Kai 2019 metais V.Zelenskis siekė prezidento posto, jo politinėje programoje buvo įrašyti ne tik pažadai, bet ir deklaratyvūs šūkiai, tokie kaip „ateis pavasaris, ir mes pasodinsime juos į kalėjimą“.
Buvęs komikas žadėjo ukrainiečiams, kad apvalys šalį nuo korupcijos, išraus ją su šaknimis, – ko esą nepadarė jo pirmtakas Petro Porošenka.
Bet skambūs 42-ejų prezidento pažadai neišsipildė – jokios stambaus masto antikorupcinės bylos nepasiekė finišo, o dabar Konstitucinis teismas dar ir užkirto kelią daliai prezidento planuotų antikorupcinių reformų.
Vieneri V. Zelenskio metai: L. Kojala įvertino Ukrainos padėtį
Nusivylusi Europos Sąjunga grasina įšaldyti bevizį režimą Ukrainai. Nusivylę ir patys ukrainiečiai: be to, kad šią savaitę rengė protestus, jie per spalio 25-ąją vykusius vietos valdžios rinkimus parodė, ką mano apie pažadų netesėjimą.
V.Zelenskis žadėjo rauti ir sodinti, o savame darže dabar sukiojasi lyg neturėtų net paprasčiausio grėblio.
Turto deklaracijas įslaptins
„Korumpuotas Ukrainos teismas“, „Lauk kiaules iš Konstitucinio teismo“ – tokiais plakatais praėjusį penktadienį Kijeve po Konstitucinio teismo langais mosavo daugiau nei tūkstantis ukrainiečių.
Įpykę žmonės ten susirinko po to, kai Konstitucinis teismas atėmė iš Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros (NKPA) jos svarbias galias ir užblokavo kai kuriuos įstatymus, skirtus kovoti su šešėliu.
Bene daugiausia ukrainiečių pykčio sukėlė sprendimas dėl įstatymo, leidžiančio visuomenei nevaržomai susipažinti su valdininkų turto deklaracijomis. Teisėjai pareiškė, kad teisinis persekiojimas dėl sąmoningai pateiktos klaidingos turto deklaracijos prieštarauja konstitucijai.
Nekonstitucine teismas įvardijo ir NKPA galią tikrinti turto deklaracijas, sekti valdžios pareigūnų gyvenimą tiriant korupcinius ryšius ir jų šeimos narių turimo turto kilmę.
NKPA taip pat uždrausta prieiga prie dalies registro duomenų ir atimta teisė vykdyti antikorupcinius patikrinimus vyriausybinėse įstaigose.
Neteisėta paskelbta ir vieša prieiga prie valdininkų turto deklaracijų. O visi šie Konstitucinio teismo sprendimai neginčijami.
Įdomu tai, kad keturi iš 18 Ukrainos konstitucinio teismo teisėjų yra patekę į NKPA tyrimus dėl klaidingai pateiktų turto deklaracijų. Du teisėjai postus gavo nuverstojo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus dėka. Ir vyriausybė, ir su korupcija kovojantys aktyvistai reikalauja, kad jie nusišalintų.
Korumpuota Ukrainos teismų sistema jau daugybę metų naudojasi oligarchai ir jų papirkti politikai. Po Maidano revoliucijos prasidėjusi kova su korupcija ir tam įsteigtos organizacijos triuškinamos po teismų volu.
Teisės viršenybės trūkumas ir teismų šališkumas vis dar išlieka pavojinga Ukrainos vidaus problema.
Balansuoja tarp krizių
V.Zelenskis dabar mėgina išbalansuoti ant lyno tarp dviejų krizių – arba Ukraina sulauks antausio iš tarptautinių organizacijų, arba šalyje kils konstitucinė krizė.
Konstitucinio teismo sprendimai gali paveikti Ukrainos galimybes toliau gauti paramą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
Kijevas liepą užsitikrino 5 mlrd. JAV dolerių (4,2 mlrd. eurų) TVF kreditavimo programą, pagal kurią iš Ukrainos reikalaujama tiek ekonominių, tiek valstybės aparato reformų.
Ant plauko kabo ir bevizis režimas su ES, kuris galioja nuo 2017 metų birželio 11-osios. Jis Kijevui buvo suteiktas siekiant sumažinti priklausomybę nuo Rusijos ir sudaryti sąlygas ekonominei plėtrai bei ryšiams su Vakarais stiprinti.
ES nuo tada kartoja: Ukraina turi tęsti reformas, ypač kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija srityse, antraip bevizis režimas gali būti įšaldytas.
Po Konstitucinio teismo sprendimo prezidentas V.Zelenskis rodo esąs reformų pusėje: „Ukrainos valdininkai bei jų pavaduotojai ir toliau privalės deklaruoti savo pajamas bei turtą! Su korupcija kovojančios įstaigos ir toliau turės reikiamas galias, kad galėtų nustatyti pažeidėjus ir įvykdyti teisingumą.“
Bet V.Zelenskis, prieštaraudamas Konstituciniam teismui, gali sukelti didelę krizę. Paradoksalu: kad išgelbėtų šalies konstitucijos saugomą tvarką, jis turi jai pasipriešinti.
ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Prezidentas nori panaikinti dabar galiojančią Konstitucinio teismo teisėjų skyrimo ir nušalinimo tvarką. Pagal ją šio teismo teisėjas gali būti pašalintas tiktai savo kolegų, jeigu už tai balsuoja du trečdaliai jų.
V.Zelenskis siūlo Aukščiausiajai Radai balsuoti už įstatymą, pagal kurį tokia tvarka būtų pakeista, – kokia, partijos kol kas negali sutarti.
Ir paskui lyderį – šešėlis
Kaip tikras populistas V.Zelenskis atėjo į postą pridalijęs pažadų apie greitus pokyčius. 2019 metų balandį siekdamas Ukrainos prezidento posto V.Zelenskis šaliai rašė scenarijų su laiminga pabaiga: ateis į valdžią, sunaikins korupciją.
Tačiau, užuot pradėjęs nuo oligarchų marionečių teisėjų kėdėse, V.Zelenskis labiausiai susitelkė į savo pirmtaką ir priešininką P.Porošenką.
Bet pats V.Zelenskis atėjo į postą su šleifu: jis nuo pat pradžių buvo siejamas su verslininku Ihoriu Kolomoiskiu. Teigta, kad komikas tėra marionetė, atstovauja oligarcho interesams.
Verslininkui priklauso televizijos kanalas, transliuodavęs komiko V.Zelenskio pasirodymus. Asmeninis oligarcho advokatas Andrijus Bohdanas kurį laiką buvo Ukrainos prezidento administracijos vadovas. O prezidentas tylėjo, kai I.Kolomoiskis juodino šalies Centrinį banką, – suvedinėjo senas sąskaitas dėl prieš ketverius metus nacionalizuoto savo banko „PrivatBank“.
Prezidentas įsteigė specialią antikorupcijos komisiją ir prastūmė įstatymą, užkertantį kelią I.Kolomoiskiui atgauti savo banką. Tačiau ne savo noru, o spaudžiant TVF.
Rinkosi taiką, o ne žabojo
V.Zelenskis iš pradžių rodė ryžtą – generaliniu prokuroru paskyrė Ruslaną Riabošapką, kuris ėjo aukštas pareigas Nacionalinėje korupcijos prevencijos agentūroje. O iš jos pasitraukė negalėdamas apsikęsti P.Porošenkos įtakos institucijai.
Generalinis prokuroras ir jo vadovaujama institucija Ukrainoje visuomet buvo korupcijos veidrodis – prezidentai jais naudodavosi kaip įrankiu priešams persekioti ir draugams apdovanoti.
R.Riabošapkos atėjimas į postą stebėtojams Vakaruose atrodė kaip įrodymas, kad Kijevas suka ryžtingu valstybės aparato išvalymo keliu. Bet jis ilgai poste neužsibuvo – po septynių mėnesių buvo atleistas.
„Savo akiratyje turėjau stambių žuvų, bet prezidentas susvyravo, kai ėmėsi plačių antikorupcinių reformų. Užuot pasirinkęs kovoti su oligarchais, jis pasirinko taiką ir sutarimą su jais“, – BBC kalbėjo R.Riabošapka.
Pastarąjį pakeitė artima prezidento sąjungininkė Irina Venediktova ir jau netrukus pradėjo kelti bylas buvusiam prezidentui P.Porošenkai.
Ukrainiečiai nusivylę vadovu
Bliūkštantys pažadai visuomet nuvilia rinkėjus – o jie V.Zelenskiui atkeršijo jau po pusantrų metų valdžioje, kaip rodo neseniai vykę Ukrainos vietos valdžios rinkimai.
„V.Zelenskio partija praranda politinę lyderystę kone visuose regionuose. Tai labai smarkus smūgis prezidentui“, – AFP komentavo politologas Mykola Davydiukas.
Pasak jo, tokia situacija gali atvesti ir iki išankstinių parlamento rinkimų.
Prezidento partija „Tautos tarnas“ juose nesužibėjo taip, kaip 2019 metų Aukščiausiosios Rados rinkimuose, kuriuose susišlavė 43 proc. balsų.
Šiuose rinkimuose „Tautos tarnas“ surinko perpus mažiau procentų balsų. Nė vienas prezidento partijos „Tautos tarnas“ kandidatas nebuvo išrinktas meru didžiuosiuose miestuose ir regionų centruose – netgi V.Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe.
Tuo metu P.Porošenkos partija triumfavo Kijeve ir vakarinėje šalies dalyje, taip pat turės atstovų visose regioninėse šalies tarybose.
Neramu ir dėl to, kad prorusiškos partijos gerokai sustiprėjo Ukrainos pietryčių regione.
Susiję straipsniai
Vienas prorusiškos partijos atstovų Kijevo mero rinkimuose liko antras – o juk čia dar prieš šešerius metus užvirė Maidanas.
„Noriu sugrįžti į laikus iki 2014 metų, prieš tai, kol nebuvo atėję į valdžią visi šitie reformatoriai, kurie tempia mus į Europą, – AFP komentavo už prorusišką partiją balsavusi pensininkė Ina. – Kas įvyko nuo tada? Karas, išsekimas, skurdas.“
Ukrainiečių, vertinančių prezidento darbą teigiamai, sumažėjo nuo 70 proc. – tiek buvo tada, kai buvo išrinktas – iki 36 proc. šių metų rugsėjį.
Tiesa, populiaresnio politiko už jį šalyje nėra – su tokiu reitingu jis visus kitus lenkia bent dvigubai. Tačiau jis nebeturi ir visiško savo partijos parlamentarų užnugario – dalis „Tautos tarno“ narių nepalaiko prezidento.
Žmonių nepasitenkinimas dėl neužbaigiamo karo, nesąžiningų teismų ir korupcijos gyvavimo auga – jį kursto ir sunkėjanti socialinė bei ekonominė situacija dėl COVID-19.
Šią savaitę Ukrainos spauda jau klausė: ar lapkritį įsikurs antrasis Maidanas?