Septynis amžius – tiek laiko, kai atsirado aukštieji Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai, čia nebuvo nė vieno nario, gimusio Rusijoje. Juo labiau buvusių šios šalies saugumo struktūrų agentų ir jų atžalų. Bet dabar lordu ir Jungtinės Karalystės Parlamento peru tapo, o netrukus ir ištikimybės priesaiką duos Maskvoje gimęs keturiasdešimtmetis J.Lebedevas. Jis – profesionalaus Sovietų Sąjungos žvalgo Aleksandro Lebedevo sūnus.
Hamptono ir Sibiro barono titulą serui J.Lebedevui suteikė Jungtinės Karalystės monarchė Elizabeth II tokį pasiūlymą pateikus šalies ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui, kuris yra artimas kadrinio čekisto šeimos draugas.
Tačiau J.Lebedevo tėvas Aleksandras kategoriškai neigia, kad priklauso Lubiankos (taip vadinama Federalinės saugumo tarnybos (FST) būstinė. – Red.) riterių klanui.
„Neturiu jokių ryšių su specialiosiomis tarnybomis. Liaukitės.
Tai buvo 1992 metais. Aš išėjau iš darbo, ir jau seniai nėra jokio KGB“, – visuose interviu tvirtina buvęs KGB pulkininkas. Ir žmonės juo tiki.
Aš irgi juo patikėčiau... Bet po penkerių metų, kai A.Lebedevas jau buvo išėjęs iš darbo saugumo tarnybose, aš, tuomet laikraščio „Trud“ ekonomikos apžvalgininkas, buvau iškviestas į vieną FST biurų.
Ten apie tris valandas buvau kamantinėjamas apie skandalingą straipsnį, kurio pagrindinis herojus buvo būtent A.Lebedevas.
Griežtą pokalbio toną sustiprindavo klausimai: kieno įsakymu parašytas straipsnis? Iš kur gauti ten pateikiami duomenys?
Priežastis – vadinamasis partijos auksas, įslaptinti pinigai, kuriuos Sovietų Sąjungos komunistų partija ir specialiosios tarnybos naudojo kaip paramą užsienio draugams.
Bet jie dingo iš sąskaitų ir seifų po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Vadinamojo partijos aukso po visą pasaulį ieškojo finansininkai, specialiųjų tarnybų darbuotojai ir įvairių šalių žurnalistai. Nebuvau visų šių paieškų dalyvis, bet kažkuriuo metu susidomėjau Indijos skolomis mūsų šaliai už ginklų ir karinės technikos tiekimą.
Indija galėjo atsiskaityti tiktai savo nacionaline valiuta – rupijomis, kurių pasaulinė rinka neėmė net su nuolaida.
Šia aplinkybe pasinaudojo Rusijos Federacijos Nacionalinis rezervų bankas, kurį buvo ką tik nusipirkęs A.Lebedevas. Tai buvo maža kontora su dviem dešimtimis darbuotojų ir beveik nuliniu balansu.
A.Lebedevo pirkinio sėkmė pranoko visus lūkesčius.
Po dvejų metų Nacionalinis rezervų bankas tapo vienu stambiausių privačių šalies bankų. Jo savininko turtas, ekspertų vertinimu, siekė 680 mln. Jungtinės Karalystės svarų sterlingų.
Partinės kasos tvarkytojas?
Nieko nuostabaus, kad apie A.Lebedevą pradėjo sklisti gandai kaip apie paslėptos partinės kasos tvarkytoją.
Juolab kad tuo metu bankininkas susidraugavo su buvusiu Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu. Jie kartu nuo sunaikinimo išgelbėjo laikraštį „Novaja gazeta“ ir tapo jo akcininkais.
„Pastaruosius penkerius metus M.Gorbačiovas ir A.Lebedevas visą laiką kartu. Tai – artimi žmogiški santykiai su blynais per Užgavėnes ir šeimų pasisėdėjimais. Jie visada buvo pasirengę vienas kitam padėti.
Kartą M.Gorbačiovui pasidarė blogai su širdimi – tai atsitiko toli nuo Maskvos, kitoje šalyje. A.Lebedevas sugebėjo per keletą minučių išnuomoti lėktuvą, kuris iš ten išgabeno M.Gorbačiovą ir pristatė jį čia, į ligoninę“, – pasakojo tuometis vyriausiasis laikraščio „Novaja gazeta“ redaktorius Dmitrijus Muratovas.
Tačiau tai tik asmeninio gyvenimo smulkmenos.
Matyt, po „Trud“ straipsnio, kuriame iš dalies sušmėžavo partijos aukso tema, saugumo tarnybų darbuotojai pamanė, kad apie Nacionalinį rezervų banką ir A.Lebedevą žinau kur kas daugiau, nei išdėsčiau laikraštyje.
Bet per tą pokalbį Lubiankoje pasirodė kitas keistas dalykas.
Čekistų visiškai nedomino, ar man kas nors žinoma apie dingusius lobius. Jie reikalavo, kad atskleisčiau savo informacijos šaltinius. Matyt, ieškota išdavikų.
Kolegos, kuriems papasakojau apie apsilankymą Lubiankoje, patvirtino: veikiausiai „kontora“ domisi į atsargą išėjusio KGB pulkininko saugumu. Juk buvusiųjų tarp šių žmonių nebūna.
Tuo metu Nacionalinio rezervų banko ir jo vadovo turtai vis augo. Per sėkmės piką rusiškasis „Forbes“ asmeninį A.Lebedevo turtą vertino 3,5 mlrd. dolerių.
Tuo laiku labai padaugėjo ir norinčiųjų pasikapstyti, kaip buvęs čekistas uždirbo pirmąjį savo milijoną.
Dabar didžiulį susidomėjimą kelia faktas, kad dar anksčiau pirmąjį turtą itin sėkmės lydimas verslininkas susikrovė būtent Londone.
Per pirmąją tarnybinę kelionę į užsienį, į kurią jį nusiuntė Užsienio reikalų ministerija ir KGB.
Verslą pradėjo Londone
A.Lebedevas gimė 1959 metais maskviečių šeimoje. Tėvas – įžymiojo Maskvos valstybinio Baumano technikos universiteto profesorius. Motina – Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto anglų kalbos dėstytoja.
Kadangi šeima gyveno gerame mikrorajone, mažasis Saša mokėsi artimiausioje specialiojoje anglų kalbos mokykloje kartu su daugelio generolų ir specialiųjų tarnybų darbuotojų vaikais.
Tai reiškia, kad su kai kuriais būsimais kolegomis Aleksandras susipažino, vaizdžiai sakant, vos ne smėlio dėžėje. Su kai kuriais kitais – Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių institute, kur, tėvams reikalaujant, pasirinko Tarptautinių ekonominių santykių fakultetą.
Nėra aišku, kur mokslus tęsė A.Lebedevas, tačiau 1988 m. jis, SSRS KGB Pirmosios valdybos karininkas, išvyko į ambasadą Londone gilintis į finansinius srautus į SSRS ir iš SSRS.
Pasak A.Lebedevo, jis sprendė klausimus, kaip užkirsti kelią kapitalo išvežimui į užsienį.
Bet jau dešimtojo dešimtmečio pradžioje antrasis ambasados sekretorius A.Lebedevas kartu su ūkvedžiu Andrejumi Kostinu įkūrė keletą privačių bendrovių ir užsiėmė verslo reikalais. Faktiškai tuo pačiu kapitalo nutekėjimu.
Kaip vėliau rašė žiniasklaida, visa tai buvo daroma be kokių nors tarpininkų ir fiktyvių bendrovių. Toks darbo braižas bylojo, kad ambasados prekybininkus rėmė kažkokios jėgos Rusijoje.
Bet ir A.Lebedevas nelabai ką slėpė. Į žurnalisto klausimą, kaip jam pavyko iš diplomato persikvalifikuoti į bankininką, atsakė: „Manykime, kad pavyko. Jūs gi vis tiek nepatikėsite, jei pasakysiu, kad tai titai mano pastangų rezultatas, – ir būsite teisūs.“
A.Kostinas, jo partneris Londone, laikui bėgant tapo VTB banko vadovu. Tai antras pagal stambumą komercinis bankas šalyje, neskaitant Rusijos Federacijos centrinio banko.
Vadinamas mažuoju oligarchu
Apskritai Lebedevo vyresniojo karjera nėra apipinta ypatingomis paslaptimis. Išskyrus tarnybines. To nepasakysi apie jo atžalą Jevgenijų.
Pirmą kartą į Londoną jis atvyko septynerių metų su šeima. 1995-aisiais ten galutinai įsikūrė. Jungtinės Karalystės sostinėje J.Lebedevas vadinamas mažuoju oligarchu, bet jokiu verslu neužsiima.
J.Lebedevas laikomas laikraščių „Evening Standard“ ir „The Independent“ savininku. Šiuos du seniausius Londono laikraščius jo tėvas nusipirko 2009-aisiais už simbolinę kainą, kai jie buvo atsidūrę ant žlugimo ribos.
„Tai puiki A.Lebedevo idėja. Jis vyriausiuoju „London Evening Standard“ redaktoriumi pasamdė buvusį Jungtinės Karalystės finansų ministrą George’ą Osborne’ą, kuris draugavo su tuomečiu premjeru Davidu Cameronu ir dabartiniu – Borisu Johnsonu.
Beje, jie visi, kaip ir aš, – išskirtinio „Bullingdon“ klubo nariai.
Tai reiškia, kad sūnus ir tėvas, sovietine terminologija kalbant, tapo Jungtinės Karalystės politinio biuro nariais“, – teigė Jungtinėje Karalystėje gyvenantis ikirevoliucinių laikų Rusijoje aristokratas, kunigaikštis Nikita Lobanovas-Rostovskis.
Skirtingai nei tėvas, J.Lebedevas kitaip tiesė sau takelį į aukštąją visuomenę.
J.Lebedevas domisi mada, per elitinius renginius dažnai vilki ne tradicinius smokingus, o ryškius aksominius švarkus ir margaspalvius sportinius marškinėlius. Keičia drauges, kurios priklauso aukštuomenės įžymybių sluoksniui, yra garsaus britų atlikėjo Eltono Johno ir jo sutuoktinio Davido Furnisho sūnaus Zachary krikštatėvis.
J.Lebedevas artimai draugauja su fotografu Johnu Shandu Kyddu, netikru velionės princesės Dianos broliu.
Londone, Šv.Jokūbo gatvėje, J.Lebedevui priklauso madingas japonų virtuvės restoranas „Sake no Hana“.
Artimas premjero draugas
Rusas pagarsėjo vakarėliais, į kuriuos kviečiami tik tikri anglų aristokratai, o švęsti įprasta iki ryto.
Laikraštyje „The Guardian“ buvo pasirodęs straipsnis, kaip po eilinio pasilinksminimo J.Lebedevo rezidencijoje Italijoje atrodė tuometis Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius B.Johnsonas.
Rytą, kaip rašė laikraštis, oro uoste jis iš visų jėgų stengėsi eiti tiesiai, kitiems keleiviams pasakodamas, jog buvo sunki naktis.
Žiniasklaida teigia, kad dabartinis premjeras B.Johnsonas su J.Lebedevu draugauja mažiausiai 12 metų.
Pasakojama, kad 2015-aisiais B.Johnsonas ir J.Lebedevas įrengė palapinių stovyklą Londono gatvėse.
Abu visą naktį iš butelio gėrė viskį, kad atkreiptų dėmesį į benamius kariuomenės veteranus.
„Jie artimai bendrauja. Jevgenijus laiko B.Johnsoną šauniu vaikinu“, – britų spauda citavo vieną J.Lebedevo pažįstamų.
Lebedevų šeimos ryšius su Jungtinės Karalystės elitu įrodo tai, kad 2019-ųjų gruodį į Aleksandro 60-mečio šventę buvo susirinkę daugybė žymių politikų ir pramogų pasaulio atstovų. Joje dalyvavo ir B.Johnsonas, kurio vedami toriai buvo ką tik laimėję Parlamento rinkimus, o pats politikas žadėjo būti visų žmonių premjeru.
Laisvu laiku J.Lebedevas užsiima filantropija. Jis įkūrė labdaros fondą ir surinko daugiau nei 75 mln. svarų sterlingų (82,8 mln. eurų) pasaulio gamtai saugoti ir atkurti.
Žinoma, visa tai finansavo Lebedevas vyresnysis, bet to užteko, kad jo sūnus visam gyvenimui įsilietų į lordų gretas.
Kad ir be titulo paveldėjimo galimybės, J.Lebedevas dabar galės daryti dar didesnę įtaką Jungtinės Karalystės politikai. 2020 m. liepą buvo paviešinta Jungtinės Karalystės Parlamento Žvalgybos ir saugumo komiteto ataskaita, kurioje teigiama, kad Rusijos įtaka šaliai yra milžiniška.
Pinigų yra ir sau, ir sūnui
Tačiau laikui bėgant J.Lebedevo tėvas tapo nereikalingas kolegoms iš Lubiankos ir Rusijoje jam sukurptos trys baudžiamosios bylos.
„Žinoma, visa tai pateko į žiniasklaidą. Klientai skubėjo atsiimti pinigus, ir man teko per keletą mėnesių klientams išmokėti milijardą dolerių. Dėl to pardaviau viską, ką turėjau, įskaitant ir ne banke turėtą turtą. Absoliučiai viską – visas akcijas, visą nekilnojamąjį turtą“, – žurnalui „Forbes“ pasakojo bankininkas A.Lebedevas.
2019-aisiais jis pardavė turėtą Nacionalinio rezervų banko akcijų paketą.
Dabar iš viso turėto nekilnojamojo turto buvusiam multimilijardieriui liko tik viešbutis „Chateau Gutsch“, šveicarų istorinis paminklas.
„XIX a. vidurio statinys buvo visiškai apleistas. Čia apsistodavo daugelis žymių žmonių, pradedant karaliene Viktorija ir baigiant rašytoju Levu Tolstojumi.
Bet dabar šis viešbutis duoda pajamų – keletą šimtų tūkstančių dolerių kiekvienais metais“, – sakė buvęs bankininkas.
Lebedevas vyresnysis Rusijoje nuolatos įgyvendina kokius nors naujus projektus. „Piteryje (Sankt Peterburgas. – Red.) su partneriu pastatėme rusišką „Tesla“ – sukūrėme vien elektra varomą 80 vietų valtį.
Tai lyg laivas „Radisson“, plaukiojantis Paryžiuje ar Maskvoje, – tokios pat rūšies. Bet mūsiškis – elektrinis. Man tai itin įdomu“, – dėstė A.Lebedevas.
Jis nagrinėja galimybę sukurti Maskvoje afrikietiškų gėlių iš Kenijos, Ugandos, Etiopijos didmeninę rinką. Tiesiogiai, o ne per Nyderlandus kaip dabar.
Aluštoje (Krymo regionas) jis planuoja įkurti didelį gyvūnų apsaugos parką – su drambliais, raganosiais ir kitais gyvūnais.
Tai reiškia, kad A.Lebedevas turi pinigų.
Ir sau, ir sūnui. J.Lebedevas, priešingai nei tėvas, niekada nebuvo įsivėlęs į tai, kas neteisėta ar kelia įtarimų.
Šią vasarą iš aukščiausių Jungtinės Karalystės politinių sluoksnių B.Johnsono adresu pasipylė kaltinimai bičiulių globojimu.
Tuomet ministro pirmininko atstovas spaudai pareiškė: „Jevgenijus Lebedevas – Jungtinės Karalystės pilietis ir įnešė žymų indėlį į šalies raidą. O visų perų sąžiningumą tikrina komisija, atsakinga už Lordų Rūmų narių paskyrimą.“
Nusprendė apdovanoti savo sąjungininkus
B.Johnsonas lordo titulą pasiūlė suteikti ne tik J.Lebedevui, bet ir dar 35 asmenims, tarp kurių daugybė buvusių premjero bendražygių arba šalininkų.
Barono titulas buvo suteiktas premjero broliui Jo Johnsonui. Lordų Rūmų nariais tapo aukštus politinius postus praeityje užėmę toriai Philipas Hammondas ir Kenas Clarke’as, kurie prieštaravo B.Johnsono pozicijai „Brexit“ klausimu.
Už lojalumą premjerui buvo įvertinti ir jo administracijos vadovas bei ilgametis bendražygis seras Edwardas Listeris, ir aktyvus „Brexit“ šalininkas Ianas Bothamas.
Už politinę tarnystę riterio titulas buvo suteiktas buvusios premjerės Theresos May sutuoktiniui Philipui.
Lordų Rūmus šiuo metu sudaro beveik 830 narių. Premjerų teikiamos nominacijos dažnai vertinamos kaip pagarbos išraiška bendražygiams, tačiau kartu tai sulaukia ir kritikos dėl nepotizmo.
