Pagrindinis dėmesys krypsta į buvusį Vokietijos sveikatos apsaugos ministrą 41 metų Jensą Spahną. Ambicingo, homoseksualaus konservatoriaus, neslepiančio noro tapti Vokietijos kancleriu, politinė ir lobistinė patirtis išties verta išsamesnio tyrimo.
Beje, šis aktyvus politikas, pastaruosius dvejus metus nuolat stovėjęs šalia Angelos Merkel, ankstesnės kanclerės nebuvo itin mėgstamas: už iškilusias į viešumą aferas jis buvo išbartas, o kartą net nušalintas nuo valstybinių užsakymų procedūrų.
Tačiau ar J.Spahnas bus priverstas kada nors atsakyti už neskaidrius sandorius ir iššvaistytus biudžeto pinigus, dar neaišku.
Jauniausias parlamentaras
Būsimasis ministras gimė nedideliame kaimelyje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje 1980 m. Kad kada nors taps kancleriu, J.Spahnas juokaudamas pareiškė dar būdamas 15-os ir įstojo į jaunųjų konservatorių gretas. Netrukus jiems jau vadovavo, o sulaukęs 17-os tapo visateisiu partijos nariu.
Vėliau J.Spahnas vadovavo partijos skyriui ir tuo pat metu studijavo bankininkystę, kiek vėliau baigė ir politologijos mokslus. Būdamas 22 metų jis buvo išrinktas į Bundestagą ir tapo jauniausiu Vokietijos istorijoje parlamento nariu.
Nuo tada J.Spahnas kiekvienuose rinkimuose vis užsitikrindavo mandatą. Per du dešimtmečius parlamentaro kėdėje jis perprato politikos ir verslo bendradarbiavimo mechanizmus ir būdus, kaip iš to gauti naudos.
2005 m. konservatoriams tapus Vokietijos valdančiąja partija J.Spahnas buvo paskirtas vadovauti parlamentinei sveikatos darbo grupei ir dirbo ten dešimt metų – teikė įstatymų projektus, rengė pataisas.
Ryšiai su farmacininkais
Toks apsukrus politikas netruko tapti tikru lobiu farmacijos milžinams. Pasak žurnalo „Focus“, J.Spahnas dar 2006 m. su dviem draugais, kurių vienas yra jo parlamentinio biuro vadovas, o kitas – patyręs lobistas, dirbantis su žymiausiomis farmacijos pasaulio įmonėmis, įkūrė Piliečių iniciatyvų bendriją, o po jos stogu – konsultacines ir lobizmo paslaugas medicinos bei farmacijos sektoriaus bendrovėms teikiančią įmonę „Politas“.
Taktika pasirinkta apdairiai: bendrijos nereikia deklaruoti, ministras valdė tik 25 proc. įmonės akcijų, taigi neturėjo sprendžiamojo balso ir jokio interesų konflikto čia esą nekilo.
Pasak „Focus“, verslo modelis buvo sugalvotas tobulai – kol J.Spahnas ruošia naujus su sveikatos apsauga susijusius įstatymus, jo kolegos apie tai praneša farmacijos milžinams, kuriems, kaip jokiai kitai pramonės šakai, bendradarbiavimas su politikais labai svarbus. Įmonės klientai informaciją gaudavo realiu laiku, tad turėjo nemenką pranašumą prieš konkurentus.
Kai 2010 m. tokie ryšiai išaiškėjo, J.Spahnas teigė, kad jis viso labo padėjo draugams be jokio asmeninės naudos siekio.
Skandalas buvo nugesintas, politikas savo akcijas pardavė ir vėliau žurnalistų klausimų apie tai vengė.
2018 m. J.Spahnas buvo paskirtas sveikatos apsaugos ministru. Jokio netikėtumo, nes šis parlamentaras nuolat buvo atsakingas už Vokietijos sveikatos politiką. Lyg tyčia tuo metu prasprūdo keli farmacijos gigantams naudingi sprendimai. Vienas jų priimtas prieš pat prasidedant koronaviruso pandemijai – privalomo skiepijimo nuo tymų įteisinimas Vokietijoje.
Pirko beatodairiškai
Pandemijos pradžioje sveikatos apsaugos ministras ilgai delsė imtis ryžtingų veiksmų, todėl buvo kaltinamas pražiopsojęs ir laiku neaprūpinęs šalies medicininėmis kaukėmis, medicinos įranga, neparuošęs pakankamai lovų ligoninėse, neturintis strategijos.
2020-ųjų kovą Vokietijos vyriausybė paskelbė skubiai pirksianti kaukes, nes, pasirodė, rezervai yra tušti.
Kaukių įsigijimas buvo toks chaotiškas ir neprofesionalus, kad už tai atsakingiems pareigūnams nemažai klausimų turėjo ir žiniasklaida, ir politikai. Bet ne visi.
Kai kurie politikai iš pandemijos nemažai pasipelnė. Net 40 parlamentarų siūlė savo tiekėjus, kai kurie iš to uždirbo.
Politologų teigimu, kaukių pirkimas tapo didžiausiu korupcijos skandalu Vokietijoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Pasak visuomeninio transliuotojo ARD informacinės laidos „Tageschau“, 2020 m. Vokietijos vyriausybė tam iš biudžeto išleido beveik 5 mlrd. eurų.
Skelbiama, kad kaukių įsigyta net 13 kartų daugiau, nei reikėjo, – iš viso 5,8 mlrd.
Įsitraukė ir partneris
Tuo laikotarpiu J.Spahnui teko atlaikyti pirmą skandalą – jo teisėtas sutuoktinis Danielis Funke, vadovaujantis koncerno „Burda GmbH“ Berlyno filialui, leidžiančiam bulvarinį žurnalą „Bunte“, Sveikatos apsaugos ministerijai parūpino pusę milijono kaukių.
Akivaizdus interesų konfliktas, bet ministras teigė neįžvelgiąs jokio skandalo, nes leidybos įmonė iš kaukių perpardavinėjimo esą nieko neuždirbo – pasak jos vadovų, tai buvo tik pagalba bėdoje atsidūrusiai šaliai.
Gal ir būtų galima tuo patikėti, jei netrukus nebūtų išlindusios kitos aferos, susijusios su kaukėmis ir švaistomais biudžeto pinigais.
Naujas skandalas kilo dar tą patį 2020-ųjų pavasarį, kai apimta panikos Vokietija tikėjosi, kad vyriausybė suvaldys pandeminę situaciją. Išaiškėjo, kad už milijardą eurų iš Kinijos įsigytos kaukės neatitinka ES standartų ir minimalių kokybės reikalavimų, jos net nėra sertifikuotos.
J.Spahnas, stengdamasis užglaistyti situaciją, norėjo pakeisti įstatymą ir palikti kaukes rezervo fonde, kad jos niekam nebadytų akių. Nepavykus ministras pakeitė poziciją: pasiūlė kaukes išdalinti pašalpas gaunantiems piliečiams, neįgaliesiems ir benamiams, taip sukeldamas didžiulį visuomenės pasipiktinimą.
Galiausiai nuspręsta kaukes sunaikinti, o tai biudžetui atsiėjo papildomas išlaidas: vien už advokatų, tikrintojų, kaukių sandėliavimo paslaugas vyriausybė sumokėjo dar 320 mln. eurų. J.Spahnas gynėsi, kad darė tai, kas tuo metu Vokietijai buvo reikalinga.
Iš balos išlindo sausi
Tačiau 2021 m. į dienos šviesą pradėjo lįsti kiti skandalai.
Išaiškėjo, kad J.Spahno partijos kolega parlamentaras Georgas Nussleris tarpininkavo įsigyjant medicinines kaukes iš tekstilės įmonės „Lomotex“ ir už paslaugas gavo 660 tūkst. eurų. Kita mokėjimo dalis – 540 tūkst. eurų – liko nepervesta, nes politikui pernai vasarį iškelta byla dėl papirkinėjimo.
Apieškojus buvusio teisingumo ministro Alfredo Sauterio biurą rasta įrodymų, kad politikas už tarpininkavimą įsigyjant kaukes gavo net 1,2 mln. eurų. Pinigai apdairiai buvo pervesti į jo dukters valdomos bendrovės sąskaitą.
Teismas dėl tiesioginių įkalčių nebuvimo abu parlamentarus išteisino ir leido pasilikti pinigus. Tik kitas tuomečių valdančiųjų atstovas Nikolas Löbelis, gavęs 250 tūkst. eurų komisinių, buvo priverstas atsistatydinti.
Į sąskaitą – milijonai
Tačiau tai nebuvo pabaiga. Tyrėjai išsiaiškino, kad maža, niekam nežinoma dviejų draugų įkurta firma „Emix“ iš Šveicarijos buvo laimėjusi konkursą tiekti kaukes už 700 milijonų eurų.
Vokietijoje „Emix“ atstovavo kukli viešųjų ryšių kompanija „Pfennigturm“, reklamuojanti bavarišką alų, dribsnius ir kaimiško stiliaus baldus.
Ir staiga 2020-ųjų pavasarį „Pfennigturm“ persivadina į „Little Penguin“, pradeda prekiauti kaukėmis, o jos sąskaita pasipildo milžiniškomis sumomis. Pasak dienraščio „Suddeutsche Zeitung“, pirmąjį 2020-ųjų pusmetį įmonei per kelis kartus buvo pervesta iki 50 mln. eurų.
Staiga praturtėjusios bendrovės vadovė buvo Andrea Tandler – garsaus politiko, valdančiosios partijos generalinio sekretoriaus Geroldo Tandlerio dukra. Rastas jos susirašinėjimas su sveikatos apsaugos ministru J.Spahnu, kuriame derinti kaukių kiekiai, kainos, pristatymo terminai.
Pirmieji iš „Emix“ firmos su ministro palaiminimu respiratorius pirko bavarai, mokėdami po 8,90 euro už vienetą, paskui – J.Spahno gimtoji Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė, už kaukę nepagailėjusi net 9,90 euro. Likusius respiratorius nupirko Sveikatos apsaugos ministerija – po 5,40 euro, nors tuo metu rinkoje po 4,50 euro jų buvo apsčiai.
Jei A.Tandler nebūtų bandžiusi gudrauti, galbūt ši istorija ir būtų neišplaukusi į paviršių. Tačiau Mokesčių inspekcijai kilus įtarimų dėl mokesčių slėpimo į politiko dukters duris pernai gruodžio mėnesį pasibeldė pareigūnai su kratos orderiu.
Nekilnojamojo turto sandoriai
2020 m. pabaigoje, kai šalis buvo panardintą į antrąjį karantiną, o sveikatos apsaugos ministras prašė žmones ir verslus trumpai pakentėti, iškilo informacija apie vos prieš kelis mėnesius J.Spahno ir jo sutuoktinio D.Funke įsigytą 100 metų senumo vilą prestižiniame sostinės Dahlemo rajone.
Berlyno dienraštis „Der Tagespiegel“ iškapstė ir sandorio sumą – 4,125 mln. eurų. Ministras pasipiktino ir padavė laikraštį į teismą už privačios informacijos atskleidimą. Bet J.Spahnas 2021 m. pavasarį bylą pralaimėjo ir turėjo padengti teismo išlaidas.
Prabangus namas yra ne vienintelis ministro valdomas nekilnojamasis turtas. „Der Tagespiegel“ atlikus tyrimą išaiškėjo, kad ministras per kelerius pastaruosius metus įsigijo net du didelius butus Berlyne, abu kainavo po šešiaženklę sumą.
Viename bute gyvena dabartinei valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvosios demokratų partijos (FDP) lyderis, finansų ministras Christianas Lindneris. Koks sutapimas – šis politikas užstojo savo nuomojamo buto šeimininką, kai tada opozicijoje buvę Socialdemokratų partijos nariai po kaukių pirkimo skandalo reikalavo J.Spahno atsistatydinimo.
Žurnalą „Stern“ labiau sudomino kitas butas, nes jį J.Spahnas prieš tapdamas ministru įsigijo iš asmeniškai gerai pažįstamo farmacijos verslo atstovo, generinių vaistų organizacijos „Pro Generik“ vadovo Markaus Guilherme’o Leycko Diekeno.
Ir vėl sutapimas – nepraėjus dvejiems metams šis žmogus buvo paskirtas vadovauti J.Spahno ministerijai pavaldžiai įmonei „Gematik“. Ji atsakinga už medicinos srities skaitmenizavimą bei elektroninių sveikatos kortelių sukūrimą ir diegimą Vokietijoje.
Ministro nurodymu naujajam kompanijos bosui atlyginimas padvigubintas. Pasak „Spiegel“, butą J.Spahnui pardavusio vadovo metinė alga be priedų yra 300 tūkst. eurų.
Sveikatos apsaugos ministerija ir čia jokio interesų konflikto neįžvelgė, o ministras profesionaliai atsišaudė į opozicijos klausimus.
Įsigijo galybę vakcinų
Likus vos mėnesiui iki pernai rudenį Vokietijoje vykusių visuotinių rinkimų iš apklausų ėmė aiškėti, kad konservatoriai netaps laimėtojais, o jei ir taptų, dėl partijoje padidėjusios trinties J.Spahnas greičiausiai nebeliks savo poste.
Dar 2021-ųjų liepą Sveikatos apsaugos ministerija užsiminė apie didelį vakcinų užsakymą 2022 metams – jų planuota įsigyti net apie 200 mln. už beveik 4 mlrd. eurų.
Ne visi suprato, kodėl kiekvienam Vokietijos gyventojui reikia numatyti po dvi su puse dozės, kai dar iš tų pačių metų užsakymo buvo likę nemažai skiepų, ir kur preparatus reikės laikyti. Bet J.Spahnas norėjo būti tikras, kad skiepų nepritrūks ir tuomet, kai jis nebevadovaus ministerijai.
Rugpjūčio mėnesį visuomeninio transliuotojo ARD tiriamosios žurnalistikos laida „Kontrastai“ paskelbė, kad 80 mln. dozių – po vieną kiekvienam gyventojui, įskaitant ir vaikus – bus laikoma rezerve.
Šią informaciją suteikusi ministerija paskui gynėsi, kad vakcinos nebus sandėliuojamos, kol trečiojo pasaulio šalys jų neįsigis pakankamai, tai tik preliminarus užsakymas. O ministras, kuriuo pačiame rinkimų įkarštyje buvo ne itin domimasi, skubėjo atlikti kuo daugiau pirkimų.
Baigė rekordiniu pirkimu
Visas paveikslas, kiek vakcinų užsakyta ir kiek biudžeto pinigų tam skirta, išryškėjo tik šių metų pradžioje, kai kairiosios parlamentinės partijos AfD atstovai pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai konkretų klausimą.
Ministerija atsakymą parlamentui pateikė sausio 13 d. Pasak oficialaus dokumento, iki 2021 m. gruodžio 16 d. Vokietija iš viso užsakė 554 mln. dozių skirtingų gamintojų skiepų.
Paskutinis J.Spahno vadovaujamos ministerijos pirkimas buvo atliktas rugsėjo 22-ąją – likus 4 dienoms iki parlamento rinkimų. Tąkart įsigyta 168 mln. dozių iš „Pfizer-BioNTech“ – trečdaliu daugiau, nei buvo nupirkta per visus metus.
Pernai gruodį Sveikatos apsaugos ministerijos vairą perėmęs Karlas Lauterbachas atliko inventorizaciją ir kažkodėl nustatė, kad skiepų šiai žiemai užsakyta per mažai: turimų atsargų įsibėgėjusiai skiepijimo kampanijai stiprinančiąja doze neužteks.
Tad pačioje 2021-ųjų pabaigoje į vakcinų įsigijimo traukinį spėjo įšokti ir naujasis ministras – pasipildyta dar 80 mln. „Pfizer-BioNTech“ ir 30 mln. „Novavax“ skiepų dozių. Taigi Vokietija, turinti 83 mln. gyventojų, per praėjusius metus iš viso užsisakė 664 mln. dozių.
Oficialiais duomenimis, iki šios savaitės dviem dozėmis buvo paskiepyta 61,5 mln. gyventojų, 43,9 mln. gavo ir trečiąją. Sudėjus aiškėja, kad Vokietijos žmonių vakcinacijai sunaudota apie 165 mln. dozių. Yra žinoma, kad apie 100 mln. dozių paaukota trečiosioms šalims, dar kelios dešimtys tūkstančių sunaikinta pasibaigus galiojimo laikui. Koks likimas laukia likusių beveik 400 mln. dozių – neaišku.
