Šis bendras „Bellingcat“, „Der Spiegel“, „The Insider“ ir „La Repubblica“ tyrimas buvo atliekamas 10 mėnesių. Jis grindžiamas duomenimis iš atvirų šaltinių, viešai prieinamų archyvų, FOIA duomenimis iš Peru, nutekintomis Rusijos duomenų bazėmis ir interviu su žmonėmis, kurie nieko neįtardami draugavo su Rusijos šnipe.
Olga Vasiljevna Kolobova, kuri daugelį metų tapatinosi su Maria Adela Kufeldt Rivera vardu, turėjo tiesioginį ryšį su daugeliu NATO ir JAV karinio jūrų laivyno pareigūnų Neapolyje ir ilgus metus gavo vertingos informacijos iš įvairių Europos šalių. Ji vis dar gyventų ir dirbtų Europoje, jei žiniasklaidos tyrimas nebūtų privertęs jos grįžti į Rusiją ir žvalgybos pareigūnės karjerą pakeitęs į kuklias pareigas Pensijų fonde.
Nors „Marija Adela“ neabejotinai turėjo tiesioginį asmeninį ryšį su daugeliu NATO ir JAV karinio jūrų laivyno pareigūnų Neapolyje ir su keliais iš jų apsikeitė vizitais į namus, neaišku, ar ji kada nors fiziškai pateko į NATO bazę. Tačiau, remiantis įvairiais skaitmeniniais duomenimis ir pažįstamų prisiminimais, ji dalyvavo daugelyje NATO ar JAV kariuomenės organizuojamų renginių, įskaitant NATO metinius vakarėlius, įvairias lėšų rinkimo vakarienes ir kasmetinius JAV jūrų pėstininkų korpuso pasibuvimus.
Marijos Adelos „gimimas“
„Marija Adela“ vardas pirmą kartą pasirodė 2005 m. rajono civilinės metrikacijos skyriuje Limoje, Peru, kuris gavo prašymą įtraukti naują Peru pilietį į nacionalinę duomenų bazę. „Marijos Adelos“ advokatai pateikė pajūrio miestelio Callao metrikacijos biuro gimimo liudijimą kartu su krikšto liudijimu iš Kristaus Liberadoro parapijos esančio Callao miestelyje. Dėl šios informacijos patvirtinimo metrikacijos biuras kreipėsi parapijos kleboną. Kunigui net nereikėjo tikrinti bažnyčios įrašų, kad suprastų, jog dokumentas netikras. Dėl šio apgaulingo pareiškimo Peru Teisingumo ministerija perdavė bylą prokuratūrai dėl „nusikaltimų visuomenės saugumui ir tikėjimui“.
Nors Peru pilietybės istorija žlugo, GRU vadovybė nesugalvojo naujos „Marijos Adelos“ gyvenimo istorijos. Pirmąjį Rusijos pasą Adela gavo 2006 m., kuriame buvo nurodytas lygiai toks pat vardas ir gimimo data. Ji neva dirbo Maskvos valstybiniame universitete ir gyveno Maskvoje. Tačiau pagal jos gyvenamą adresą, kaip pavyko nustatyti tyrimo metu, gyveno kiti apie jos egzistavimą nežinoję žmonės.
Sutiktiems žmonėms „Marija Adela“ pasakojo neįtikėtiną istoriją. Anot jos, ji gimė Peru, jos tėvas buvo vokietis, o mama – perujietė. Tėvas juos apleido, o mama ją augino viena. 1980 metais ji kartu su ja išvyko į Sovietų Sąjungą dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Ten jos mama gavo skubų pranešimą iš Peru, raginantį skubiai grįžti namo, o mažąją „Mariją Adelą“ paliko globoti Sovietų Sąjungoje gyvenančiai šeimai, su kuria neva susidraugavo.
Kada Adela pasirodė Europoje, sunku nustatyti, tačiau, sprendžiant iš jos nuotraukų socialiniuose tinkluose, ji buvo Romoje ir Maltoje 2009–2011 m. Buvęs žurnalo „Cosmopolitan“ Jungtinės Karalystės leidinio redaktorius Marcelio D'Argy Smitho, Adelą laikė artima drauge nuo tada, kai sutiko ją per gimtadienį Maltoje 2010 m.
Pasak jo, „Marija Adela“ studijavo gemologiją Romos universitete, o vėliau, 2011 m. vasario mėnesį išvyko į JK, dalyvaudama pažintinėse kelionėse su įvairiomis mados dizaino įmonėmis. 2011 m. spalį „Marija Adela“ persikėlė į Paryžių, kad neva ten galėtų baigti savo studijas.
Netrukus persikėlusi į Paryžių, ji Prancūzijoje įregistravo savo papuošalų prekės ženklą „Serein“. Nuo tos akimirkos ši juvelyrikos įmonė tapo oficialiu Adelos verslu.
Keista santuoka
2012-ųjų liepą „Marija Adela“ ištekėjo už vyro, kurį draugams pristatė kaip italą. Iš tikrųjų, jos vyras buvo be itališko pasao, turėjo Ekvadoro ir Rusijos pilietybę, gimė Maskvoje rusės motinos ir ekvadoriečių tėvo šeimoje. 2013 m. jis vienas išvyko į Maskvą, kur tais pačiais metais mirė.
Artimi vyro draugai labai nustebo, kai iš „The Insider“ sužinojo, kad jis yra vedęs. Jie niekada nebuvo girdėję apie „Mariją Adelą“, o jos išvaizda jiems nieko nesakė.
Sėkmė Neapolyje
2013-ųjų metų pradžioje Adela Italijoje įregistravo savo įmonę „Serein“, kurios tikslas buvo papuošalų ir prabangos prekių gamyba ir prekyba.
Per kitus trejus metus ji tapo neatsiejama vietinio socialinio gyvenimo dalimi: atidarė juvelyrikos ir prabangos butiką, vėliau pavertė jį mados klubu, kuriame virė vietos socialinis gyvenimas. Galiausiai ji tapo labdaros organizacijos „Lion's Club“ vietos regiono skyriaus vadove.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad „Marijos Adelos“ parduotuvėje parduodami „maži meno kūriniai“, tariamai „sukurti Neapolyje“, pasirodė esą pigios smulkmenos, pirktos iš Kinijos interneto didmenininkų.
Bene pagrindinis Adelos laimėjimas, atvėręs jai daugybę durų, buvo labdaros organizacijos „Lion's Club“ vietos skyriaus sekretorės pareigos. Šis filialas, vadinamas „Lions Club Napoli Monte Nuovo“, turėjo vieną svarbų bruožą – jį sukūrė Neapolyje įsikūrę NATO karininkai, o jo vėliavoje netgi buvo pavaizduoti jungtinių NATO pajėgų ženklai.
Su NATO susijusios „Marijos Adelos“ pažįstamos pasakojo, kad būdama „Lion's Club“ nare, ji bendravo su daugybe NATO darbuotojų, susidraugavo su nemažu skaičiu karininkų ir dažnai bendraudavo su jais socialiniuose tinkluose. Anot jų, kai kurie santykiai buvo aiškiai romantinio pobūdžio.
Iš tų, kurie, kaip manoma, tapo artimi „Marijai Adelai“, buvo pulkininkė Shelia Bryant, tuometinė JAV karinių jūrų pajėgų Europoje ir Afrikoje generalinė inspektorė. Pulkininkės teigimu, jai „Marija Adela“ istorija buvo paini ir neįtikinama: „Ji atidarė parduotuvę ir dažnai keisdavo brangius butus, nepaisant to, kad pinigų kilmė buvo neaiški“.
Remiantis D'Argy Smith prisiminimais ir „Marijos Adelos“ „Facebook“ įrašais , ji nuo 2013 m. reguliariai keliauja į Bahreiną, apsimesdama, kad lankosi kasmetinėje juvelyrinių dirbinių parodoje.
Panašu, kad Adelai taip pat pavyko užmegzti gerus ryšius Bahreine. 2014 m. gruodį jos įmonės „Facebook“ paskyroje buvo paskelbta nuotrauka, kurioje ji įteikia „Serein“ sąsagas tuometiniam šalies ministrui pirmininkui princui Khalifai bin Salmanui Al Khalifai.
Ką tiksliai Adela veikė Bahreine, neaišku, tačiau verta paminėti, kad šalyje yra JAV karinio jūrų laivyno bazė, kurioje dirba daugiau nei 7000 JAV karininkų ir karių.
Pasitraukimas
„The Insider“ ir „Bellingcat“ paskelbus tyrimą apie kitus GRU šnipus, „Maria Adela“ paslaptingai dingo nieko nepranešus savo draugams Italijoje. Kaip žinoma, 2018 m. ji paskutinį kartą skrido į Maskvą kartu su savimi pasiėmusi savo kate Luize, kurią jos pažįstami apibūdino kaip „vienintelį stabilų dalyką jos gyvenime“. Po kelių mėnesių Adelos paskyroje „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame nurodė, kad serga vėžiu.
Kol išgalvotoji „Marija Adela“ mirė nuo vėžio, tikroji Olga Kolobova puikiai įsikūrė Maskvoje – nusipirko naujausią „Audi“ modelį ir persikėlė į iš valstybės gautą elitinį butą.
Žurnalistams surasti tikrąją „Marijos Adelos“ tapatybę pasirodė nemenka užduotis. Tačiau pagal nuotraukas atrinktos Olgos Kolobovos ir „Marijos Adelės“ biografijos puikiai derėjo.
Taip pat Olga Kolobova nepaliko jokio skaitmeninio pėdsako Maskvoje iki 2018 m. Tačiau jos buvimo pėdsakai dažnai aptinkami po 2018 metų lapkričio mėnesio – maždaug tuo metu, kai „Marija Adela“ turėjo grįžti į Maskvą.
Dar vienas įrodymas – savo „Odnoklassniki“ paskyroje Kolobova reklamuoja karą skatinantį turinį iš grupės „Putino draugai“ ir užsisakinėja paslaugas veterinarijos klinikoje Maskvoje, kurioje gydomos ir katės, o kaip žinoma į Rusiją ji grįžo su savo kate Luize.
„The Insider“ bandė susisiekti su Olga Kolobova „Telegram“ ir elektroniniu paštu, prašydami komentarų. Nors ir pranešimas buvo perskaitytas, tačiau O.Kolobova į jį neatsakė.
Parengta pagal „The Insider“ and „Bellingcat“ inf.
