768 puslapių knygoje B.Obama aprašo savo prezidentines keliones po visą pasaulį bei susitikimus su įdomiausiais pasaulio lyderiais. Vienais valstybių vadovais amerikietis žavėjosi, kituose įžvelgė pavojų ar smurtą, tačiau naujuosiuose savo atsiminimuose prezidentas atskleidžia kitokias, dar mums negirdėtas puikiai žinomų politinių asmenybių puses.
Davidas Cameronas
Pasak B.Obamos 2010–2016 m. Jungtinės Karalystės ministro pirmininko pareigas ėjęs konservatorius buvo „miestietiškas ir pasitikintis savimi“, tačiau demokratas nurodė, jog minėtas pasitikėjimas savimi atsirado dėl gero gyvenimo. Britas niekada negalėjo skųstis gyvenimo sunkumais.
B.Obama teigė, kad mėgo D.Cameroną: „Man jis patiko kaip žmogus, net tada kai mūsų nuomonės išsiskirdavo.“
Amerikietis neslėpė, jog dažnu atveju jie nesutardavo dėl ekonominių klausimų: „Cameronas atidžiai laikėsi laisvos rinkos ortodoksinio mąstymo, žadėjęs rinkėjams, kad jo sukurta deficito mažinimo platforma ir vyriausybės paslaugų kiekio mažėjimas kartu su reguliavimo reforma bei prekybos plėtimu atves Britaniją į naują konkurencingumo erą“,- rašė prezidentas, kuris teigė, jog dėl to JK ekonomika patirtų tik nuosmukį.
Vladimiras Putinas
B.Obamai Rusijos lyderis priminė vieną iš politikos „baronų“, su kuriais jis susidūrė Čikagoje, savo politinės karjeros pradžioje. Rusijos prezidentas jam pasirodė kaip „rajono bosas, tik turintis branduolinius ginklus bei veto teisę Jungtinių Tautų saugumo taryboje.“
Prezidentas tęsė: tiesą pasakius, Putinas man priminė tipą žmonių, kurie anksčiau valdė Čikagą ar „Tammany Hall“ [Niujorko miesto politinė organizacija – red.] – kietas, daug patyręs, nejautrus veikėjas, kuris žino ką žino, kuris niekada neišlipa iš savo siauro patyrimo ribų ir kuris į globojimą, kyšininkavimą, apgaules, sukčiavimą bei pasikartojantį smurtą žiūri kaip į normalius prekybos įrankius.“
Nicolas Sarkozy
Buvęs Prancūzijos prezidentas buvo „emocijų protrūkių ir garsios retorikos“ kratinys ir B.Obamai priminė N.Sarkozy tautiečio Henri de Toulouse-Lautrec paveikslo veikėją.
„Pokalbiai su Sarkozy buvo kartais linksmi, kartais jaudinantis, jo rankos amžinai judėjo, krūtinė išstumta kaip bantaminio gaidžio, jo asmeninis vertėjas.. visada šalia jo, kad atspindėtų kiekvieną jo gestą ir intonaciją pokalbiui sukantis nuo meilikavimo iki žiežirbas skeliančių nuoširdžių įžvalgų, niekada nenukrypstant nuo savo, vos užmaskuoto, visada dėmesio centre išlaikyto tikslo bei imant nuopelnus už viską, už ką verta imti nuopelnus.“
B.Obama rašė, jog jam N.Sarkozy patiko dėl „drąsos, žavesio ir maniakinės energijos.“
Angela Merkel
Vokiečių lyderė apibūdinama kaip „pastovi, atvira, intelektualiai griežta ir instinktyviai maloni.“
B.Obama pabrėžia, kad iš pradžių A.Merkel skeptiškai žiūrėjo į JAV prezidentą dėl jo išdidžios retorikos ir oratorystės sugebėjimų. „Aš neįsižeidžiau, turint omeny, kad Vokietijos lyderiui, bet kokios demagogijos vengimas tikriausiai yra sveikas dalykas.“
Recepas Tayyipas Erdoganas
B.Obamos nuomone, Turkijos prezidentas visų pirma yra nuoširdus ir paprastai sureaguojantis į visus prašymus.
Bet kai tik turkas pradėdavo šnekėti, „jo stotas kiek palinkdavo į priekį, jo balsas tapdavo galingu staccato, kuris kildavo oktava reaguojant į įvairias nuoskaudas ar neišklausymą. Aš buvau įsitikinęs, jog jo ištikimybė demokratijai ir teisės viršenybei truks tik tol, kol tai saugos jo paties galią.“
Manmohan Singh
Buvęs Indijos ministras pirmininkas knygoje apibūdinamas kaip išmintingas, mąslus ir skrupulingai nuoširdus“, taip B.Obama indą M.Singhą pavadina „vyriausiuoju Indijos ekonomikos transformacijos architektu.“
Amerikietis toliau giria buvusį ministrą: „savęs negailintis technokratas, kuris laimėjo žmonių pasitikėjimą kreipdamas dėmesį ne į žmonių aistras, bet į geresnio gyvenimo lygio siekimą ir išlaikydamas užtarnautą pasitikėjimą nepasiduodamas korupcijai.“
Memuarų knygoje taip pat aukštinami Indijos opozicijos lyderiai.
Václavas Klausas
B.Obama buvo nuoširdžiai žavėjosi pirmu Čekijos prezidentu po aksominės revoliucijos Václavas Haveliu, bet apie jo bendravardį įpėdinį – Václavą Klausą – demokratas neatsiliepia taip gerai.
Euroskeptinio prezidento atėjimą į valdžią, B.Obama suprato kaip grėsmę dešiniojo sparno populistų – iškilimo pavojų visoje Europoje, žinant „kaip ekonominė krizė [2008-2009 metų – red.] lėmė nacionalizmo, anti-imigrantinės nuotaikos kilimą bei didėjusį skepticizmą Europos integracijos klausimu.“
Jis pridūrė: „Viltingas demokratizacijos, liberalizavimo ir integracijos potvynis, apėmęs pasaulį po šaltojo karo pabaigos, ėmė trauktis“.
Parengta pagal „BBC“ informaciją