Kaip Vengrija ir Lenkija susipyko dėl karo Ukrainoje: ištikimą kraštutinės dešinės draugystę pakeitė nusivylimas

2021 m. gruodžio mėn. Lenkijos konservatyvioji, nacionalistinė vyriausybė priėmė kai kuriuos didžiausius Europos kraštutinių dešiniųjų politikus, įskaitant Prancūzijos Marine Le Pen ir Vengrijos Viktorą Orbaną. Varšuvos susitikimo pabaigoje grupė paskelbė deklaraciją prieš „socialinę inžineriją“, kuria siekiama sukurti „naują Europos tautą“, ir davė pažadus dirbti kartu Europos Parlamente.

Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderio Jaroslawo Kaczynskio ir Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano atvaizdai tradiciniame karnavalo parade „Rosenmontag“ Vokietijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderio Jaroslawo Kaczynskio ir Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano atvaizdai tradiciniame karnavalo parade „Rosenmontag“ Vokietijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Viktoras Orbanas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Viktoras Orbanas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vengrijos ir ES vėliavos.<br>Imago-images/Scanpix nuotr.
Vengrijos ir ES vėliavos.<br>Imago-images/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 25, 2022, 8:47 PM

Praėjus vos keliems mėnesiams po Varšuvos aukščiausiojo lygio susitikimo, ideologinės sielos draugės Lenkijos ir Vengrijos vyriausybės susipyko dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Varšuva buvo viena iš ištikimiausių Kijevo šalininkių ir ragino sugriežtinti sankcijas, o Vengrijos vadovas V. Orbanas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį vadino savo „priešininku“ ir kaltino ES politiką Rusijos atžvilgiu dėl infliacijos ir sparčiai kylančių energijos kainų.

Nepaisant kelių nedrąsių išimčių, Lenkijos ir Vengrijos santykiai tebėra įtempti.

Labiausiai nesutarimai išryškėjo balandžio mėn., kai įtakingiausias Lenkijos politikas, valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis V. Orbano poziciją dėl Ukrainos pavadino „labai liūdna“ ir „nuviliančia“.

Tokį nusivylimą privačiai išreiškė ir keli Lenkijos diplomatai.

„Atvirai kalbant, negaliu suprasti [Vengrijos pozicijos] logikos“, – sakė vienas aukšto rango lenkų diplomatas ir pridūrė, kad Višegrado grupė – keturių Vidurio Europos šalių – Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos – aljansas – nebeegzistuoja.

Neseniai Varšuvos bandymas atgaivinti bendradarbiavimą su Vengrija, atrodo, nuėjo perniek. Praėjusį mėnesį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis provyriausybiniam savaitraščiui teigė, kad Lenkija norėtų grįžti prie bendradarbiavimo su Višegrado grupe (V4), taip iš esmės atverdama duris geresniems ryšiams su Vengrija.

ES pareigūnai Briuselyje tai suprato kaip ženklą, kad Lenkijos vyriausybė nusivylusi, jog jai iki šiol nepavyko gauti 35,4 mlrd. eurų iš ES COVID-19 atkūrimo fondų, nors ir pasiūlė nedidelių nuolaidų ginče su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų.

Žurnalo „Visegrad Insight“ redaktorius Wojciechas Przybylskis teigė, kad M. Morawieckis siekė patikrinti Lenkijos viešąją nuomonę, tačiau, artėjant 2023 m. rinkimams, negalėjo užsimerkti V. Orbano prorusiškų pažiūroms.

Kai kurie Lenkijos politiniai lyderiai, aiškino W.Przybylskis, norėtų „kartu su V.Orbanu „diegti naujoves ir rengti sąmokslą Europos politikoje“, tačiau to negali daryti dėl Vengrijos lyderio nepopuliarumo.

„Jie turi akivaizdžiai atsiriboti nuo Viktoro Orbano, kurio politinė komunikacija tapo toksiška Lenkijos politikų populiarumui“, – nurodė jis.

Anot redaktoriaus, bendradarbiavimą su V. Orbanu Lenkijos valdančiosios partijos blokavo dėl „Lenkijos visuomenėje vyraujančio nesaugumo jausmo ir Rusijos bei Ukrainos suvokimo“.

Neseniai atlikta „YouGov“ apklausa atskleidė, kaip skirtingai lenkų ir vengrų visuomenės suvokia karą Ukrainoje. Kai 65 proc. lenkų pritaria sankcijų Rusijai išlaikymui, vos 32 proc. vengrų pritaria šiai ES politikai. Taip pat trys ketvirtadaliai Lenkijos piliečių dėl karo kaltina Rusiją, o vengrų – tik 35 proc.

„Karas su Rusija Lenkijai yra saugumo ir savęs identifikavimo klausimas, o Vengrijos vyriausybei tai tikrai neaktualu, – sakė Europos užsienio santykių tarybos narė Zsuzsanna Vegh. – Vengrijos vyriausybė vis dar tikrai nelaiko Rusijos tiesiogine grėsme saugumui. Ir šiuo klausimu abiejų vyriausybių nuomonės nesutampa.“

Vengrija bandė pataisyti santykius su savo kaimynėmis. Gegužės mėn. išrinkta naujoji Vengrijos prezidentė Katalin Novak pirmą kartą išvyko į Varšuvą, siekdama sustiprinti aljansą.

Lenkijos ir Vengrijos pykčiai yra tik naujausias Vidurio Europos ketverto nesutarimų ženklas. Višegrado šalių politikai yra ženkliai mažiau politiškai vieningi nei 2015–2016 m. migracijos krizės metu, kai jie iš esmės vieningai pasisakė prieš pabėgėlių kvotas,

Nepaisant skirtingų požiūrių dėl karo Ukrainoje, Lenkija ir Vengrija turi bendrą viziją dėl teisinės valstybės ir ES institucijų vaidmens. Praėjusį mėnesį Budapešto europarlamentarai kartu su kitomis nacionalistinėmis partijomis balsavo prieš Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje Vengrija buvo pavadinta „rinkiminė autokratija“.

Anot Z.Vegh, Lenkijos ir Vengrijos valdančiųjų partijų „ideologinis artumas“ galėtų suteikti joms bendrą darbotvarkę „tęsiant vadinamąją kovą su Briuseliu“

Tačiau ji pridūrė: „Konfliktas dėl Rusijos iš tiesų nustato tam ribas ir nemanau, kad šiuo metu tai labai lengvai suderinama ir įveikiama.“

Parengta pagal „The Guardian“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.