policija pradėjo tyrimą prieš J.Assange’ą dėl dviejų seksualinių nusikaltimų. Švedai išdavė tarptautinį arešto orderį. Jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, apklaustas ir paleistas už užstatą.
2011 m. Jungtinės Karalystės aukščiausiasis teismas nusprendžia, kad J.Assange’as turi būti išduotas Švedijai. Jis pradėjo ilgą teisinę kovą.
2012 m. J.Assange’as paprašė politinio prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone.
2017 m. JAV pateikia J.Assange’ui kaltinimus dėl šnipinėjimo.
2019 m. Ekvadoras atima prieglobstį iš J.Assange’o. Jis suimamas Londone. Švedija nutraukia tyrimą dėl įrodymų stokos.
2020 m. Londone tęsiamas J.Assange’o ekstradicijos svarstymas.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
