Kokios bus Kalėdos Ispanijoje? Šis klausimas dabar neduoda ramybės visiems Ispanijos gyventojams.
Ar galės susirinkti giminės Kalėdų pietų? Ar bus įvesta komendanto valanda? Ar senelių namuose gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės galės per Kalėdas sugrįžti pas giminaičius į namus?
Gelbėja šalies ekonomiką
Kadangi pamažu mažėja užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius, pirmadienį Katalonijoje prasidėjo karantino normų švelninimas.
Po daugiau nei mėnesio pertraukos vėl atidaryti barai ir restoranai. Tiesa, tik tie, kuriems pavyko išsilaikyti, – apie 30 proc. barų Katalonijoje neatlaikė krizės ir atsisveikino visam laikui.
Duris atvėrė ir sporto klubai, teatrai, kino teatrai ir koncertų salės.
Ispanijoje pamažu ryškėja dvi didžiulės COVID-19 aukos – barai ir restoranai bei kultūros pasaulis.
Šių dviejų sektorių atstovai, kuriems koronaviruso pandemija tiesiog sugriovė verslą ir gyvenimą, nežino, kaip reikės gyventi toliau.
Faktas, kad barai ir restoranai atidaromi anksčiau, nei tai patartų epidemiologai, liudija, kad vyriausybei sunku atsilaikyti prieš verslo pasaulio spaudimą.
Tokiu sprendimu bandoma gelbėti Ispanijos ekonomiką, nes sustojus barų ir restoranų sektoriui viskas pradeda griūti kaip domino kauliukai.
Paramos verslui nėra
Ketvirtadienį Katalonijos sveikatos departamento patarėja Alba Verges pripažino, kad vyriausybė buvo priversta atidaryti barus ir restoranus, nes „jų savininkai negauna jokios paramos iš valstybės“.
Tai pirmas kartas, kai valdžia pripažįsta žinanti, jog restoranams atsidaryti dar per anksti, bet kitos išeities nėra.
Žinoma, Katalonijos vyriausybė neprisiima atsakomybės, o verčia ją Madridui. Pasak jų, pagalba verslininkams turėtų ateiti iš centrinės valdžios.
Kaip visada, taip ir COVID-19 atveju įdomu pasižvalgyti į kaimynus. Katalonijos dienraščio „Ara“ analitikai svarstė, kaip suprasti skirtumus tarp Prancūzijos ir Ispanijos sprendimų, kurie yra labai ryškūs.
Prancūzijoje barus ir restoranus atidaryti numatyta tik sausio 20 dieną.
Ekspertai mano, kad tai priklauso nuo šalies sugebėjimo tvarkytis su ekonomine krize ir nuo to, kaip vyriausybei pavyksta atlaikyti restoranų ir barų savininkų spaudimą.
Faktas tas, kad vyriausybėms tenka laviruoti tarp ekonomikos ir sveikatos apsaugos. Uždavinys – ne iš lengviausių.
Bijo kartoti klaidas
Nors Katalonija jau švelnina viruso plitimui apriboti skirtas taisykles, baimė dėl trečiosios koronaviruso bangos niekur nedingo.
Katalonijos valdžios patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Josepas Maria Argimonas siūlo gyventojams būti atsargiems.
„Žiūrėkit, kad Trys Karaliai neatneštų jums trečiosios koronaviruso bangos“, – ironiškai įspėjo politikas.
Katalonijoje Trijų Karalių šventė yra itin svarbi, nes jie vaikams atneša laukiamiausių dovanų.
Ispanijoje, kaip ir visoje Europoje, bijoma, kad nepasikartotų vasaros istorija.
Šioje šalyje vasaros klaidos yra kaip niekad aiškios. Po trijų mėnesių griežto karantino staiga visi pradėjo gyventi normalų gyvenimą – na, išskyrus tai, kad visur ir visada vaikščioti reikėjo su kauke.
Po tokio visuotinio atsipalaidavimo – pilnų paplūdimių, restoranų ir t.t. – rugsėjį į Ispaniją jau atėjo antroji banga.
Dabar baugu, kad nepasikartotų ta pati situacija. Tačiau tai nėra taip paprasta – gatvėje ir baruose popietes ir vakarus įpratę leisti ispanai yra ištroškę bendravimo.
Jau šio trečiadienio vakarą aikščių barų terasos buvo pilnutėlės. Tai kas dėsis savaitgalį?
Kalėdos tapo galvosūkiu
O kaip atrodys šventinis laikotarpis? Šiuo metu Ispanijos vyriausybė suka galvą, kaip išgelbėti šalies gyventojų Kalėdas.
Atrodo, Madridas linkęs riboti šeimyninius pietus iki 6 žmonių, o Barselona linkusi leisti susiburti iki 10 žmonių grupėms. Be to, valdžiai reikia sukti galvą ir dėl komendanto valandos.
Šiuo metu Ispanijos gatvėse judėjimas draudžiamas nuo 22 iki 6 val. Neaišku, ar per Kalėdas ir Naujuosius metus bus galima gatvėje užsibūti ilgiau.
Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas svarsto, ar leisti ispanams Naujųjų metų naktį linksmintis iki 1 val. nakties.
Įtempta situacija metro
Šiaip ar taip, gyvenimas Katalonijoje smarkiai keičiasi ir kasdienės situacijos dažnai atsiduria ant absurdo ribos. Apie tai „Lietuvos rytui“ pasakojo Barselonos lietuvių mokyklėlės vadovė Solveiga Stankevičiūtė.
„Mūsų mokyklėlė nuolat ieško išeičių. Dabar neturime patalpų, nes pandemijos metu jos buvo uždarytos. Todėl vaikams pamokas vedame parkuose.
Visai smagu, nes parkai mums diktuoja savotiškas pamokas, ir tai yra įdomu.
Su vyresniais dirbame per „Zoom“ programą“, – pasakojo dailės mokytoja Barselonoje dirbanti Solveiga.
Lietuvė tvirtina, kad situacija yra itin įtempta Barselonos viešajame transporte.
„Ten apsaugos darbuotojai vaikšto kaip prievaizdai ir truputį baisu, kaip jie kalba su žmonėmis, baksnoja pirštu tiesiai į veidą liepdami užsismaukti kaukes. Jautiesi, tarytum tave stebėtų koks gestapas.
Jų būdas tiesiog kitoks. Čia tau ne koks anglų policininkas, kuris mandagiai paprašo, kad užsidėtum kaukę“, – apie įtemptą situaciją viešajame transporte kalbėjo Solveiga.
Mokytoja mano, kad vyriausybė priima ir sprendimų, kurie nėra palankūs žmonėms ir kartais tai tiesiog prasilenkia su logika.
„Mano dukra lanko muzikos mokyklą, tačiau jos beveik mėnesiui buvo uždarytos.
Todėl buvo nuspręsta pamokas vesti virtualioje erdvėje. Bet štai chore yra 35 žmonės – tokiai klasei per „Zoom“ dainuoti yra tikrai neįmanoma.
Mokytojai taip pat tai supranta, tačiau mums sako: „Nieko nepadarysi, vis vien reikia vesti pamokas.“ O apie pinigų grąžinimą negali būti nė kalbos. Tokie dalykai dedasi – visiems reikia uždirbti“, – tvirtino S.Stankevičiūtė.
Visi puolė žaisti futbolo
„Taip ir gyvename. Neramu dėl ateities. Neramu, kaip bus su vakcina. Gal iš šalies neleis išvažiuoti be jos. Bandome gyventi šia diena ir mėgautis tuo, ką turime. Jau ir prie kaukių pripratome.
Man gaila vaikų, jie ištisą dieną mokykloje prabūna su kaukėmis, neturi progos įkvėpti oro pilnais plaučiais“, – pasakojo S.Stankevičiūtė.
Tiesa, mokytoja pasakojo, kad dabar mokyklose visi pradėjo žaisti futbolą. Maži ir dideli, berniukai ir mergaitės.
„Spėkite, kodėl? Ogi todėl, kad futbolą žaidžiant galima nusiimti kaukę. Net juokas ima. Per pertrauką visas stadionas pilnutėlis futbolo žaidėjų“, – juokėsi lietuvė.
S.Stankevičiūtei šypseną kelia ir draudimas kalbėtis traukinyje.
„Įsivaizduokite ant Katalonijos geležinkelio traukinių buvo užklijuoti tokie žali lipdukai su užrašu „Silencio“ – tylos.
Pasak epidemiologų, kalbantis viešajame transporte užsikrėtimo galimybė yra labai didelė. Todėl dabar uždrausta kalbėti, rėkauti ir dainuoti“, – toks sprendimas lietuvę stebina.
Dabartinę situaciją per dantį traukia ir Katalonijos komikai.
Štai žymus aktorius Bruno Oro kasdien išleidžia po vaizdo įrašą, kuriame juokiasi iš kartais tikrai absurdiškų situacijų. Štai, pavyzdžiui, praėjusią savaitę jis lygino Katalonijos ir Madrido apskrities gyventojų kasdienybę. Katalonijoje tuo metu buvo uždaryti barai, sporto klubai, po 22 val. buvo draudžiama išeiti į gatvę.
Madride verda gyvenimas, gatvėje galima būti iki vidurnakčio, sporto klubai atviri. Žmonės stebisi, kaip galima taip skirtingai gyventi toje pačioje valstybėje.
Nuolat mina mįsles
Kad ir kaip vyriausybė bandytų švelninti apribojimus, Kalėdų šventimą vis vien reikės apgalvoti.
Tai jau puikiai yra patyrę seniūnijų darbuotojai, kuriems kasdien reikia keisti planus ir sukti galvą, kaip pandemijos sąlygomis suorganizuoti Trijų Karalių eitynes. Vieno Katalonijos miestelio atstovė spaudai Marina Rojo „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad ji baigia išeiti iš proto dėl kylančių rūpesčių.
„Kasmet vaikai įteikia laišką Trijų Karalių tarnams. Šiemet to padaryti negalime.
Sugalvojome, kad pastatysime gatvėse pašto dėžes, į kurias vaikai galės sumesti savo laiškus“, – pasakojo M.Rojo.
Tačiau eitynių, kurias lydi didžiulė minia žmonių, surengti neįmanoma.
„Kiekvieną dieną mes keičiame sprendimą ir bandome rasti geriausią išeitį. Trijų Karalių eitynių plakatą jau esu pakeitusi kokius 60 kartų.
Kol kas esame nusprendę, kad filmuosime eitynes ir transliuosime jas tiesiogiai. Net neįsivaizduojate mūsų darbo susitikimų. Kelios dešimtys žmonių kasdien sprendžiame šio renginio klausimus“, – juokėsi M.Rojo.
Kalėdų teatro spektaklis – taip pat koronaviruso auka. Iki pirmadienio atrodė, kad pasirodymo išvis nebus, bet štai sušvelninus normas dabar tai vėl tapo įmanoma. Tik bus galima įleisti tik 30 proc. žiūrovų.
„Tai štai vėl galvosūkis – ką daryti, kai visi bilietai parduoti?
Iš pradžių pasiūlėme savanoriškai sugrąžinti bilietus. Niekas jų negrąžino.
Dabar mano darbas dažnai atrodo kaip amžinas mįslių minimas“, – atsiduso Marina.
