Švedijoje jis yra Jultomtenas – kaprizinga kone metro ūgio dvasia, kuri sugadina jūsų maistą, jeigu nepaliekate jam dubenėlio karštos košės su sviestu.
Suomijoje jis vadinamas Joulupukiu, arba pažodžiui iš suomių kalbos – Kalėdų Ožiu: tai senyvas vyras, vilkintis drabužį su baltais apsiuvais, kuris pašoka gavęs likučių nuo Kalėdų stalo.
Dar yra trylika (tai tiesa!) Islandijos Kalėdų Senelių, tarp kurių – „duris trankantis“ Senelis, „dešreles nugvelbiantis“ Senelis ir „jogurtą šlamščiantis“ Senelis, beje, neatrodo, kad jis tikrai mėgautųsi vadinamuoju „skyru“ – islandišku neriebiu jogurtu.
Veiksmas – Laplandijoje
Kalbant apie kalėdinį turizmą, Šiaurės valstybės užkariavo rinką. Tai iš dalies yra susiję su klimatu: šiaurinėje dalyje nuo spalio iki gegužės sniegingos yra iki 200 dienų, o 18 val. per parą trunkanti tamsa paverčia tuos mirksinčius žibintus malonia terapija.
Tačiau didžiausias traukos objektas, žinoma, tas didelis žmogus Kalėdų Senelis – raudonai apsirengęs gražuolis, užgožęs kitas Kalėdas simbolizuojančias figūras ir dvasias.
Senas Kalėdų Senelio ryšys su Laplandija – teritorija, kuri driekiasi šiauriausiuose Norvegijos, Švedijos ir Suomijos regionuose, – paskatino nuotaikingą Šiaurės šalių kovą dėl to, kurgi iš tiesų gyvena Kalėdų simbolis.
„Matote mūsų tarpusavio konkurenciją „Eurovizijos“ dainų konkurse, – juokiasi apie kultūrą rašanti suomių-švedų autorė Charlotta Buxton (šiaurės europiečiai retai balsuoja vieni už kitus). – Bet Švedija elgiasi nesąžiningai Suomijos atžvilgiu savindamasi Kalėdų Senelį.
Juk švedai turi ABBA, „Ikea“ ir galiausiai Gretą Thunberg, o ką turi Suomija? „Nokia“ ir Kalėdų Senelį.“
Turi savo argumentų
Snieguotuose Sariselkės miškuose Suomijos Laplandijoje pasislėpusioje trobelėje suomiškas Kalėdų Senelis, arba Joulupukis, – 52 metų buvęs elnių augintojas, kalba: „Suomijos Laplandija, esanti už poliarinio rato, – mano oficiali rezidencija. Suomijos Laplandijoje elnių daugiau nei žmonių, tad tai akivaizdus ženklas, kad būtent čia gyvena tikrasis Kalėdų Senelis, tai yra aš.“
Svečiams jis dalija specialius Kalėdų Senelio paketus ir ragina Suomijoje patirti kalėdiškiausias Kalėdas, nors perspėja, kad jo senstantys keliai neatlaikys sunkesnių nei 50 kilogramų pramogautojų, norinčių bendros nuotraukos.
„Snaigės krinta, ežerai užšalę, o Šiaurės pašvaistė šoka danguje, – gėrisi suomiškasis Kalėdų Senelis. – Tai yra stebuklinga.“
„Tomteland“ – parke ant Jesundos kalno Švedijoje – Camilla Collett dirbo nuo 2005-ųjų: elfe, po to vyriausiąja elfe, galiausiai rinkodaros vadove. Šis Kalėdų tematikos kurortas labiausiai žinomas iš Shakin’ Stevenso amžinai gyvo hito „Merry Christmas Everyone“ muzikinio vaizdo klipo.
„Priežastis, dėl kurios „Tomteland“ Kalėdų Senelis yra vienintelis ir nepakartojamas, – mūsiškis turi ypatingų supergalių, o kiti Kalėdų Seneliai – ne, – sako C.Collett. – Vadiname šią supergalią „tomtekraftu“, ir Kalėdų Senelis moko, kad „tomtekrafte“ mūsų pasaulis yra bendras: mitinės būtybės, tokios kaip troliai, gyvūnai, tokie kaip šiauriniai elniai, ir tu, ir aš.“
Iš turistų – daug naudos
Kelionių paketų aplankyti Kalėdų Senelį pardavimas 2021–2022 m. buvo rekordinis, o tuo užsiimančios didžiausios agentūros dėl didžiulės paklausos jau pradėjo išankstinę prekybą 2022–2023 m. sezonui.
Alistairas McLeanas iš „Activities Abroad“, bespecializuojantis kelionių į Laplandiją organizavimu, sako, kad, nepaisant augančio susidomėjimo, draugiška įvairių Šiaurės šalių Kalėdų miestelių konkurencija sumažina išlaidas tam, kas gali virsti itin brangiomis sezoninėmis atostogomis.
„Pigiausias būdas pamatyti Kalėdų Senelį yra vienos dienos išvyka į Rovaniemį“, – tvirtina A.McLeanas.
Rovaniemis yra miestelis netoli Suomijos Laplandijos Kalėdų Senelio pramogų parko. O ilgesnės kelionės į Laplandiją metu galima aplankyti šiaurinių elnių fermą, pasivažinėti sniego motociklais, išbandyti poledinę žūklę ir, žinoma, paieškoti Šiaurės pašvaistės.
„Laplandija – tai gerokai daugiau negu vien tas didelis raudonai apsirengęs vyrukas“, – juokėsi A.McLeanas.
Kenterberio universiteto Naujojoje Zelandijoje profesorius, turizmo ekspertas Michaelas Hallas teigia, kad prisistatydamos „tikrojo Kalėdų Senelio“ namais šios valstybės gauna ekonominę naudą.
„Šiaurės Suomijoje, kur turizmas sudaro 7 proc. darbo vietų, Kalėdų Senelis tapo gera žinia, padedančia plėtoti šio atokaus regiono infrastruktūrą, kuria vietos gyventojai gali naudotis ištisus metus“, – sakė M.Hallas.
Šiaurės Europos šalių sėkmė – kad jos panaudoja Kalėdų Senelį, sniegą, elnius ir jaukumą skatindamos turistus vartoti „nematerialią Kalėdų koncepciją“ ne vien šventiniu laikotarpiu. Kalėdų Senelio kaimelis Rovaniemyje ir „Nissehuset“ – Norvegijoje esantis Kalėdų muziejus su Kalėdų Senelio namu iš imbierinių meduolių veikia ištisus metus.
Vilioja pramogomis
Taigi į kurį iš konkuruojančių teminių Kalėdų parkų labiausiai verta nukeliauti?
Viską apimančiai pažinčiai su Kalėdų Seneliu idealiai tinka Rovaniemis, siūlantis šiaurinių elnių safarį, pasivažinėjimą sniego motociklais, dainuojantį Kalėdų Senelį ir įvairiakalbius elfus.
Švedijos „Tomteland“ kviečia vaikščioti Kalėdų eglučių miške, pabūti trolių karalystėje, pasivažinėti arklių traukiamomis rogėmis skambant varpeliams.
Pastaraisiais metais Norvegija ir Islandija taip pat įžengė į kunkuliuojančią atostogų su Kalėdų Seneliu rinką.
Norvegijos „Kalėdų miestelis“ Trumsė siūlo pasivažinėjimą elnių traukiamomis rogėmis, ekskursijas avint sniego batus ir į šeimų poilsį orientuotus viešbučius. O Driobake visai šalia Oslo yra specialus Kalėdų namas, kur galite nusifotografuoti su Kalėdų Seneliu ir apsilankyti jam atsiųstų laiškų muziejuje.
Habnarfjordure, gražiame Kalėdų tematikos kaimelyje 20 min. kelio nuo Islandijos sostinės Reikjaviko, yra aukšta eglė, prie kurios vaikai gali sutikti islandišką Kalėdų Senelį ir paragauti islandiško šventinio gėrimo – saldaus rudo „malt og appelsin“.
O Danijoje (kur ginčijamasi, ar Kalėdų Senelis nėra kilęs iš Grenlandijos), Kopenhagos Tivolio parke, įrengta viena populiariausių Kalėdų Senelio buveinių su šviesų nutviekstais atrakcionais ir šokančiu šeimininku.
Kalbant apie Šiaurės šalių karus dėl Kalėdų Senelio, lemiamas balsas priklauso vaikams.
Iš milijonų kasmet Kalėdų Seneliui siunčiamų laiškų į Driobaką Norvegijoje atkeliauja 25 tūkst., Švedijos Kalėdų Senelis sulaukia 50 tūkst. O Suomijos Kalėdų Seneliui savo pagrindiniame pašto skyriuje Rovaniemyje tenka apdoroti pusę milijono laiškų, kuriuose vaikai, be kita ko, dažnai prašo daniško konstruktoriaus „Lego“.
Parengta pagal „The Times“ inf.
