Šimtai migrantų ir pabėgėlių įstrigę prie Kroatijos sienos Šiaurės Vakarų Bosnijoje. Jie dešimtis kartų bando patekti į ES, kad pasiprašytų čia likti. Dauguma keliauja su mažais vaikais.
Nelegalūs migrantai stengiasi sukelti sau negalavimų ir taip atsidurti ligoninėje vildamiesi, kad tai padidins šansus teikti prieglobsčio prašymą.
Įdomu, kad daugiausia moterys pasiryžta vartoti pavojingas medžiagas – opiatus, skausmą malšinančius vaistus, tabletes nuo nemigos, tabaką ir net šampūną. Esą sergantis vyras taip nesuminkštins kroatų pareigūnų širdies kaip ligota moteris.
„Keliavau į Kroatiją prašyti prieglobsčio su šeima, iškart nurijau keturias „Tramadol“ tabletes“, – pripažino 38 metų trijų vaikų motina iš kurdiško Irano regiono vaizdo žinutėje, atsiųstoje „Al Jazeera“ kanalui iš apleisto namo Bosnijos ir Hercegovinos pasienio mieste Hadžin Potoke.
Moteris neišdavė savo tapatybės iš gėdos, kad vartojo psichotropines medžiagas – įprastinė opiato „Tramadol“ dozė yra viena arba dvi tabletės.
Kartais užtenka ir tiek, kad pasireikštų rimtos, net mirtinos kvėpavimo problemos.
„Nuo tablečių man buvo labai bloga, svaigo galva ir pykino. Bet atvykusi policija vis tiek liepė mums grįžti į Bosniją ir Hercegoviną, – sakė migrantė. – Gėriau tas tabletes dėl savo vaikų, kad galėtume palikti šią šalį ir patekti į Europą.“
Ji ir kiti prieglobsčio prašytojai Hadžin Potoke rodė „Al Jazeera“ žurnalistams „žaidime“ – taip pabėgėliai vadina pastangas kirsti sieną – reikalingas „Tramadol“ atsargas.
Kiti pasakojo, kaip valgė tabaką ir gėrė šampūną, ir tai tikriausiai šiek tiek saugiau, nei vartoti opiatus.
Moteris apsvaigo
Žmonių tikėjimas pavojinga „žaidimo“ taktikos nauda sustiprinamas istorijomis, tokiomis kaip Ferhanos (vardas pakeistas) – ji nurijo cigaretės turinį pernai lapkritį su vyru ir vaikais kirsdama Kroatijos sieną.
„Mano širdies ritmas sulėtėjo, buvo sunku kvėpuoti, kūnas apstingo. Girdėjau garsus, bet neįstengiau reaguoti“, – prisiminimais dalijosi 33 metų moteris.
Šiuo metu Ferhana apsistojusi Miunchene su vyru ir vaikais kaip prieglobsčio prašytojai. Ji teigia, kad ją ilgai kamavo širdies problemos ir galiausiai atvykus į Vokietiją teko atlikti širdies kraujagyslių plėtimo operaciją.
Prabėgus maždaug pusvalandžiui nuo tada, kai suvalgė cigaretę, Ferhana prarado sąmonę. Praėjus kelioms valandoms ji pabudo Zagrebo ligoninėje.
Vis dėlto ji teigia, kad tai padarė dėl savo šeimos.
Po mėnesio karantino stovykloje Kroatijoje šeima galėjo išvykti į Vokietiją.
Jos dukterys, kurioms – penkeri ir septyneri metai, iki šiol paniškai bijo policininkų.
Medikamentai – paklausūs
Sunku nustatyti, kiek žmonių pasitelkia tokią sienos į ES įveikimo taktiką.
Tačiau įvairių tautybių prieglobsčio prašytojai pasakoja panašias istorijas apie medicinos preparatų vartojimą beviltiškai bandant pagreitinti prieglobsčio prašymo procesą.
Danijos pabėgėlių tarybos, vienos pagrindinių Bosnijoje ir Hercegovinoje veikiančių migracijos organizacijų, darbuotojai, kaip ir Raudonojo Kryžiaus medikai, yra girdėję ne vieną pasakojimą apie tokius perdozavimo atvejus.
Nelegalūs migrantai perka „Tramadol“ vietos vaistinėse, iš kitų pabėgėlių arba juodojoje rinkoje. Kaina – vos 2,25 euro už 20 tablečių.
Paprastai „Tramadol“ parduodamas tik su receptu, bet pabėgėliai teigia, kad nesunkiai gali jo nusipirkti laisvai: per dešimt migrantų įvardijo tas pačias vaistines, kuriose gavo preparato.
Užsieniečiai savanoriai medikai Bosnijoje ir Hercegovinoje praneša, kad tarp migrantų stiprūs vaistai yra populiarūs, nes siekiama nuslopinti fizinį ir psichologinį skausmą.
„Maždaug 95 proc. suaugusiųjų čia geria „Tramadol“ arba kitus skausmą malšinančius vaistus“, – pasakojo vokietė paramedikė apie situaciją Bosnijos ir Hercegovinos kaimelyje, kur apleistuose pastatuose gyvena apie 200 prieglobsčio prašytojų – daugiausia afganistaniečių šeimų.
Ši savanorė prašė, kad jos vardas ir gyvenamoji vietovė nebūtų atskleisti, nes nelegalu teikti medicinos paslaugas be Bosnijoje ir Hercegovinoje išduotos licencijos.
„Netgi 15–16 metų paaugliai geria šias tabletes. Esu mačiusi ir jaunesnių nei 14 metų vaikų, kurie skundžiasi migdomųjų tablečių perdozavimo simptomais“, – pasakojo savanorė.
„Visi čia vartoja „Tramadol“, – tvirtino dvidešimtmetis vyras, gyvenantis paramedikės paminėtame kaimelyje. – Mes jį vartojame, kad nejaustume skausmo, kai kroatų policija mus muša.“
Viena 17-metė mergina gretimame name pasakojo, kad jos tėvas kartais geria „Tramadol“, kai bando kirsti sieną.
„Jis turi nešti mano brolį, kuriam ketveri ir kuris pats negali eiti visą laiką“, – paaiškino mergina, vyriausia iš 7 vaikų.
Šioje stovykloje dar dažniau nei tikslinį „Tramadol“ perdozavimą migrantai pasitelkia kitą metodą – nuryja cigaretės tabaką su gurkšniu vandens, dėl to ima labai pykinti. Pabėgėliai tikisi, kad nesiliaujantis vėmimas padės patekti į ligoninę ir jie nebus apgręžti.
Beviltiški bandymai
„Žmonės darys bet ką, kad tik patektų į Europą“, – trumpai drūtai pareiškė vienišas 17-metis afganistanietis.
Vieną šaltą 2020-ųjų gruodžio rytą 32 metų afganistanietė, dviejų vaikų motina Asal (vardas pakeistas), pasiryžo žengti rizikingą žingsnį.
Jos bendraamžis vyras Osmanas (vardas pakeistas) teigia, kad tabletės buvo žmonos idėja. Jis prisimena, kad maldavo ją persigalvoti, priminė, jog vaikams – septynerių ir devynerių metų – jos reikia.
Bet Asal buvo įsitikinusi, kad tai vienintelis būdas šeimai pasiekti Kroatiją.
Už 10 eurų vietos vaistinėje ji nusipirko 10 itin stiprių migdomųjų tablečių. Pora nebeprisimena nei tikslaus preparato pavadinimo, nei rekomenduojamos dozės.
Paryčiais Asal, Osmanas, chroniškų kvėpavimo problemų turintis jo senas tėvas ir vaikai kartu su kitomis afganistaniečių šeimomis perėjo mišką iš Bosnijos ir Hercegovinos į Kroatiją.
Netrukus po to, kai jie kirto sieną, Asal nurijo 8 tabletes, prisimena Osmanas. Kitos moterys grupėje to nedarė.
Asal sunkiai prisimena tą dieną. Osmanas sako, kad nurijus vaistus mažiau nei po valandos žmonos oda pageltonavo, akys tapo lyg stiklinės, o galva nusviro į vieną pusę. Poros vaikai ėmė verkti, nes nesuprato, kas atsitiko jų motinai.
Per ankstesnius bandymus kirsti sieną šeima visada susidurdavo su policija toje vietoje, kur Asal išgėrė tabletes. Jie tikėjosi, kad pareigūnai greitai pasirodys, pamatys blogai besijaučiančią moterį ir nuveš visus į ligoninę. Bet šį kartą policininkų nebuvo.
Greitai Asal apėmė stiprus skausmas ir panika. Ji šaukė: „Nelieskit manęs! Nelieskit manęs!“ Vyras prisimena, kad žmonos oda buvo karšta kaip vanduo. Ji dar sugebėjo nueiti vieną kilometrą, bet tada prarado sąmonę ir parvirto.
Teko grįžti į Bosniją
„Lyg negyva. Baigta“, – apibūdino Osmanas tuometę žmonos būseną. Grupė nusprendė eiti toliau.
Aplink pareigūnų nebuvo. Migrantai tikėjosi, kad jei nusišypsos sėkmė, jiems pavyks pasiekti šeimų pabėgėlių stovyklą Zagrebe.
Kroatijos miškais, be galimybės gauti pagalbą keturi vyrai ant nugaros paeiliui nešė apalpusią apie 60 kg sveriančią moterį.
Keli kilometrai į pietus nuo Glinos upės kroatų pareigūnai juos sugavo. Asal vis dar buvo be sąmonės, nešama kaip maišas, iškištu liežuviu. Osmanas prisimena, kad vienintelis policininkų komentaras apie jos išvaizdą buvo: „Nieko tokio, eime.“
Grupė buvo grąžinta į Bosniją apie 22 val. Jie grįžo per tą pačią sieną, kurią perėjo ryte. Osmanas teigia, kad kroatų policija iššovė į orą ir šaukė: „Grįžkite į Bosniją!“
Kai „Al Jazeera“ žurnalistai birželį sutiko Asal Bosnijos ir Hercegovinos mieste Velika Kladušoje, ji jau buvo atsigavusi, tačiau šeimoje vyravo niūrios nuotaikos: liepą suėjo 10 mėnesių, kai jie įstrigę šioje šalyje.
Vos ne kiekvieną dieną pastarąją vasarą Asal uošvis eidavo du kilometrus nuo jų laikinojo būsto – apleisto namo be elektros ir vandens – iki Kroatijos sienos ir prašė pasieniečių prieglobsčio.
Kartais jis nešdavosi plastikinį maišą su keliais drabužiais, kartais nieko. Mėnesių mėnesius uošvis grįždavo namo maždaug po valandos išgirdęs tą patį atsakymą.
Galiausiai vieną liepos dieną pareigūnai jį praleido. Senukas sieną perėjo sudėvėtais sandalais, turėdamas tik vieną atsarginių drabužių komplektą. Dabar Zagrebo pabėgėlių stovykloje jis laukia, kada čia atsidurs visa šeima.
Parengta paga „Al Jazeera“ inf.
