Koks tikslas yra palaidoti tūkstančius apatinių drabužių?
„Norime paaiškinti žmonėms, kokia mums visiems svarbi yra žemė. Ji aktyviai dirbama, tręšiama, auginamos monokultūros, – sakė projekto vadovas profesorius Marcelis van der Heijdenas. – Tuo pat metu dirvos biologinei įvairovei kyla grėsmė vykdant bet kokius statybos darbus.
Dirvožemis – nematoma visata su begale įvairiausių bakterijų, grybų ir kitokių gyvų organizmų. Tai pasaulis, kurį žmonijai verta pažinti artimiau.“
– Gerai, bet sugrįžkime prie kelnaičių: kodėl būtent jas reikia laidoti žemėje? – buvo paklausta M.van der Heijdeno.
– Paprastai tam, kad įvertintum dirvožemio kokybę, pakanka paimti arbatos maišelį ir jį užkasti, vėliau įvertinti jo suirimo laipsnį.
Nyderlanduose yra keletas standartinių vienos firmos arbatos rūšių: žaliosios arbatos pakelis suyra greitai, raudonosios arbatos tai trunka šiek tiek ilgiau.
Bet jeigu ruošdamiesi projektui paklausite tūkstančio žmonių, ką jie rinktųsi užkasti – arbatos maišelį ar kelnaites, atsakymas bus akivaizdus.
– Bet ar nėra jokių mokslinių prieštaravimų šiam metodui? Juk kelnaitės, pavyzdžiui, gali būti dėvėtos.
– Užkasame tik naujus drabužius. Norime išsiaiškinti, ar medvilninis audinys – kartu su arbatos pakeliais – yra tinkami dirvožemio kokybei tikrinti. Kuo mažiau liks iš kelnaičių, tuo geriau.
– Jūs visiems išsiuntinėjote vienodas kelnaites. Kodėl projekto dalyviai negali užkasti savo apatinių?
– Todėl, kad būtų galima palyginti rezultatus. Antraip vienas paims juodas kelnaites, kitas – apatinius su plastiko dalelėmis, kurios niekada nesuyra. Tada nebus įmanoma vertinti rezultatų.
Taigi mes viską apgalvojome moksliniu požiūriu!
„Kelnaitės kaip įrodymas“ skirta humoro forma pademonstruoti, kaip žemėje gyvenantys organizmai yra svarbūs ekosistemai ir mums, žmonėms.
– O kaip moksliškai nustatomas suirimo laipsnis?
– Dalyviai gali mums siųsti kelnaičių nuotrauką, taip pat dirvožemio pavyzdžius.
Kai kuriuose mėginiuose bus įvertintas pH rodiklis, iš kitų mėginių išskirsime DNR. Tokiu būdu galime įvertinti bakterijų ir grybų įvairovę žemėje.
– Gal tose vietose vėliau išaugs kas nors visiškai naujo? Pavyzdžiui, kultūra, vadinama „apatinėmis kelnaitėmis“?
– Kas žino. Dirvožemyje dar daugybė neištirtų rūšių.
Parengta pagal „Suddeutsche Zeitung“ inf.
