Ryžtinga, kieto būdo 45-erių politikė praeities šešėlius ir jaunystėje deklaruotas simpatijas diktatoriui Benito Mussolini bando nustumti į praeitį ir žada prikelti problemose įstrigusią Italiją.
Apsiginklavusi patriotiškais šūkiais G.Meloni nušlavė tradicines Italijos partijas net tuose regionuose, kur kairieji nebuvo patyrę pralaimėjimo, o daugiausia balsų gavo gimtajame B.Mussolini mieste Predapijuje.
Kas ši naujoji Italijos lyderė, į valdžią ateinanti kartu su spalvinga koalicija: į politiką grįžusiu Silvio Berlusconi ir prorusiškais pareiškimais garsėjančiu kitu ultradešiniųjų vedliu Matteo Salvini?
Pergalė sudrebino Europą
Pirmalaikiai Italijos rinkimai užsienio ir šalies žiniasklaidoje prilyginti žemės drebėjimui, kuris lyg ir buvo prognozuojamas, bet, kita vertus, – netikėtas.
Šios stichijos pavardė italams gerai žinoma, bet Europoje – kone visiškas incognito. Tai – G.Meloni, itin emocinga, neaukšta (163 cm), bet skardaus balso romietė, greičiausiai tapsianti pirmąja Italijos premjere moterimi.
Prezidentui Sergio Mattarellai pavedus užimti premjero postą, ji vadovautų trijų partijų centro dešinės vyriausybei, kuri užsitikrino tvirtą daugumą tiek Deputatų rūmuose, tiek Senate, surinkusi daugiau kaip 44 proc. rinkėjų balsų.
Vokiečių savaitraštis „Stern“ją pavadino pavojingiausia Europoje, o britų „The Economist“ klausė, ar Europai reikia susirūpinti dėl italų pasirinkimo.
Kas ši politikė, kurios triumfas į dienos šviesą ištraukė netgi paties B.Mussolini šešėlį? Spėlioja ne tik Europa, bet ir italai, pažįstantys G.Meloni daugelį metų, tačiau niekada iki šiol nesuteikę jai tokio pasitikėjimo.
Netikėtai pasirinko tylą
400 žurnalistų iš viso pasaulio pergalės naktį laukė jos „Italijos brolių“ partijos būstinėje Romoje. G.Meloni kalbėjo trumpai, o vėliau kelioms dienoms dingo, kaip pati sakė, įsikrauti baterijų.
Jokių susitikimų ir viešų pareiškimų, atšaukta planuota spaudos konferencija. Vietoj to – sporto klubas, pabėgimas nuo kamerų su gyvenimo partneriu žurnalistu Andrea Giambruno ir dukra – šešerių Ginevra, parašiusia mamai mielą sveikinimo laiškelį.
Prieš naują pradžią – ir nauja šukuosena.
G.Meloni plaukų stilistas Antonio Pruno pasakojo, kad į kirpėjo kėdę ji sėdasi prieš kiekvieną svarbų gyvenimo posūkį, tai – lyg sėkmę nešantis asmeninis šviesiaplaukės ritualas.
„Ji keičia šukuoseną kas kartą, kai turi pasirinkti arba susiduria su dideliais pokyčiais darbe. Aš visuomet jai buvau tas sėkmės talismanas, – sakė būsimos Italijos premjerės kirpėjas. – Rinkimų kampanijos metu jos plaukai buvo ilgi, nes reikėjo tokio gaivumo. Dabar pasirinko naują kirpimą ir dar šviesesnę plaukų spalva, nes tai madinga ir taip ji jaučiasi dar labiau savimi pasitikinti. Paprastas ir ryžtingas stilius – toks, kokia ir ji pati.“
Pasuko ultradešinės kursu
Paradoksalu, tačiau Italija, kurios dauguma gyventojų, apklausų duomenimis, palaikė pasitraukusio Mario Draghi vyriausybę, pasirinko opozicijoje buvusius aršiausius oponentus ir pasuko į kraštutinės dešinės pusę, kurią temdo dar ir fašizmo šešėliai.
Ultradešiniųjų partijai „Italijos broliai“ rekordiškai didelį balsų skaičių atidavė net tokie Italijos regionai kaip Toskana ar Emilija-Romanija, kur kairiųjų bastionas tvirtai laikė savo pozicijas ilgus dešimtmečius.
Rekordiškai žemas aktyvumas (vos 63,9 proc.), ypač šalies pietuose (Kalabrijoje balsavo tik kas antras rinkėjas), manoma, pasitarnavo visai spalvingai dešiniųjų koalicijai. Daugiau kaip 18 mln. italų, praradusių pasitikėjimą politikais, pavargusių nuo nuolatinės vyriausybių kaitos ar tiesiog dėl buvusio lietingo oro, nusprendė nedalyvauti svarbiausiame demokratijos egzamine. Tai dešimtadaliu mažiau negu 2018-aisiais vykusiuose rinkimuose – liūdnas rekordas, primenantis visoms politinėms jėgoms, kad augantis nusivylimas valdžia pavojingas kiekvienai demokratijai.
Iškalbingas ir faktas, kad daugiausia rinkėjų balsų G.Meloni ir jos „Italijos broliai“ gavo mažame Emilijos-Romanijos miestelyje Predapijuje, kur už naują Italijos lyderę balsavo net 36,6 proc. rinkėjų. Būtent čia gimė fašizmo ideologiją sukūręs diktatorius B.Mussolini. Čia esančioje kriptoje jis ir palaidotas. Fašizmo sostine vadinamame miestelyje iki šiol laimėdavo kairieji, dabar jo gyventojai garbina G.Meloni.
„Šis rezultatas negali ir neturi maitinti jokių nostalgiškai galvojančių entuziastų. „Italijos broliai“ – dešinioji partija, bet ji moderni – ji neturi nieko bendra su fašizmo istorija, kurią tikrai reikia žinoti, studijuoti ir, mano nuomone, pasmerkti“, – pergale džiaugėsi Predapijaus tarybos narys, „Italijos brolių“ partijos atstovas Lucio Moretti, pabrėždamas, kad fašizmą reikia palikti istorijai.
Kratosi fašizmo šmėklos
Nuolat ją lydintį fašizmo šešėlį G.Meloni taip pat norėtų nustumti į nematomus praeities užribius. Vis dėlto jai nuolat tenka aiškintis dėl fašistinių partijos šaknų ir su Italijos neofašistais siejamo trispalvio liepsnos simbolio partijos vėliavoje. Oponentai ragino jo atsisakyti ir taip atsiriboti nuo sąsajų su šia ideologija. G.Meloni griežtai nesutiko.
Internete iki šiol galima rasti ir jos 1996-aisiais duotą interviu Prancūzijos televizijai. Vaizdo reportažas pasakoja apie neofašizmo ideologiją perėmusį „Nacionalinį judėjimą“ ir jo aktyvią narę 19-metę Giorgią.
Tuomet dar tamsiaplaukė judėjimo aktyvistė G.Meloni neslėpė simpatijų B.Musolini: „Jis buvo geras politikas, viską daręs vardan Italijos. Manau, jis geriausias politikas per pastaruosius 50 metų.“
Nors apie G.Meloni pasaulis buvo mažai girdėjęs, ji nėra politikos naujokė. Vos 15-kos įsitraukusi į Romos ultradešiniųjų judėjimą, G.Meloni nelankė universiteto ir visas jėgas skyrė politinei karjerai, kuri prasidėjo nuo lankstinukų dalijimo.
Į Parlamentą ji pirmą kartą buvo išrinkta 2006-aisiais, 2008–2011 m. vadovavo jaunimo reikalų ministerijai tuometėje S.Berlusconi vyriausybėje.
Vis dėlto visą laiką buvo politikos vyrų šešėlyje, o jos partija „Italijos broliai“, kuriai G.Meloni vadovauja nuo 2014 m., surinkdavo apie 4 proc. balsų.
Tiek G.Meloni partija buvo gavusi ir per 2018-ųjų rinkimus.
Kaip atsitiko, kad per ketverius metus ji tapo reitingų lydere, populiarumu gerokai pralenkusia net savo pačios koalicijos partnerius – kitą kraštutinės dešinės vėliavnešį M.Salvini ir jo partiją „Lygą“ bei jokių skandalų nepaskandinamą S.Berlusconi su jo vadovaujamą „Pirmyn, Italija“?
Pasitelkė ir futbolą
Nors šios partijos pasirodė prasčiau nei tikėtasi, asmeninė 86-erių S.Berlusconi sėkmė rinkimuose nustebino daugelį. Vakarėliais ir korupcijos bylomis pagarsėjęs kavalierius, pasibaigus draudimui dalyvauti politikoje, italų sprendimu vėl sugrįžo į Senatą.
Vienmandatėje Moncos apygardoje Lombardijos regione jis užsitikrino triuškinamą persvarą, gavęs daugiau kaip 50 proc. rinkėjų balsų.
Į Parlamentą S.Berlusconi sugebėjo prastumti ir savo naują žmoną 32-ejų Martą Fasciną.
„Lady B“ vadinama italė įspūdinga balsų persvara buvo išrinkta Sicilijoje, kurioje, kaip pati prisipažino, su tėvu lankėsi tik vaikystėje.
„Liūtas vėl suriaumojo“, – socialiniame tinkle „Instagram“ S.Berlusconi pergale džiaugėsi ištikima jo partijos bendražygė senatorė Licia Ronzulli.
Senas politikos strategas neabejotinai sužaidė puikią partiją, nes kandidatavo mieste, kurio futbolo komandą „AC Monza“ neseniai nusipirko ir kuri būtent šįmet pirmą kartą pateko į aukščiausiąją Italijos lygą „Serie A“.
„Kad vienmandatė Moncos apygarda bus garantuota vieta sugrįžti į Senatą, jis suprato iš karto. Spaudos konferencijos ir pasisakymai iš tribūnos leido susaistyti futbolą ir politiką, kaip jis dažnai mėgo daryti ir praeityje, – apie S.Berlusconi sėkmę rašė dienraštis „La Repubblica“. – Tai nauja buvusio premjero pergalė, jis dabar gali sugrįžti į parlamentą, svajodamas tapti senato pirmininku.“
Rinkimai įrodė, kad futbolas italams padeda atleisti netgi didžiausias politikų nuodėmes.
Tarp jų ir sveiku protu nesuvokiamus pareiškimus apie karą Ukrainoje.
Likus kelioms dienoms iki balsavimo, vienoje Italijos televizijos laidų senas Vladimiro Putino draugas S.Berlusconi nusprendė pabūti Kremliaus advokatu ir pareiškė, kad karą Rusijos prezidentas pradėjo siekdamas pakeisti Ukrainos vyriausybę padoresne.
„Rusijos kariai turėjo įeiti, per savaitę pakeisti Volodymyro Zelenskio vyriausybę gerais žmonėmis ir apsigręžti atgal.
Tačiau jie susidūrė su netikėtu ir nenuspėjamu Ukrainos karių pasipriešinimu, o Vakarai vėliau juos maitino visokiais ginklais.
Rusijos žmonės, jo partija, jo ministrai pastūmėjo V.Putiną pradėti šią specialią karinę operaciją“, – kalbėjo S. Berlusconi, vėliau mėginęs pasiteisinti, jog buvo blogai suprastas.
Ar išties rems Ukrainą?
Būtent paramos užpultai Ukrainai klausimas ir tolesni santykiai su Kremliumi kelia bene daugiausia nerimo Europai ir pasauliui po Italijos ultradešiniųjų pergalės. Ar Italija netaps dar viena Vengrija, trukdančia ES priimti reikalingus sprendimus, o G.Meloni – dar vienu Viktoru Orbanu, kurio idėjas ji iki šiol besąlygiškai palaikė?
Į vidines šalies problemas dėmesį labiau telkusi „Italijos brolių“ lyderė apie Ukrainą iki šiol kalbėjo nedaug, tad suprasti tikruosius jos ketinimus nelengva. Būsima Italijos premjerė nuomonę dėl Rusijos keitė ne kartą. Po Krymo aneksijos ji viešai ragino sankcijas Maskvai naikinti.
„Užtenka sankcijų Rusijai, jos žudo mūsų „Made In Italy“, – 2014 metais savo socialinio tinklo paskyroje rašė G. Meloni.
Dabar ji kartoja, kad sankcijos reikalingos, ir tikina, jog Ukrainą būtina remti tiek politiškai, tiek ginklais. Tą patį politikė patvirtino ir Ukrainos prezidentui, kai šis viešai ją pasveikino su pergale.
Bėda – koalicijos partneriai
Ar toks G.Meloni pareiškimas yra nuoširdus, parodys artimiausi sprendimai. Aišku viena: jai pirmiausia teks kalbėtis su savo bendražygiais, kartu vyriausybę formuosiančiais centro dešinės koalicijos broliais M.Salvini ir S.Berlusconi, seniai garsėjančiais prielankumu Kremliui.
Į Maskvą už Rusijos ambasados Italijoje pinigus vasarą ketinęs skristi M.Salvini jau prabilo apie sankcijų Kremliui naikinimą, nes jos esą labiau kenkia italams nei Rusijai.
Šalia sėdėjusi G.Meloni po tokių M.Salvini žodžių emocingai užsidengė veidą rankomis.
Iš Maskvos – sveikinimai
Italijos rinkimų rezultatais jau spėjo viešai pasidžiaugti ir V.Putinas, ir garsiausi Kremliaus propagandininkai.
„Esame pasirengę sutikti bet kokią politinę jėgą, kuri pasiruošusi būti objektyvesnė ir konstruktyvesnė Rusijos atžvilgiu, kuri galėtų peržengti nusistovėjusią liniją, kupiną neapykantos mūsų šaliai“, – V.Putino sveikinimus naujai Italijos vyriausybei perdavė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Dar vienas Kremliaus tikslas – pasinaudojant euroskeptiškų jėgų pergale Italijoje suskaldyti ES. Rusijos propagandos mašina jau naudoja rinkimų rezultatus tam, kad užsipultų Briuselį, tikėdamasi pakeisti ir vėjo kryptį dėl paramos Ukrainai.
„Kraštutiniai dešinieji italų problemas iškelia į pirmą planą: jie žada mažinti mokesčius ir ekonomiškai remti gyventojus bei įmones. Visa tai pareikalaus didžiulių biudžeto išlaidų, kurios nėra pakeliamos tiekiant ginklus Kijevui. Pasak politikos analitikų, po kraštutinių dešiniųjų pergalės Italija gali tapti nauju dūriu į ES pusę, kaip Vengrija, nenorinti įvesti sankcijų“, – drąsius Rusijos žiniasklaidos pranešimus citavo Italijos „Rai News“ portalas.
Laukia daug darbų
Italiją iš tiesų kamuoja daugybė problemų, kurias išspręsti naujai vyriausybei bus nelengva.
Pažadų pridalyta daug – G.Meloni sako, kad pasiryžusi pateisinti viltis ir stengsis suvienyti šalį. Jos programoje – pabėgėlių laivų blokavimas jūroje, mažesni mokesčiai, didesnė parama šeimoms, infliacijos ir energetikos kainų šuolio sustabdymas.
Politikė žada ištirti, kaip buvo valdoma pandemija, nes griežtai nepritarė žaliojo paso idėjai, taip pat apriboti LGBT asmenų teises. Daug diskusijų sukėlė ir jos pasisakymai prieš abortus, taip pat partijos idėja Italijoje įrengti embrionų kapines.
„Norint sėkmingai valdyti skurdo, pandemijos, teritorinės nelygybės, nusivylimų ir karo pasekmių sužalotą Italiją, reikės žinoti, kaip tuos sukrėtimus kontroliuoti ir stabdyti jų nedauginant. Greitai sužinosime, ar tai turėjo galvoje šio rudens rinkimų laimėtoja, kai garsiai šaukė apie atsakomybę, kurią ketina prisiimti“, – rašė dienraščio „Avvenire“ redaktorius Marco Tarquinio.
Lyg puikiai suvokdama nuo politinių pažadų besiskiriančią realybę ir tekusią naštą, G.Meloni, pasak Italijos žiniasklaidos, jau paprašė savo pirmtako M.Draghi pagalbos. Ekspremjeras esą sutiko būti šios vyriausybės garantu Briuselio, Paryžiaus ir Berlyno akyse su trimis sąlygomis: tolesnė parama Ukrainai, lojalumas NATO ir nesprogstanti Italijos skola.
Vyriausybės Italijoje vidutiniškai gyvuoja pusantrų metų. Ar pirmajai moteriai premjero kėdėje pavyks išsilaikyti ilgiau – klausimas, kurį jau kelia net optimistiškiausi G.Meloni sekėjai.
Dešiniųjų aljanso pergalė – užtikrinta
G.Meloni partija „Italijos broliai“ („Fratelli d‘Italia“) rinkimuose gavo 26 proc. balsų, M.Salvini vadovaujama „Lyga“ („Lega“) – 8,8 proc., buvusio premjero S.Berlusconi „Pirmyn, Italija“ („Forza Italia“) – 8,1 proc.
Visos šios dešiniųjų partijos ir dar viena jų koalicijai priklausanti, mažiau nei 1 proc. balsų gavusi Maurizio Lupi vadovaujama „Mes su Italija“ („Noi con l‘Italia“) iš viso surinko 43,8 proc. balsų ir turės 237 iš 400 vietų Parlamento žemuosiuose Deputatų rūmuose bei 115 iš 200 vietų aukštuosiuose rūmuose Senate.
Pagrindinė konkurentė centro kairioji Demokratų partija pelnė 19 proc. balsų ir kartu su mažesniais kairiaisiais sąjungininkais žaliaisiais turės 84 vietas Deputatų rūmuose ir 44 vietas Senate.
Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) surinko 15,4 proc. balsų (52 vietos žemuosiuose ir 28 vietos aukštuosiuose rūmuose), centristinis aljansas „Azione“ – 7,8 proc. (atitinkamai 21-oji ir 9-oji vietos).
