Kimų dinastijos asmeninės apsaugos tarnybos istorija prasidėjo 1946 m., kai Kim Il-sungas tapo Šiaurės Korėjos laikinojo liaudies komiteto pirmininku. Jis savo sargybiniais paskyrė keletą kovos draugų, su kuriais praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje vykdė partizaninę veiklą Mandžūrijoje. Ir jau 1946 m. kovo 1-ąją paaiškėjo, kad šis sprendimas buvo teisingas.
Tądien Šiaurės Korėjos lyderis kalbėjo mitinge, vykusiame aikštėje prie Pchenjano geležinkelio stoties.
Jo apsauga buvo sustiprinta sovietų kariškiais, kurie SSRS diktatoriaus Josifo Stalino įsakymu liko Šiaurės Korėjoje pasibaigus Antrajam pasauliniam karui.
Kažkuriuo momentu būrio vadas jaunesnysis leitenantas Jakovas Novičenka pastebėjo, kaip vyriausybės pakylos link iš minios nuskriejo granata. Bet tikslo ji nepasiekė: atsimušė į sienelę ir nukrito šalia J.Novičenkos. Rusą supo žmonės, granatos nebuvo kur toliau nusviesti, tada karininkas nusprendė ją uždengti savimi. Nugriaudėjo sprogimas.
„Prieš mus buvo visiškai subjaurotas žmogus, kuriame nebeliko nieko gyvo. Nuplėšta dešinė ranka, daugybė sužalojimų krūtinėje, išmušta kairė akis, žaizdos kitose kūno vietose“, – prisiminė įvykio vietoje tada atsidūrusi sovietų kariuomenės medicinos tarnybos majorė Jelizaveta Bogdanova.
Vis dėlto J.Novičenka liko gyvas ir po ilgo gydymo grįžo į gimtąjį kaimą. O 9-ajame dešimtmetyje Kim Il-sungas jį surado vizito SSRS metu ir apdovanojo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos didvyrio ordinu.
Vėliau J.Novičenka su šeima kelis kartus lankėsi Šiaurės Korėjos lyderio namuose kaip garbės svečiai.
Dar du pasikėsinimai
Po nesėkmingo pasikėsinimo saugumo priemonės buvo sustiprintos – sukurtas specialus Kim Il-sungo apsaugos būrys.
Į jį, be kitų, įėjo buvę Šiaurės Korėjos lyderio tarnybos draugai iš 88-osios atskirosios šaulių brigados, o daliniui vadovavo patyręs sovietų karininkas Changeri Jelokovas.
Kim Il-sungo rezidenciją pradėjo saugoti kavalerijos pulkas, kuris lydėdavo jį ir kelionėse po šalį.
Netrukus Šiaurės Korėjos vadovas išgyveno kitą pasikėsinimą: per demonstraciją į jį pradėjo šaudyti vertėju dirbęs žmogus.
Vienas asmens sargybinių sugebėjo savo kūnu užstoti Kim Il-sungą, buvo sunkiai sužeistas, tačiau liko gyvas. Šaulys sučiuptas gyvas: per tardymą jis prisipažino, kad pasikėsinimui ryžosi sutaręs su amerikiečiais.
O trečio pasikėsinimo į Kim Il-sungą užsakovo nustatyti nepavyko – su peiliu prie Šiaurės Korėjos lyderio puolusį užpuoliką pargriovė apsaugininkai. Tada jis perkando kapsulę su kalio cianidu ir netrukus mirė.
Maniakiškas įtarumas
Nuo 1949 m. Kim Il-sungą saugoti pradėjo metais anksčiau sukurta Korėjos liaudies armija. Tai atsitiko po to, kai sovietų kariškiai paliko Šiaurės Korėją.
6-ojo dešimtmečio viduryje atsakomybę už šalies lyderį perėmė Apsaugos valdyba, kuri buvo Šiaurės Korėjos politinio saugumo valdybos dalis. 1958 m. vadovauti Apsaugos valdybai pradėjo Oh Baeng-nenas – patyręs diversantas, praeityje tarnavęs viename dalinyje su Kim Il-sungu.
Tapęs Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos žvalgybų agentūrų taikiniu Kim Il-sungas nepasitikėjo netgi savo paties paskirtais valstybės pareigūnais.
Tuo metu, kai Šiaurės Korėjos lyderis susitikdavo su savo aplinka, kiekvieną svečią akylai stebėjo asmens sargybiniai. Toks maniakiškas Kim Il-sungo įtarumas turėjo savo priežasčių.
Norint jį pašalinti 1960-ųjų pabaigoje Pietų Korėjoje buvo sukurtas vadinamasis „Būrys 684“ iš 31 kovotojo. Visi jie išėjo pasirengimą negyvenamoje Silmido saloje, o už Šiaurės Korėjos lyderio likvidavimą pažadėti nemaži pinigai. Pratybų sąlygos buvo tokios atšiaurios, kad treniruočių metu žuvo septyni žmonės.
Bet galiausiai „Būrys 684“ taip ir nepradėjo pasikėsinimo į Kim Il-sungą operacijos.
O išsekusių kovotojų agresija atsisuko į priešingą pusę: dalinio nariai užgrobė katerį ir pasiekė Seulą, kad susidorotų su savo vadais. 20 maištautojų žuvo per susirėmimus su saugumo pajėgomis, o keturiems vėliau buvo įvykdyta mirties bausmė.
Į teatrą – su savo kėde
Iki 8-ojo dešimtmečio Šiaurės Korėjos apsaugos valdybos personalą sudarė 30–40 tūkst. žmonių, kurie priklausė keturiems skyriams.
Asmeninį Kim Il-sungo ir jo šeimos narių saugumą užtikrino 1-asis skyrius, į kurį pateko tiktai labiausiai patyrę ir patikimiausi sargybiniai.
Politinio saugumo valdybos darbuotojai kruopščiai tikrino ne tik kiekvieno kandidato biografiją, bet ir visų giminaičių – net pačių tolimiausių – politines pažiūras.
2-asis skyrius buvo atsakingas už visų daržovių ir vaisių, kurie lyderiui buvo auginami specialiose žemės ūkio bazėse, tikrinimą, kontroliavo maisto ruošimą Šiaurės Korėjos pirmajam asmeniui.
Šio skyriaus žmonės taip pat tikrino visus į Kim Il-sungo rezidenciją atkeliaujančius namų apyvokos daiktus.
3-iasis skyrius užsiėmė materialinio-techninio aprūpinimo klausimais, o 4-asis – šalies vadovo užmiesčio rezidencijų statyba ir įrengimu ir patikimo personalo atranka į tuos objektus.
Apsaugos valdybos pajėgos organizavo griežtą įvažiavimo į Pchenjaną kontrolę: be specialaus leidimo patekti į Šiaurės Korėjos sostinę tapo neįmanoma.
1982 m. Apsaugos valdyba buvo pertvarkyta į Apsaugos vadavietę, kurioje dirbo 70 tūkst. žmonių. Iš jų 1500 buvo atsakingi už asmeninį Kim Il-sungo saugumą.
Tuo pat metu Apsaugos vadavietės viduje veikė kelios specialios brigados, kurios ieškojo sąmokslininkų Šiaurės Korėjos lyderio apsaugininkų gretose.
Asmens sargybiniai ypač atidžiai rūpinosi Kim Il-sungo saugumu užsienio kelionių metu.
Per vizitus į Sovietų Sąjungą 9-ajame dešimtmetyje, baimindamasis galimų pasikėsinimų nužudyti, Kim Il-sungas sovietų teatruose lankėsi net su savo kėde.
Šiaurės Korėjos lyderis atsisakydavo apsistoti viešbučiuose: gyveno nuosavame šarvuotame traukinyje ir juo važiuodavo iš miesto į miestą. Tuo pat metu palei visą traukinio maršrutą prie geležinkelio buvo sutraukiami sovietų kariškiai.
„Mus surikiavo į grandinę. Stovėjome nugara į geležinkelio bėgius. Po 15–20 minučių pastebėjome artėjantį traukinį. Jis važiavo lėtai – ne daugiau negu 50 km per val. Langai buvo kruopščiai uždengti, pro juos nieko nebuvo matyti“, – prisiminė vienas Užbaikalėje 1988-aisiais tarnavęs rusas.
Bombos Kim Jong-ilui
Kim Il-sungo įpėdinis – jo vyresnysis sūnus Kim Jong-ilas – savo dešimties žmonių sargybos padalinį gavo 1977 m., dar prieš ateidamas į valdžią. Praėjus metams Šiaurės Korėjos lyderio įpėdinio apsaugai suformuota 300 kovotojų gvardija: jie buvo 17–18 metų, pasižymėjo puikia fizine forma ir psichologiniu stabilumu.
Be tradicinio biografijos patikrinimo, visi kandidatai į gvardiją dalyvavo 6 mėnesių trukmės pratybose, kurių metu buvo mokomasi šaudymo, kovos menų, maskavimosi ir apsaugos technikų.
Daug dėmesio buvo skiriama ir ideologijai: būsimiems asmens sargybiniams nuolat kaldavo, kad jų likimas – tarnauti Kimų dinastijai.
9-ojo dešimtmečio pradžioje Kim Jong-ilo asmens sargybinių skaičius pasiekė 1000.
Jie buvo atsakingi už būsimo lyderio saugumą jo rezidencijose ir darbo vietose. Anot buvusio apsaugos darbuotojo Lee Yong-guko, kiekvieną iš dvidešimties politiko užmiesčio rezidencijų saugojo trys karių kuopos.
O kai Kim Jong-ilas kateriu plaukdavo į savo vasarnamį netoli Vonsano miesto, jį visada lydėjo Šiaurės Korėjos karinis laivas. Dešimtojo dešimtmečio viduryje Apsaugos vadavietės personalas išaugo iki 100 tūkst. žmonių – tai įvyko po dviejų žlugusių antivyriausybinių sąmokslų 1992 m. ir 1995 m., kuriuose dalyvavo aukšto rango Šiaurės Korėjos kariškiai.
Tačiau Kimų dinastijos priešai nesiliovė bandę su ja susidoroti. Nuo 1994 m., kai Kim Jong-ilas pradėjo eiti Šiaurės Korėjos vadovo pareigas, jo apsaugininkai kelis kartus užkardė teroristinius išpuolius naudojant savadarbius sprogstamuosius užtaisus.
Daugeliu atžvilgių tai buvo Lee Eul-solo – Kim Il-sungo bendražygio partizaniniame judėjime – nuopelnas.
Jis vadovavo aukščiausių Šiaurės Korėjos pareigūnų apsaugos tarnybai iki 2003 m. Apsaugos elitu buvo laikomi 25 asmens sargybiniai: būtent jie lydėjo Kim Jong-ilą per jo vizitą Rusijoje 2002 m. Šios kelionės metu prieš lyderio šarvuotą traukinį iš Pchenjano į Sankt Peterburgą judėjo atskiras lokomotyvas: jei bėgiai būtų užminuoti, jis priimtų smūgį.
Šiaurės Korėjos lyderio šarvuotas traukinys buvo tikra mobili rezidencija – 17 vagonų paskirstyti į pasitarimų, poilsio, maitinimo ir ryšio zonas. Atskiras vagonas skirtas ginklams, o kiti du – transportui: dviem šarvuotiems automobiliams „Mercedes“ pačiam lyderiui ir paprastesnėms mašinoms jo asmens sargybiniams.
Sklido gandai, kad Kim Jong-ilo šarvuotas traukinys netgi galėjo atlaikyti branduolinį smūgį. Šiaurės Korėjoje branduoliniam karui visada buvo rimtai ruošiamasi: Kimų dinastijos Pchenjano rezidencijoje buvo įrengta visavertė slėptuvė nuo bombų.
Visus pastatus jungė požeminiai tuneliai, kurie vedė į bunkerius. Kiekvienas jų buvo aprūpintas naujausiomis technologijomis ir prireikus galėjo tarnauti vadui kaip komandinis punktas.
Supa apsaugos žiedai
2011 m. Šiaurės Korėjoje į valdžią atėjus Kim Jong-unui šalies pirmojo asmens sargybinių skaičius vėl išaugo. Dabar Apsaugos vadavietėje dirba 120 tūkst. žmonių: kandidatai į asmens sargybinius pradedami atrinkinėti net nuo mokyklos suolo, bet dažniausiai – karinės tarnybos metu.
Apsaugos vadavietės padaliniai yra išsibarstę po visą šalį ir turi platų agentų tinklą. Ji nuolat teikia šalies vadovybei informaciją apie vietos valdininkų nuotaikas ir galimus antivyriausybinius sąmokslus.
Galingiausia sargyba yra Kim Jong-uno rezidencijoje Pchenjane: ji saugoma raketų, tankų ir artilerijos.
Asmeninę Šiaurės Korėjos lyderio apsaugą sudaro 15 tūkst. kovotojų. Jos elitas – vadinamasis 6-asis skyrius (Vyriausioji adjutantų valdyba), kuriame tarnauja kiek daugiau nei 1000 žmonių. Ten galima patekti tik po 10 metų nepriekaištingos tarnybos kituose apsaugos padaliniuose.
„Auksinis tūkstantis“ sudarytas iš 7 apsaugos lygių, kurių viršūnė – 5–6 asmens sargybiniai, Kim Jong-uną lydintys visą parą. Antrasis lygis susideda iš 200–300 žmonių, kurie būna 100 metrų spinduliu aplink lyderį.
Tik šių dviejų lygių pareigūnai gali nešiotis ginklus.
Apsaugininkų uniforma – dalykiniai kostiumai su skiriamaisiais ženkliukais, o bendraudami tarpusavyje jie nuolat vartoja kodinius žodžius ir slaptažodžius.
Trečiasis ir ketvirtasis apsaugos lygiai susideda iš Valstybės saugumo departamento ir kontržvalgybos darbuotojų, kurie budi 1–2 kilometrų atstumu nuo objekto Nr.1. Šie pareigūnai atsakingi už teritorijos, kurioje būna Kim Jong-unas, saugumą.
Likę 3 lygiai, susidedantys iš Valstybės saugumo departamento ir Liaudies saugumo ministerijos darbuotojų, vadovo apsaugai pasitelkiami pagal poreikį.
Įdomu, kad tarp „auksinio tūkstančio“ yra vadinamieji degustuotojai. Jie pirmieji paragauja maisto, kuris patiekiamas Kim Jong-unui, kad būtų išvengta apnuodijimo galimybės.
Tuo pat metu asmens sargybiniai lydi lyderį net lankantis tualete. Remiantis kai kuriais pranešimais, Šiaurės Korėjos vadovai nuo Kim Jong-ilo laikų savo kelionių į užsienį metu naudojosi specialiu mobiliuoju tualetu. Taip iš užsienio žvalgybos tarnybų atimama galimybė gauti biomedžiagos analizei ir ką nors sužinoti apie Šiaurės Korėjos pirmųjų asmenų sveikatos būklę.
Bėga šalia automobilio
Valdant Kim Jong-unui apsaugininkams imta kelti naujus reikalavimus: jie turi būti tam tikro ūgio, ne pernelyg aukštesni ir ne žemesni už patį lyderį, neturi būti matomų fizinių defektų. Taip pat, be privalomų šaudymo ir kovos menų pratybų, asmens sargybiniai šiuo metu atlieka ištvermės treniruotes: plaukia ir bėga ilgus atstumus.
Bėgimo įgūdžių sargybiniams reikia lydint šalies vadovo automobilį. Kim Jong-unas nutarė atsisakyti motociklininkų palydos ir pareikalavo, kad asmens sargybiniai bėgtų abiejose jo mašinos pusėse. Kalbama, kad šią idėją Šiaurės Korėjos diktatorius nusižiūrėjo Holivudo filme su Clintu Eastwoodu „Ugnies linijoje“.Pamatyti 12 asmens sargybinių, bėgančių greta šarvuoto „Mercedes-Benz“, galėjo Vladivostoko gyventojai, kai Kim Jong-unas apsilankė šiame mieste per pirmąjį savo vizitą Rusijoje 2019 m.
Tuo metu nesiliauja gandai, kad priešai toliau mėgina prisikasti prie Šiaurės Korėjos lyderio, grasinančio pasauliui branduoliniu ginklu.
Anot Japonijos žiniasklaidos, 2015 m. aukščiausi Pietų Korėjos pareigūnai aptarinėjo galimybę pašalinti Šiaurės Korėjos pirmąjį asmenį imituojant nelaimingą atsitikimą – automobilio, traukinio ar laivo avariją.
O 2016 m. Pietų Korėjos agentūra „Yonhap“ pranešė, kad Seule buvo rengiamas visas likviduotojų padalinys. Į jį, be vietos specialiųjų pajėgų karių, planuota įtraukti iki 2000 savo kolegų amerikiečių.
Remiantis kai kuriais pranešimais, kaip būdas sunaikinti Kim Jong-uną svarstytas itin galingos bombos, galinčios sunaikinti net požeminį bunkerį, sprogimas.
2017 m. vasarį Malaizijos oro uoste apnuodytas Šiaurės Korėjos vadovo netikras brolis Kim Jong-namas, kuris kiek vėliau ligoninėje mirė. Pietų Korėjos specialiųjų tarnybų atstovai neigė prisidėję prie pasikėsinimo ir tvirtino, kad Kim Jong-namas tapo Kimų dinastijos vidinių kivirčų auka.
O tų pačių metų gegužę, Šiaurės Korėjos žvalgybos tarnybų duomenimis, prieš pirmąjį šalies asmenį planuota panaudoti biologinį ginklą.
Operaciją esą rengė Pietų Korėjos nacionalinės žvalgybos agentūros vadovybė, kuri tam tikslui užverbavo vieną Šiaurės Korėjos gyventoją.
Pchenjano režimas aiškino, kad sąmokslas buvo atskleistas laiku: diversantas sulaikytas pasirengimo teroro išpuoliui stadijoje, pas jį rasta radijo stotelė ir apie 120 tūkst. dolerių (114 tūkst. eurų) bendrininkams papirkti.
Po šio įvykio Šiaurės Korėjos lyderio apsauga buvo sustiprinta dešimčia buvusių kontržvalgybos pareigūnų, kadaise tarnavusių SSRS KGB. Pagrindinė jų užduotis buvo apmokyti Kim Jong-uno asmens sargybinius teroristinių išpuolių prevencijos technologijų, kovos su politiniu šnipinėjimu metodų ir kitų sovietų specialiųjų tarnybų technikų.
Parengta pagal „Lenta“ inf.
