Vyras, kuris nori nusipirkti Parwaną, sako, kad jam 55-eri, bet mergaitei jis – senukas baltais antakiais ir tankia balta barzda. Ji nerimauja, kad vyras ją muš ir privers dirbti jo namuose. Bet Parwanos tėvai sako, kad neturi kito pasirinkimo.
Jau ketverius metus ši šeima, apsistojusi Afganistano perkeltų asmenų stovykloje šiaurės vakaruose, Badgiso provincijoje, gyvena iš humanitarinės pagalbos ir pavienių darbų, už kuriuos gauna po kelis dolerius per dieną.
Tačiau po rugpjūčio 15-osios, kai Afganistane valdžią perėmė Talibanas, gyvenimas tapo dar sunkesnis.
Kadangi tarptautinė pagalba senka, o šalies ekonomika žlunga, žmonės negali sau leisti įsigyti būtiniausių dalykų, pavyzdžiui, maisto. Tėvas jau prieš kelis mėnesius pardavė 12-metę Parwanos seserį.
Parwana yra viena iš daugelio jaunų afganistaniečių mergaičių, parduotų į žmonas didėjant humanitarinei krizei šalyje. Badas kai kuriuos žmones privertė priimti širdį veriančius sprendimus, ypač artėjant žiemai.
„Kiekvieną dieną daugėja šeimų, parduodančių savo vaikus, – sakė žmogaus teisių aktyvistas Badgise Mohammadas Naiemas Nazemas. – Trūksta maisto, trūksta darbo, todėl šeimos mano, kad turi taip elgtis.“
Kaltė, gėda, nerimas
Mergaitės tėvas Abdulas Malikas naktimis negali užmigti.
Prieš dukters pardavimą jis sakė, kad yra palaužtas kaltės, gėdos ir nerimo.
Vyras stengėsi jos neparduoti – nesėkmingai keliavo į provincijos sostinę Kalaji No ieškoti darbo, net skolinosi „daug pinigų“ iš giminaičių, o jo žmona griebėsi prašyti maisto iš kitų stovyklos gyventojų.
Tačiau dabar jis mano, kad neturi kito pasirinkimo, jei nori išmaitinti savuosius: „Esame aštuoni šeimos nariai.
Turiu pardavinėti vaikus, kad kiti liktų gyvi.“
Už Parwaną gauti pinigai išlaikys šeimą tik kelis mėnesius. Po to A.Malikui teks ieškoti kito sprendimo.
Parwana sakė, kad bandė pakeisti tėvų nuomonę, – ji svajojo tapti mokytoja ir nenorėjo atsisakyti išsilavinimo. Tačiau maldavimai nebuvo išgirsti.
Spalio 24-ąją Qorbanu prisistatęs pirkėjas atvyko į jų namus ir perdavė Parwanos tėvui 200 tūkst. afganių (apie 1900 eurų) avimis, žeme ir grynaisiais pinigais.
Qorbanas pardavimo nevadino santuoka, sakė, kad jau turi žmoną, kuri prižiūrės Parwaną kaip savo vaiką.
„Ji buvo pigi, o jos tėvas labai neturtingas ir jam reikia pinigų, – sakė Qorbanas. – Ji dirbs mano namuose. Aš jos nemušiu. Elgsiuosi kaip su šeimos nariu. Būsiu malonus.“
Parwana, užsidėjusi juodą galvos apdangalą su spalvinga gėlių girlianda ant kaklo, slėpė veidą ir verkė.
„Tai tavo nuotaka. Prašau pasirūpinti ja – dabar tu esi už ją atsakingas, prašau jos nemušti“, – verkdamas tėvas pasakė Qorbanui.
Vyras pažadėjo, tada sugriebė Parwaną už rankos ir išsivedė.
Jiems išeinant, o tėvui žiūrint prie durų Parwana įsirėmė kojomis į žemę ir bandė sustoti, bet tai nepadėjo. Mergaitė buvo nutempta prie laukiančio automobilio ir šis lėtai nuvažiavo.
Santuokų rinka plečiasi
Talibanui perėmus valdžią Afganistane mažamečių pardavimo istorijų padaugėjo.
Nors jaunesnių nei 15-mečių ištekinimas yra neteisėtas visoje šalyje, daugelį metų tai vis tiek buvo plačiai praktikuojama, ypač Afganistano kaimo vietovėse.
Talibams užgrobus valdžią tai dar labiau plinta, skatinama visuotinio bado ir nevilties.
Remiantis Jungtinių Tautų (JT) ataskaita, daugiau negu pusė šalies gyventojų susiduria su dideliu maisto trūkumu. O daugiau nei 3 mln. jaunesnių nei 5 metų vaikų artimiausiais mėnesiais gresia ūmus mitybos nepakankamumas. Tuo pat metu kyla maisto kainos, bankuose trūksta pinigų, nemokamas darbo užmokestis.
JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro duomenimis, šiais metais dėl susirėmimų beveik 677 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus. Daugelis jų, kaip Parwanos šeima, gyvena palapinėse ir nameliuose stovyklose.
„Tai absoliuti tragedija, – sakė žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ Moterų teisių skyriaus direktoriaus pavaduotoja Heather Barr. – Mes jau neturime laiko šiai padėčiai sustabdyti.“
Problema ypač aktuali Afganistano mergaitėms, kurios Talibanui įsigalėjus liko namuose ir tik stebėjo, kaip jų broliai sugrįžta į mokyklas.
Talibanas sakė, kad rengia planą, pagal kurį mergaitėms irgi būtų leista mokytis, bet nenurodė, kada tai galėtų įvykti ir kokios sąlygos galėtų būti nustatytos. Neaiški situacija ir didėjantis skurdas daugelį mergaičių pastūmėjo į santuokų rinką.
„Kol mergaitė mokosi mokykloje, jos šeima investuoja į jos ateitį, – sakė H.Barr. – Kai tik mergaitė nustoja mokytis, daug labiau tikėtina, kad ji bus ištekinta.“
Kai mažametė parduodama kaip nuotaka, jos galimybės tęsti mokslus ar siekti savarankiško kelio beveik lygios nuliui. Jos laukia daug niūresnė ateitis.
JT Gyventojų fondo duomenimis, neturėdamos galimybės naudotis kontracepcijos ar reprodukcinės sveikatos paslaugomis kasmet pagimdo beveik dešimtadalis 15–19 metų Afganistano merginų.
Daugelis jų yra per jaunos, kad galėtų duoti sutikimą lytiškai santykiauti, o gimdymo metu dėl nepakankamai išsivysčiusio organizmo patiria komplikacijų.
15–19 metų merginų mirštamumas nuo nėštumo yra daugiau nei dvigubai didesnis nei 20–24 metų afganistaniečių.
Kalba apie savižudybę
10-metė Magul, gyvenanti gretimoje Goro provincijoje, kasdien verkia, nes ji bus parduota 70 metų vyrui, kad šeima padengtų skolas.
Mergaitės tėvai iš kaimyno kaime pasiskolino 200 tūkst. afganių (apie 1900 eurų), bet neturėdami darbo ir santaupų neranda galimybės grąžinti pinigus.
Pirkėjas Magul tėvą Ibrahimą grasino įkišti už grotų Talibano kalėjime, jei negrąžins skolos.
Ibrahimas, kuris irgi prisistatė tik vardu, sakė, kad atsiskaityti pažadėjo per mėnesį. Tačiau dabar laikas baigėsi.
„Nežinau, ką daryti, – sakė Ibrahimas. – Net jeigu neatiduosiu jam savo dukterų, jis jas pasiims prievarta.“
Magul motina Gul Afroz jaučiasi tokia pat bejėgė. „Meldžiu Dievą, kad šios juodos dienos praeitų“, – sakė ji.
Kaip ir Qorbanas, pirkėjas tvirtino, kad jis su Magul nesielgs blogai ir kad mergaitė tiesiog padės ruošti maistą ir valyti jo namus. Bet šie patikinimai skamba tuščiai, kai jis grasina Magul šeimai.
„Aš tikrai nenoriu to vyro. Jei jie privers mane išvykti, nusižudysiu, – verkdama sakė Magul. – Nenoriu palikti savo tėvų.“
Panaši situacija ir devynių asmenų šeimoje Goro provincijoje, kuri parduoda 4-erių ir 9-erių dukras. Tėvas neturi darbo, kaip ir dauguma, gyvena perkeltų asmenų stovykloje. Tačiau būdamas neįgalus jis susiduria su dar didesniais sunkumais.
Vyras pasirengęs parduoti savo mergaites po 100 tūkst. afganių (apie 950 eurų).
Keturmetė Zaiton, su kirpčiukais ir didelėmis rudomis akimis, sakė žinanti, kodėl taip atsitiko: „Nes esame neturtinga šeima ir neturime ko valgyti.“
Jų močiutė Rokhshana sutrikusi ir verkia: „Jeigu turėtume maisto ir būtų kas nors, galintis mums padėti, niekada taip nesielgtume. O dabar mes neturime kito pasirinkimo.“
Pinigų srautas išseko
Vietiniai Talibano lyderiai Badgise sako, kad planuoja dalyti maistą, kad sulaikytų šeimas nuo tokio žingsnio.
„Kai įgyvendinsime šį planą, jei žmonės ir toliau pardavinės savo vaikus, sodinsime juos į kalėjimą“, – sakė Talibano teisingumo departamento atstovas Mawlawai Jalaludinas.
Tačiau problema apima ne tik Badgisą. Artėjant žiemai ir Talibanas, ir humanitarinės organizacijos prašo suteikti daugiau pagalbos tikėdamiesi, kad tai galėtų sustabdyti vaikų santuokų skaičiaus didėjimą.
Talibanui greitai užėmus Afganistaną tarptautinė bendruomenė sustabdė paramą vystymuisi – pinigus, kurie buvo labai svarbūs šalies ekonomikai ir pagrindinėms paslaugoms remti.
Pavienės valstybės ir tarptautinės institucijos nenoriai atnaujino įsipareigojimus bijodamos, kad Talibanas nebus pripažintas legalia Afganistano valdžia.
Šalies ekonomikai beveik žlugus JT donorai rugsėjį pažadėjo daugiau kaip 1 mlrd. dolerių (872 mlrd. eurų) humanitarinės pagalbos, iš kurių 606 mln. dolerių (530 mln. eurų) tektų būtiniausiems afganistaniečių poreikiams patenkinti.
Bet gauta mažiau nei pusė šių pažadėtų lėšų, o kai kurios valstybės narės dar nė nesumokėjo, teigia JT Humanitarinės pagalbos biuro atstovas.
JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro vadovė Isabelle Moussard Carlsen pabrėžė, kad humanitarinės pagalbos darbuotojai vis dar dirba visame Afganistane, teikia pagalbą ir remia ligonines, tačiau to nepakanka.
„Neskiriant lėšų kenčia pažeidžiami žmonės, vargšai, šios jaunos mergaitės“, – sakė I.M.Carlsen.
Ji pripažino, kad pasaulio lyderiai turi reikalauti, jog Talibanas būtų atsakingas už žmogaus teisių pažeidimus, tačiau įspėjo, kad kuo ilgiau Afganistanui nebus teikiama parama vystymuisi ar likvidumo injekcijos, tuo daugiau šeimų gresia mirtis iš bado ir tuo daugiau mergaičių gali būti parduota.
Talibanas taip pat prašė paramos.
„Talibanas prašo pagalbos agentūrų grįžti į Afganistaną ir padėti šiems žmonėms, – sakė vienos pabėgėlių stovyklos Goro provincijoje direktorius. – Prašau tarptautinės bendruomenės ir pagalbos agentūrų, kol dar neatėjo žiema, atvykti ir padėti.“
Ateitis – labai niūri
Grįžęs į Afganistano perkeltųjų asmenų stovyklą Badgiso provincijoje A.Malikas neįsivaizduoja, ką pardavimas reiškia jo dukrai ir ką ši situacija reiškia jo šeimos ateičiai.
Nors Qorbanas sakė, kad dukrą naudos kaip darbininkę, o ne kaip nuotaką, A.Malikas žino, kad negali numatyti, kas dabar nutiks jo dukteriai.
„Vyriškis man pasakė, kad jis sumokėjo už mergaitę, todėl ne mano reikalas, ką su ja toliau darys“, – pasakojo A.Malikas.
Šis grėsmingas įspėjimas tėvą labai slegia, nes jis galvoja apie niūrias ateinančias dienas. Šaltis vis labiau artėja, o kai kuriose Afganistano vietovėse jau pradėjo snigti.
Kai baigsis pinigai, gauti už parduotą Parwaną, vyras grįš į pradinį tašką – namuose turės išlaikyti dar tris dukras ir sūnų.
„Kaip matau, neturime ateities – ji sunaikinta, – sakė A.Malikas. – Jeigu mano finansinė padėtis nepagerės, turėsiu parduoti dar vieną dukrą – tikriausiai dvejų metų.“
Parengta pagal CNN inf.
