Nors stipriai kritikuojamai centro kairės vyriausybei pavyko išvengti žlugimo, ji nebeturi absoliučios daugumos. O tai gali labai apsunkinti įstatymų priėmimą ir pakišti koją efektyviam milžiniškos paramos iš ES fondų panaudojimui.
Italijoje gyvenanti ir verslo konsultante dirbanti lietuvė „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad tikrojo pandemijos išprovokuoto ekonominės krizės masto Italijoje dar nematyti.
Lenktynės su laiku
Italija pastarosiomis savaitėmis tarsi lenktyniauja su laiku.
Kai kuriuose šalies regionuose paskelbus trečią griežtą karantiną skubama kuo greičiau vakcinuoti pažeidžiamiausias žmonių grupes.
Pirmieji vakcinos sulaukė medicinos įstaigų darbuotojai, senelių namų gyventojai ir personalas.
Žiniasklaida skelbė naujienas apie vakcinos sulaukusius šimtamečius, mačiusius ir ispaniškojo gripo pandemiją, pranešimus apie be eilės pasiskiepijusius politikus, žinias, kad senelių namuose netrukus po pirmosios skiepų dozės įsiplieskė didelis COVID-19 židinys.
Vatikanas pranešė, kad sėkmingai, kaip manoma, „Pfizer“ vakcina, buvo paskiepyti abu popiežiai – tiek Pranciškus (84 m.), kurio plaučiai silpni dėl jaunystėje patirto sunkios formos plaučių uždegimo, tiek silpnos sveikatos popiežius emeritas Benediktas XVI (93 m.).
„Skiepytis yra etinis pasirinkimas, nes tu žaidi ne tik savo sveikata ir gyvenimu, bet ir kitų sveikata.
Egzistuoja savižudiškas skiepų neigimas, kurio aš negalėčiau paaiškinti, bet šiandien mes turime skiepytis“, – apie savo sprendimą kalbėjo Pranciškus.
Italija planuoja, jei viskas klostysis sėkmingai, iki rugsėjo paskiepyti apie 40 milijonų žmonių – tokiu atveju susidarytų vadinamasis bandos imunitetas.
Skiepytis savanoriškai italus ragina originali ir galingai prasidėjusi informacinė vakcinavimo kampanija, kurios simboliu tapo raktažolės žiedas.
Prisikėlimą simbolizuoja gėlė
Specialūs vakcinavimui skirti gėlės formos paviljonai turėtų iškilti pagrindinių šalies miestų aikštėse ir centrinėse gatvėse.
Juos projektavo ne bet kas, o žinomas šalies architektas Stefano Boeri.
Pirmoje vakcinavimo fazėje tokių paviljonų turėtų atsirasti keli šimtai, vėliau, antroje vakcinavimo fazėje vasarą, turėtų padaugėti iki pusantro tūkstančio.
Jie bus lengvai sumontuojami ir išmontuojami, labai patrauklūs akiai, sukurti iš natūralių medžiagų, tokių kaip medis ir audiniai.
„Kaip gėlės šios struktūros išsiskleis Italijos miestuose, besimaitindamos saulės energija.
Linkiu, kad jos suteiktų svarbų ramybės ir pasitikėjimo jausmą“, – kalbėjo modernius skiepijimo paviljonus sukūręs architektas.
Siūloma padaryti ir mobilesnę šių paviljonų versiją – raktažolėmis dekoruotus kemperius, kurie galėtų pasiekti atokesnes Italijos vietoves, tokias kaip kalnuose įsikūrę maži miesteliai.
„Šviesa tunelio gale pradeda matytis.
Vyriausybė, regionai, savivaldybės dirba be sustojimo, kad būtų pradėta masinė vakcinavimo kampanija, kurią mūsų karta prisimins kaip suteikusią daug stiprybės“, – pristatydamas didelę informacinę vakcinavimo kampaniją sakė specialusis komisaras Domenico Arcuri.
Prisidėjo ir garsus režisierius
Prie informacinės kampanijos, skatinančios skiepytis savanoriškai, prisidėjo ir kitas pasaulinio garso italų talentas, „Oskaru“ įvertintas režisierius Giuseppe Tornatore, sukūręs seriją vaizdo įrašų.
Pirmasis jų vadinasi „Apsikabinimų kambarys“. Panašūs apsikabinimų kambariai buvo įrengti ne vienuose Italijos senelių namuose, kad žmonės juose galėtų saugiai apkabinti artimuosius.
Vaizdo įraše vaizduojama senolė, kurios aplankyti ateina dvejonių kamuojama dukra. Motina apkabina dukrą per dramatiškai besiplaikstančią celofano užuolaidą sakydama: „Dvejonės padeda. Tu turi norėti sau gero.“
Nei šiame vaizdo įraše, nei visoje informacinėje kampanijoje apie gyvybes nusinešantį pavojingą virusą ar pandemiją neužsimenama nė žodžiu.
Neminimi ir skiepai, vietoj to kalbama metaforomis.
Bet ar užteks įspūdingos ir gerai sustyguotos reklaminės strategijos, kad Italija – kone labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusi šalis Europoje – prisikeltų?
Šis klausimas kamuoja daugelį. Ypač dabar, matant, kad situacija kartojasi lyg vis išnyrantis deja vu.
Prisidėjo politinė krizė
Netrukus bus prabėgę metai, kai Italija paniro į pirmąjį griežtą karantiną. Tuomet šalį spaudė tik sveikatos sistemos krizė, vėliau prisidėjo ekonominė, o dabar dar ir politinė.
Vienai centro kairės koalicijai priklausančiai partijai, kuri pavadinta „Italija gyva“, nusprendus palikti valdančiuosius ant bedugnės krašto atsidūrė šalies vyriausybė.
Nors ji atsilaikė, valdantiesiems Deputatų Rūmuose ir Senate skubiai sužvejojus keletą naujų parlamentarų balsų, dauguma liko tokia trapi, kad baiminamasi, jog jos neužteks, kai teks priimti svarbius ir skubius įstatymus.
Nors Italijos valdžia pastaruoju metu buvo dažnai kritikuojama dėl esą neracionalių sprendimų siekiant suvaldyti pandemiją, šalies žiniasklaida pabrėžė, kad politinė krizė šalį ištiko pačiu netinkamiausiu metu.
Tuomet, kai reikia užtikrinti sėkmingą vakcinavimo eigą ir kai Italiją pasiekė pirmieji ilgai laukti milijonai iš ES atsigavimo fondo.
Italija yra šalis, gavusi kone didžiausią ES paramą, – 209 mlrd. eurų.
Juos panaudoti kiek galima efektyviau neabejotinai bus didžiulis iššūkis.
„Italijai dabar brangi kiekviena minutė.
Mes turime nedelsdami dirbti tam, kad įveiktume sveikatos ir ekonominę krizę“, – sakė premjero kėdę išsaugojęs G.Conte.
Tačiau politinę krizę išprovokavusios partijos vadovas, buvęs premjeras Matteo Renzi piktinosi: „Gal tai nėra žaidimo pabaiga mūsų vyriausybei, bet tai yra žaidimo pabaiga mūsų šaliai.“
Tikros situacijos dar nematyti
Florencijoje gyvenanti ir 10 metų verslo konsultante dirbanti lietuvė Justina Gracevičiūtė „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad ekonominė situacija šalyje iš tiesų kelia daug nerimo.
Esą tikrasis krizės mastas turėtų pasimatyti kiek vėliau.
Italijoje iki kovo buvo pratęstas draudimas įmonėms atleisti darbuotojus, o pirmosios bangos metu verslui buvo suteiktos lengvatinės valstybės garantuojamos bankų paskolos.
„Sprendimas apmokėti darbuotojams už prastovas yra didžiausia ir reikšmingiausia valstybės parama. Pagal dabartinius įstatymus, tokia tvarka galioja iki kovo – iki to laiko įmonėse draudžiami bet kokie atleidimai. Bet nežinia, kaip bus tam terminui pasibaigus.
Manau, kad tikrasis paveikslas pasimatys, kai ateis laikas įmonėms mokėti paskolas.
Pirmosios bangos metu vyriausybė labai skatino jas imti, garantuodama lengvatines sąlygas, todėl tikrai daug verslininkų tų paskolų skubiai prisiėmė, kad galėtų padengti nuostolius tikėdamiesi greitai atsigauti.
O įmonių rodikliai dabar yra tokie, kad jie sunkiai galės tas paskolas išmokėti.
Sugrąžinti pinigus bankams vis tiek kada nors reikės“, – sakė lietuvė ir prognozavo, kad bus daug per šią audrą neatsilaikiusių įmonių.
Parama ne visiems
Lietuvė pabrėžė, kad visa parama pastaruoju metu buvo sukoncentruota į restoranus, turizmo sektorių ir parduotuves, tai yra tiems, kurie išvis negalėjo dirbti. Tačiau krizės padarinius pajuto ir kitos įmonės.
„Aš pati turiu klientą – įmonę, teikiančią spausdinimo paslaugas. Jos apyvarta smuko apie 60 proc., nors, atrodo, tai tiesiogiai su pandemijos išprovokuota krize nėra susiję.
Tarkim, įmonės, kurios tiekia maistą ir gėrimus restoranams, irgi nieko negavo, nors jas ši krizė taip pat palietė, – kalbėjo J.Gracevičiūtė. – Negalima sakyti, kad valstybė iš viso nieko nedavė verslui, bet daug ko ta parama nepasiekė.
Iki šiol yra nemažai žmonių ir įmonių, kurie nesulaukė jiems priklausančių išmokų. Daug kam parama vėlavo.
Apskritai pirmosios bangos metu paramos buvo gerokai daugiau, o per antrąją ji stipriai sumažėjo ir buvo skiriama tik tiems verslams, kurie turėjo užsidaryti. Tai buvo toks skylių užkamšymas.“
Lietuvės teigimu, pagalba ne visuomet buvo paskirstyta racionaliai. Kai kurie vyriausybės sprendimai, tokie kaip nuolatinis karantino taisyklių keitimas, verslams neleido planuoti savo veiklos.
„Tai labai palietė restoranus, kurie tai galėjo dirbti, tai negalėjo, nes regionuose nuolatos buvo keičiama karantino tvarka.
Tarkim, buvo sakoma, kad Kalėdų laikotarpiu žmonės galės eiti papietauti į restoranus, o po to netikėtai viskas buvo uždaryta.
Restoranų savininkai maisto atsargas turėjo išdalyti labdaros organizacijoms arba neštis namo. Tai didžiuliai nuostoliai“, – įžvalgomis apie krizę dalijosi verslo konsultantė.
Puikus šios sudėtingos situacijos pavyzdys galėtų būti viena garsiai nuskambėjusi Italijos kavinė, veikianti dviejų regionų susikirtimo zonoje tarp Emilijos-Romanijos ir Toskanos.
Viename jų buvo paskelbta raudonoji zona, draudžianti veiklą, o kitame tuo metu buvo geltonoji, leidžianti dirbi.
Kavinės vadovai graudžiai ironizavo nežinantys, ką daryti: kasos aparatas stovi viename regione, o kavos – kitame. Galvosūkis, kurį nelengva išspręsti, kaip ir suvaldyti visą šią pandemijos sukeltą krizę.
