R.Balčiūnaitei neseniai paskambino pažįstamas ir sako: „Stoviu eilėje prie benzino, bet turiu verslo susitikimą. Gal gali ateiti pasėdėti mašinoje eilėje?“
Jis taksi išvažiavo tvarkyti reikalų, o R.Balčiūnaitė su savo vyru Amande Panditaratne lipniame tropikų karštyje dvi valandas praleido automobilyje, kol draugas sugrįžo ir toliau galėjo laukti degalų – didžiausio deficito Šri Lankoje.
„Kitam draugui penktą valandą ryto kažkas paskambino, kad į vieną degalinę atvežė dyzelino.
Jis nulėkė ir grįžęs džiaugėsi, kad eilėje palaukė „tik“ tris valandas. Jis apskaičiavo, kad su tokiu kiekiu gal ištemps pusantro mėnesio. Mes savo mašinos neturime ir dabar džiaugiamės“, – apie ekonominę krizę Šri Lankoje pasakojo 35 metų R.Balčiūnaitė, į vyro gimtinę persikėlusi 2018 metais.
Kavinė pelno nebeduoda
Degalų trūkumas yra akivaizdžiausia problema, bet 22 milijonų gyventojų šalyje pradėjo trūkti net vaistų, o elektra kai kuriose salos vietose tiekiama tik tam tikromis valandomis. Į Šri Lanką uždraustas bet koks importas, o kainos per pusę metų išaugo 137 proc.
„Už duoną anksčiau mokėjome 50 rupijų, o dabar ji kainuoja 200 rupijų (šiuo metu 1 euras yra vertas kone 400 rupijų. – Red.). Keturis kartus daugiau! Panašiai ir su ryžiais.
Oficiali mėnesio minimali alga yra 15 tūkstančių rupijų, vasarį tai dar buvo 70 dolerių, o dabar liko 35–40 dolerių“, – pasakojo R.Balčiūnaitė.
Kartu su vyru ši klaipėdietė Šri Lankos sostinėje turi sveiko maisto kavinę „Superfood“. Čia vaizdas kaip Europoje – šviežių salotų baras, plakami sveikuoliški kokteiliai, valgo madingas jaunimas.
Bet sveikos mitybos receptus dabar tenka keisti pagal tai, kokių ingredientų nebeįmanoma gauti. Teko kelti ir kainas, kad pasidengtų bent jau išlaidos, tačiau tikėtis pelno ir tiek lankytojų, kiek būdavo seniau, nerealu, nes dalis jų buvo turistai.
„Jau po 2019-ųjų teroro atakų Šri Lankoje turistų labai sumažėjo, o skaudžiausiai mums kirto pandemija.
Dabar padeda tai, kad parduodame daug specialių mėnesio planų tiems, kurie nori išsivalyti organizmą. Jiems į namus pristatome ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę.
Be to, turime sutartis tiekti maistą nacionalinėms rankinio ir skvošo rinktinėms. Todėl išgyvename, tačiau pelnas nulinis“, – pasakojo R.Balčiūnaitė.
Gelbėja alga eurais
Lietuvė ir šrilankietis susipažino studijuodami universitete Malaizijoje. R.Balčiūnaitė ten išvyko baigusi psichologijos mokslus Klaipėdos universitete.
Vėliau pora keletą metų gyveno Vilniuje, bet Šri Lankai išgyvenant pakilimą nutarė keltis į Kolombą ir čia propaguoti sveiko maisto kultūrą.
„Dabar Amande liko dirbti su mūsų verslu, o aš pradėjau dirbti rinkodaros srityje JAV įmonėje nuotoliniu būdu. Pajutome, kad šalyje gali būti blogai su užsienio valiuta, kai 2021 metais Šri Lanka pradėjo drausti importą, įvežti automobilius ir kitas prabangos prekes. Buvo akivaizdu, kad valdžia nedirba savo šaliai.
Dabar labai padeda tai, kad atlyginimą gaunu eurais“, – pasakojo „Impact Brands“ įmonėje įsidarbinusi lietuvė. Būtent dėl to, kad atlygis jai mokamas ne rupijomis, augančios kainos tiesiogiai nepalietė. Atvirkščiai, rupijų vertė tiek nukrito, kad jos buto nuomos kaina sumažėjo nuo 500 iki 250 eurų.
„Yra nemažai šrilankiečių, kurie pradėjo dirbti internetu ir atlyginimą gauna užsienio valiuta. Bet uždarbio nelaiko šalyje.
Dabar Šri Lankos bankai netgi siūlo paslaugą atidaryti banko sąskaitas doleriais, pavyzdžiui, Singapūre, – sakė R.Balčiūnaitė. – Tiek mes, tiek dauguma mūsų aplinkos žmonių esame geresnėje situacijoje nei daugybė kitų.
Jei nuvažiuojame į paplūdimį, netgi nesinori dalytis gražiomis nuotraukomis socialiniuose tinkluose, nes gal kitas neturi ką valgyti.“
Valdo viena šeima
Sunku suvokti, kaip baltų paplūdimių ir arbatos plantacijų kraštas, kuris prieš keletą metų buvo demonstruojamas kaip sėkmingiausias ekonomikos augimo pavyzdys, nusirito į dugną.
Dar 2019-aisiais Pasaulio bankas pagal šalies išsivystymo lygį Šri Lanką perkėlė į aukštesnių vidutinių pajamų šalių grupę.
Po 2009-aisiais pasibaigusio pilietinio karo šalies ekonomika kasmet augo, turistai plūdo, Šri Lankos gyventojų pajamos buvo dvigubai aukštesnės nei, pavyzdžiui, Indijoje.
Šalies obligacijos buvo graibstomos užsienio kreditorių, Kinija, Indija ir tarptautinės organizacijos drąsiai skolino Šri Lankos vystymo projektams.
Šalį valdė broliai Rajapaksos – prezidentas, premjeras ir keli ministrai buvo iš vienos šeimos. Jie laikėsi valdžioje nepaisant kaltinimų korupcija ir žmogaus teisių ignoravimo.
Bet situacija pradėjo keistis po 2019-ųjų, o dabar paaiškėjo, kad užsienio valiutos atsargos šalyje tiek išsekintos, kad Šri Lanka nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.
Skaičiuojama, kad šalis užsienyje iš viso prasiskolinusi daugiau negu 50 mlrd. JAV dolerių (apie 47 mlrd. eurų), o iš ko mokėti tiesiog nėra.
Nepaisant didžiulių protestų dėl šalies nustekenimo, prezidentas Gotabaya Rajapaksa atsisakė atsistatydinti. Pasitraukė tik jo brolis ministras pirmininkas Mahinda Rajapaksa, bet jį pakeitęs Ranilas Wickremensinghe tautos palaikymo taip pat neturi. Vos tik atėjęs į postą jis perspėjo žmones: „Blogiausia – priešakyje.“
Pradėjo lietis smurtas
„Rajapaksų šeima išmelžė visą Šri Lanką“, – įsitikinusi R.Balčiūnaitė.
Šri Lankos lietuvė iš arti matė taikius protestus, kurie balandį vyko visai netoli jos kavinės „Superfood“ sostinės Nepriklausomybės aikštėje.
„Šri Lanka nėra jūsų šeimos verslas!“ – skelbė vienas plakatų demonstracijose.
„Myliu savo šalį, bet man gėda dėl mūsų valdžios“, – buvo užrašyta ant kito.
Pykčio dėl padėties šalyje katilas kunkuliavo tol, kol galiausiai sprogo gegužės 9-ąją, kai taikius protestuotojus užpuolė lazdomis apsiginklavę valdžios šalininkai.
Prasidėjo riaušės, tūkstančiai žmonių įsiveržė į premjero rezidenciją, degino automobilius ir politikų namus.
„Iš tikrųjų pradžioje protestai buvo labai taikūs. Pirmą kartą nuo pilietinio karo pabaigos žmonės pajuto, kad jie gali protestuoti, kad gali kažką pakeisti, kad negalima leisti šalies valdyti vienai šeimai. Vienas brolis prezidentas, kitas – premjeras, trečias – finansų ministras, dar kiti vadovauja greitkelių ministerijai, kokosų, cinamono ministerijoms – kokių čia tik nėra“, – sakė R.Balčiūnaitė.
Persikėlė į viešbutį
Daugybė Šri Lankos gyventojų gauna mažas pajamas ir, rupijai nuvertėjus, yra siaubingoje situacijoje.
Jeigu turi ryžių, nebūtinai bus kaip juos išsivirti, nes trūksta dujų, o baliono kaina išaugo daugiau negu dvigubai. Taksi ir rikšų vairuotojai negali normaliai dirbti, nes valandų valandas stovi eilėje prie benzino.
Šalis įgali nupirkti degalų iš tanklaivių, prišvartuotų prie salos, tik tam tikromis dienomis arba padedant Indijai. Kovo ir balandžio mėnesiais, kai lietus dar nebuvo pripildęs hidroelektrinių rezervuarų, elektra būdavo įjungiama tik porai valandų per pietus ir keletui valandų vakare.
„Mūsų draugai su mažu vaiku išėjo gyventi į viešbutį – mat ten veikė generatoriai.
Naujesni daugiabučiai irgi turi generatorius, kituose įrengtos saulės baterijos, tačiau dauguma vietinių taip negyvena“, – pasakojo R.Balčiūnaitė.
2019 m. susituokusi su A.Panditaratne ji Kolombe įsikūrusi vadinamajame penktajame rajone, netoli miesto centro.
Šalia veikia daugybė ligoninių, o tai reiškia, kad elektros tiekimas nebūna nutraukiamas.
„Yra buvę porai valandų atjungę, bet ne ilgiau. Mūsų nelabai palietė elektros trūkumas – gal todėl nebuvome tokie pikti“, – nusišypsojo R.Balčiūnaitė.
Atidarys naują kavinę
Lietuvė nori tikėti, kad jos naujieji namai – Šri Lanka – pamažu atsistos ant kojų.
Čia žmonės laukia finansinės paramos iš Tarptautinio valiutos fondo, atidžiai stebi valstybinės reikšmės objektų privatizavimo procesą ir meldžia sugrįžimo į geresnius laikus, kai šalyje buvo pilna turistų su storomis piniginėmis.
Iki teroro išpuolių 2019 m. Velykų rytą, per kuriuos žuvo daugiau nei 250 žmonių, net 12 proc. bendrojo vidaus produkto sudarė pajamos iš turizmo.
Koronaviruso pandemija buvo visiškai sustabdžiusi keliones į Šri Lanką.
Bet dabar keliautojai po truputį grįžta nepaisydami neramumų. Kol pasaulio žinių laidos rodo sudegintus automobilių griaučius sostinėje, instagrame netrūksta turistų nuotraukų iš pritrenkiančio grožio paplūdimių, arbatos plantacijų ir šventyklų.
„Šrilankiečiai labai dėkingi užsieniečiams, jei jie atvažiuoja. Vietiniai supranta, kad taip šalis gauna užsienio valiutos“, – sakė R.Balčiūnaitė. Ji pasakojo, kad turistams Šri Lankoje sudarytos išskirtinės sąlygos nelaukti degalų eilėse ir nesilaikyti komendanto valandos.
Kartu su vyru lietuvė nepanikuoja dėl ekonominių sunkumų, o kuria planus plėsti verslą ir atidaryti dar vieną „Superfood“ kavinę viename kurortų ant jūros kranto. Ten galima tikėtis daugiau turistų, kurie galės sau leisti mokėti didesnes kainas.
„Neatšaukite kelionių į Šri Lanką! Dabar čia viskas pigiau, žmonių ir spūsčių mažiau, o šalis tokia pat graži“, – kalbėjo R.Balčiūnaitė.
