„Man nesuprantama, kur dingo pusantro milijono aprangos ir inventoriaus komplektų, kurie buvo saugomi personalo priėmimo punktuose“, – piktinosi atsargos generolas leitenantas, Rusijos Dūmos deputatas Andrejus Gurulevas.
Jis kreipėsi į Rusijos generalinį prokurorą Igorį Krasnovą norėdamas išsiaiškinti, kaip nutiko, kad iš biudžeto Gynybos ministerijai buvo nuolat skiriami milžiniški pinigai, o armijoje visko trūksta.
Atsakymą į A.Gurulevo klausimą BBC rado Rusijos teismų nuosprendžiuose. Kol Vladimiras Putinas rengė įsiveržimą į Ukrainą, žmonės su antpečiais iš kariuomenės sandėlių pagrobtus daiktus kartais veždavo net sunkvežimiais.
Suklastojo dokumentus
Liepos viduryje, kai Rusijos daliniai kartu su privačios karinės grupuotės „Wagner“ smogikais šturmavo Vuhlehirsko šiluminę elektrinę Luhansko srityje, kitame Eurazijos gale – Kurilų grandinei priklausančioje Iturupo saloje – vyko Kurilų įgulos karo teismo posėdis.
Vietos dalinio užnugario daiktų tarnybos viršininkas Dmitrijus Gorinas buvo teisiamas už tarnybines klastotes.
2021-ųjų rudenį A.Gorinas išrašė netikras sąskaitas faktūras. Pagal jas du kariškiai gavo turtą, kurio jiems niekas realiai nedavė. Taip vienam iš jų esą teko 100 kuprinių, trys balaklavos, keturios vasarinės kepurės ir du komplektai kostiumų, apsaugančių nuo vėjo ir drėgmės.
Kitas pasiėmė net 35 marškinėlius, 50 nosinių, pusšimtį porų žieminių ir vasarinių kojinių bei vieną porą vasarinių batų.
Dėl patikimumo A.Gorinas išrašė sufalsifikuotas sąskaitas faktūras jau išėjusių į pensiją kariškių vardu, bet apie klastojimą vis tiek tapo žinoma. Teismo posėdyje užnugario daiktų tarnybos viršininkas pasakojo, kad turtas sandėlyje tapo netinkamas naudoti dėl blogų laikymo sąlygų.
Oficialiai jį nurašyti A.Gorinas neva bijojo, nes manė, kad dėl to prasidės patikrinimas, kodėl taip prastai saugomas turtas. Tad jis nutarė tiesiog suklastoti dokumentus. Nuosprendis buvo švelnus – 25 tūkstančių rublių (apie 400 eurų) bauda.
Situaciją apnuogino karas
O buvusiam inžinerinio dalinio Murome (Vladimiro sritis) užnugario daiktų tarnybos viršininkui vyresniajam leitenantui Ilgizui Achmetovui pasisekė mažiau – kai Rusija 2021 metų pabaigoje kėlė ultimatumus NATO, jam skirta lygtinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Jis kariškus daiktus gabeno sunkvežimiu.
2018 metų pavasarį I.Achmetovas prie sandėlio atvairavo sunkiasvorį „Ural“ ir į jį sukrovė 209 poras vasarinių kareiviškų žygio batų.
Avalynė buvo išsiųsta jo draugui į Žemutinio Naugardo sritį neva tam, kad padengtų skolą.
I.Achmetovo apetitas išaugo ir kitą kartą jis išvežė dar 100 porų. Siekdamas nuslėpti trūkumą vyresnysis leitenantas suklastojo 200 porų batų nurašymo aktą nurodydamas, jog kareiviai juos taip sunešiojo, kad avalynė avėti jau netinkama.
Šie du teismo nuosprendžiai – tik naujausi pavyzdžiai, kaip Rusijos kariškiai ilgą laiką vogė aprangą, batus ir kitus daiktus iš savo pačių kariuomenės.
Per pastaruosius aštuonerius metus (šį skaičių Rusijos propaganda plačiai naudojo įsiveržimą į Ukrainą teisinusiame posakyje „Kur tu buvai aštuonerius metus?“ – esą nuo 2014-ųjų iki 2022-ųjų Rytų Ukrainoje vyko rusakalbių genocidas) įgulų karo teismai paskelbė mažiausiai 558 nuosprendžius dėl turto dingimo iš daiktų sandėlių.
Tokius duomenis BBC gavo remdamasi Rusijos teismų sistemos pateikiama oficialia informacija apie bylas.
Ši problema būtų likusi visuomenės interesų užribyje, jei Rusija nebūtų pradėjusi karo su Ukraina, o vėliau – ir mobilizacijos.
Būtent mobilizacija parodė, kad Rusijos armija negali net aprengti savo karių. Pašauktųjų į karą artimieji perka jiems tuos pačius žygio batus, galvos apdangalus, kojines, kuprines, uniformas, neperšaunamąsias liemenes, pirmosios pagalbos vaistinėles, naktinio matymo prietaisus.
Būdų grobti netrūksta
Anonimu panoręs likti Rusijos karo žurnalistas, anksčiau pats buvęs karininkas, BBC teigė, kad būdų vogti įvairius armijos reikmenis – daugybė.
Pavyzdžiui, galima suklastoti važtaraščius arba nurašyti iš saugyklos gerus daiktus nurodant, kad juos sunaikino pelėsis.
„Kitas populiarus būdas – perkelti turtą kitam finansiškai atsakingam asmeniui. Mano klasės draugą taip įkalino, – pasakojo BBC pašnekovas. – Jis atvyko į dalinį, pasirašė priėmimo aktus, o tada buvo atlikta inventorizacija ir atskleisti trūkumai. Taip žmogus išvažiavo į kalėjimą.“
Smulkių vagių kariuomenėje buvo visuomet, pavyzdžiui, kaip du šauktiniai iš Briansko srities Klincų mieste dislokuoto motorizuotųjų šaulių pulko Vladimiras Moržakovas ir Jegoras Medvedevas.
Jie pašaukti tarnauti 2021 metų vasarą.
Nežinia, ar jie buvo geri kareiviai, bet vieną gražią dieną V.Moržakovas ir J.Medvedevas įsmuko į savo dalinio daiktų sandėlį ir iš ten pavogė drabužių.
Vartai į sandėlį buvo užrakinti spyna, tačiau tarpas tarp varčių buvo toks platus, kad draugai sugebėjo vieną vartų pusę nulenkti. J.Medvedevas pralindo į vidų, o V.Moržakovas liko sergėti, kad kas nors neužkluptų.
Netrukus pasirodė jo bendrininkas su daiktais – dviem kepurėmis, po vieną porą žygio ir sportinių batų, trimis apatinių komplektais ir keturiomis specialiomis Rusijos armijai gaminamomis sportinėmis striukėmis.
2022 metų kovą, kai Rusija jau buvo įsiveržusi į Ukrainą, ilgapirščiai striukes išsiuntė paštu savo giminaičiams.
Tačiau netrukus, kai buvo apkaltinti dėl vagystės, jie skubiai paskambino artimiesiems ir paprašė rūbus siųsti atgal.
Abiem kariams teismas skyrė nedideles baudas pagal straipsnį „Vagystė“.
Įspūdingas asortimentas
Keli daiktai, kuriuos iš sandėlio Briansko srityje nugvelbė motorizuotieji šauliai, nė iš tolo negali lygintis su mastais, kuriais pastaraisiais metais vogė jų kolegos iš „antrosios pagal galingumą pasaulio armijos“.
2021-ųjų rudenį vieno Altajaus krašto motorizuotųjų šaulių dalinio viršila Jevgenijus Medvedevas buvo paskirtas atsakingu už naujai atvykusių šauktinių mokymą. Jam patikėta išduoti atvykusiems reikalingą aprangą.
J.Medvedevas į sandėlį atėjo paimti šiltų striukių visai kuopai (106 žmonėms), bet tik pusę jų pristatė savo kariams. Likusias pusšimtį striukių viršila išnešė iš dalinio teritorijos ir pardavė.
Už tai jam buvo skirta 200 tūkst. rublių (3,3 tūkst. eurų) bauda pagal straipsnį „Pasisavinimas arba iššvaistymas“.
Novosibirsko srityje teisiamųjų suole atsidūrė ne koks nors viršila, o pats užnugario maisto ir drabužių tarnybos viršininkas iš Obės mieste dislokuoto oro gynybos dalinio.
Tomis dienomis, kai Rusijos kariuomenė dar buvo prie Kijevo, Novosibirsko įgulos teismas aiškinosi, kaip kapitonas Vladimiras Zaicevas kartu su daiktų sandėlio viršininku praporščiku Aleksejumi Čuriukanovu sistemingai prekiavo jiems patikėtu turtu.
Parduodamų prekių asortimentas – įspūdingas. Pavyzdžiui, 2019 metų balandžio 17 dieną iš dalinio teritorijos jie išvežė 60 vasarinių lauko uniformų su tiek pat kepurių, 50 komplektų apatinių ir 20 porų kariškų batų. Daiktų buvo tiek daug, kad uniformuoti vagys pasinaudojo tarnybiniu sunkvežimiu KamAZ, kurį vairavo to paties dalinio kareivis.
Vežė ne tik uniformas, avalynę, bet ir siūlus, tualetinį popierių, 50 tūkst. vokų, fakso aparato popieriaus ritinius, 36 tūkst. permatomų įmaučių A4 formato lapams, skysto muilo butelius.
Bendra jų parduoto turto vertė sudarė 1 mln. rublių (16,5 tūkst. eurų), tačiau inventorizacija parodė, kad sandėlyje trūksta daiktų, kurių vertė – 1,5 mln. rublių (25 tūkst. eurų).
Pardavinėti kojines, batus ir tualetinį popierių jiems padėdavo kapitonas Dmitrijus Nikitinas iš Novosibirsko aukštosios karo vadovybės mokyklos.
Jis sunkvežimiu KamAZ atveždavo vogtas prekes į savo garažą ir ten aptarnaudavo civilius pirkėjus.
Visiems trims bendrininkams teismas skyrė baudas.
Vieno Pamaskvio dalinių maisto ir drabužių tarnybos viršininkas kapitonas Sergejus Pudikovas pavogtą turtą irgi vežė į garažą, tačiau asmeniniu pikapu.
Per vieną reisą į automobilį tilpdavo keli maišai daiktų, o iš viso 2016–2018 metų laikotarpiu karininkas iš dalinio išgabeno apie 80 maišų su įvairiais drabužiais ir avalyne.
Kai S.Pudikovas pirmą kartą grobė karinį turtą (140 lietpalčių ir 30 megztinių), jo pavaldinys paklausė, kur jis daiktus veža. Kapitonas atsakė, kad kitame sandėlyje tiesiog pakeis į kitokio dydžio ir grąžins. „Reikiamų dydžių mainams dar nėra“, – vėliau atsakinėdavo jis, kol buvo sulaikytas.
Atsižvelgiant į išvežto ir parduoto turto kiekį S.Pudikovui skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė ir atimtas kapitono laipsnis.
Nuo baudų iki kalėjimo
Rusijos teismų statistika rodo, kad pastaraisiais metais baudžiamųjų bylų dėl vagysčių ar turto iššvaistymo iš daiktų sandėlių skaičius stabiliai laikėsi 70–100 bylų per metus lygyje. Kariuomenės turtas lygiai taip pat dingdavo ir prieš 10 metų.
Pirmojo dešimtmečio pabaigoje viename Novosibirsko srities dalinių patikrintas neliečiamųjų atsargų sandėlis.
Buvo aptikta tikra skylė – trūko beveik 2000 kuprinių, 200 porų batų, 1200 vasarinių uniformų, 300 maisto katiliukų ir 100 gertuvių.
Sandėliui vadovavo praporščikas Andrejus Zorinas.
Klausiamas, kur dingo visas tas gėris, jis tiktai skėsčiojo rankomis: esą sandėlį užantspaudavo pats, įsilaužimo atvejų nebuvo, tačiau jame dirbo šauktiniai kariai, kuriuos jis prastai prižiūrėjo, todėl jie ir galėjo išnešti turtą.
Galiausiai 2010 m. teismas pripažino A.Zoriną kaltu dėl aplaidumo, jam buvo skirta 30 tūkst. rublių bauda – maždaug 1000 eurų pagal to meto kursą. Iš karinės tarnybos atleistas praporščikas įsidarbino apsaugininku.
O štai vieno karinio dalinio Abakane daiktų tarnybos viršininkas Dmitrijus Drozdovas 2007–2009 metais imdavo po nedaug ir asmeniniams poreikiams: tai du miegmaišius, tai porą kelnių arba batų. Nors ir jis kartą nesusitvardė ir iš sandėlio vienu kartu išsinešė 45 poras batų. Bauda už tai buvo 60 tūkst. rublių (980 eurų).
Tais pačiais 2009-aisiais Tolimuosiuose Rytuose nuspręsta išformuoti vieną Ramiojo vandenyno laivyno daiktų sandėlį. Jo viršininkas Aleksejus Valevskis pasinaudojo šia akimirka ir suklastojęs dokumentus nurodė dalį turto nugabenti į kitą sandėlį, kuriame – supaprastintas apsaugos režimas.
Iš ten jo pažįstamas per pusmetį neskubėdamas išvežė visus daiktus nuosavu automobiliu. Pavogto turto sąraše – 5000 marškinėlių, 4000 porų batų, 2500 kailinių kumštinių pirštinių. A.Valevskis teisme teisinosi, kad taip pasielgė norėdamas padėti savo viršininkams siekti paaukštinimo, bet jų pavardžių neatskleidė ir puspenktų metų praleido kolonijoje.
Tokiu pat užmoju turtas 2015–2016 m. buvo vagiamas iš sandėlio viename dalinyje Uljanovsko srityje. Ten išnešta po 2000 kelnaičių ir marškinėlių, 13 tūkst. porų kojinių, 200 miegmaišių – tų pačių, kuriuos mobilizuotųjų į karą Ukrainoje dabar prašoma nusipirkti už savo lėšas.
Išvežti tiek daiktų buvo naudojamas sunkvežimis MAZ, o dokumentai klastojami: pavyzdžiui, sandėlyje dirbtinai susidarydavo perteklius dėl to, kad dalinio kariams buvo išduodama mažiau drabužių, nei būdavo nurodoma dokumentuose.
Lygiai taip pat vagystę bandė nuslėpti vieno oro pajėgų dalinio Irkutsko srityje kapitonas Igoris Čebotariovas. Tačiau jis žengė dar toliau: reikalaudavo įtraukti į žiniaraščius ne tik realius, bet ir išgalvotus kariškius. Daiktai iš dalinio sunkvežimiu KamAZ buvo išvežti keliais reisais: pats kapitonas tvirtino, jog būta tik 15 maišų, bet vairuotojas pasakojo, kad kiekvieną kartą sunkvežimio kėbulą prikraudavo iki pat viršaus ir per vieną kelionę karinis dalinys netekdavo 50–60 maišų.
2014 metais I.Čebotariovas buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.
Apgavo savo vadą
Iš Rusijos karinių dalinių dingsta ne tik drabužiai ir avalynė, bet ir apsaugos priemonės. Dabar mobilizuotieji priversti patys pirkti neperšaunamąsias liemenes, kurių Rusijos armijoje labai trūksta.
Bet liemenių galėjo būti ir daugiau, jeigu, pavyzdžiui, tankų brigados iš Žemutinio Naugardo seržantas Ivanas Andrejevas 2017 metais nebūtų pavogęs beveik 50 vienetų. Kad neužkliūtų patikros punkte, jis arba liepdavo pavaldiniams kariuomenės turtą išmesti per langą, arba išnešti per pagrindinį įėjimą neštuvais, tarsi tai būtų šiukšlės.
O vienoje motorizuotųjų šaulių kuopoje Buriatijoje 2018 m. dingo 20 neperšaunamųjų liemenių ir tiek pat šarvuotųjų šalmų.
Kol dalinio vadas svarstė, ką daryti, viršila Artiomas Akimovas jam konfidencialiai pasakė, jog turi pažįstamą, galintį pigiai parduoti analogiškų „šarvų“, kad vadovybė nepastebėtų nuostolių.Karininkas jam pervedė 40 tūkst. rublių (660 eurų), o toliau neaišku: ar A.Akimovas iškart nusprendė apgauti vadą ir patikinęs, kad neperšaunamąsias liemenes grąžino į sandėlį, pinigus pasiliko sau, ar jo draugas staiga nutarė, kad daiktus kitur galima parduoti už didesnę kainą, ir sandoris žlugo.
Galiausiai vadas po kiek laiko sužinojo, kad neperšaunamosios liemenės nebuvo nupirktos, ir apskundė pavaldinį dėl sukčiavimo karinėms tyrimo institucijoms.
Nustekeno tankų dalinius
Kariškiams pavyksta išgabenti iš dalinių ir daug didesnius kiekius įvairių reikmenų.
Netgi prokremliški karo korespondentai rašo apie siaubingą degalų ir tepalų tiekimą.
Per karą Ukrainoje paliekama daug rusiškos technikos, nes tiesiog nėra degalų. Taip atsitinka, be kita ko, dėl to, kad degalų ir tepalų vagystės – labai paplitęs reiškinys.
2019 m. Aleksejus Kudelia, materialinio-techninio aprūpinimo vyresnysis technikas viename Altajaus krašto dalinių, tarnybiniu automobiliu GAZ sistemingai vogė dyzelinius degalus – išveždavo tai dvi, tai tris statines ir dėl to kariuomenė prarado 2,5 tūkst. litrų degalų.
Dalį degalų jam pavyko parduoti, dalį laikė savo vasarnamyje užmiestyje. Be to, A.Kudelia pavogė beveik 2000 tonų pašarinių avižų ir įvairių atsarginių dalių.
Degalų vagystės – dažnas nusikaltimas tarp tankistų.
Šių dalinių būklę stebėjęs karo ekspertas BBC pasakojo, kad kai kuriuos pulkus daugybę metų pasiekdavo tiktai maža dalis pinigų, skirtų tankams saugoti ir eksploatuoti. Daugiausia lėšų nusėsdavo kažkur generaliteto lygyje.
Dalį tų pinigų, kurie atkeliaudavo iki dalinių, pavogdavo žemesnio lygio kariškiai. Likusiųjų pakakdavo tiktai tankams padažyti. Degalus, tepalus irgi vogdavo, todėl tankai metų metus niekur nevažinėjo. O kai galiausiai tapdavo netinkami naudoti, nuo jų pradėjo nuiminėti vertingą įrangą.
Todėl nenuostabu, kad vykdyti puolimo kampanijų rusų tankistai tiesiog negali.
Tai akivaizdu iš teismų sprendimų. 2020 m. laikinai einantis vieno dalinio Buriatijoje sandėliavimo skyriaus viršininko pareigas Sergejus Novikovas paprašė savo pavaldinių išimti dažnio stabilizatorius iš 38 tankų T-72 – neva juos reikia remontuoti. O paskui įrangą išvežė ir pardavė už 200 tūkst. rublių (3,3 tūkst. eurų).
Pelno galėjo būti kiek daugiau, bet vieną stabilizatorių jis kažkur pametė.
37 stabilizatoriai buvo išsiųsti per kurjerių tarnybą į Čeliabinską galutiniam pirkėjui, kuris bandė juos parduoti Armėnijai, tačiau krovinys buvo sulaikytas pasienyje.
O kovinės įrangos saugojimo bazės Voronežo srityje vadas Leonidas Goichmanas nusprendė užsidirbti pardavęs du naujus karinės technikos variklius. Schema buvo gudri: 2018-ųjų pabaigoje pirkėjas atvežė du senus variklius, kurie vietoj nenaudotų buvo padėti į šarvuotosios technikos reikmenų sandėlį.
Už tai L.Goichmanas gavo pusę milijono rublių (8,2 tūkst. eurų), iš jų 50 tūkst. (820 eurų) atidavė sandėlio vadovui, kuris žinojo apie sandėrį.
Tačiau kiti kariškiai irgi žinojo – vienas net valė tuos senus variklius, kad jie neatrodytų visiškai sudėvėti.
O kai į sandėlį atėjo tikrintojai, L.Goichmanas nurodė savo pavaldiniams vietą, kur buvo sudėti varikliai, užgriozdinti kitais įrenginiais, kad inspektoriai negalėtų ten prieiti.
Tačiau komisija vis tiek pateko į šį kampą. Abu – ir vadas, ir sandėlio viršininkas – gavo baudas: teismas atsižvelgė į tai, kad jie turi kovinės patirties ir medalių.
Skaidrumo – vis mažiau
Ekonominiai nusikaltimai – liga, lydėjusi Rusijos kariuomenę visus aštuonerius metus nuo 2014 m., kai buvo aneksuotas Krymas ir prasidėjo ginkluotas konfliktas Rytų Ukrainoje.
„Armijoje vis dar lengva vogti, o vagysčių lygis skirtingas, – BBC kalbėjo anonimu prašęs likti karo žurnalistas ir atsargos karininkas. – Vienas lygis – parsinešti namo porą daiktų, kitas – išvažiuoti iš dalinio KamAZ, prikimštu maišų su uniforma ir avalyne, trečias lygis – jau vogimas milijardais.“
Per pastaruosius aštuonerius metus dėl vagysčių kasmet vidutiniškai įkliūdavo apie tūkstantį kariškių. Beje, dažnai tai būdavo ir mobiliojo telefono nugvelbimas iš tarnybos draugo.
Daugiau negu 12 tūkstančių nuosprendžių – už sukčiavimą. 2018–2019 metais paskelbta daugiau nei po 2000 nuosprendžių kasmet.
Iš viso daugiau negu 700 pagal sutartį tarnaujančių kariškių, įskaitant dalinių vadus, buvo nuteisti už turto iššvaistymą.
„Viena problemų – šiuolaikinių turto apskaitos sistemų, tai yra sandėlių programinės įrangos, trūkumas, – kalbėjo su BBC bendravęs karo žurnalistas. – Į apskaitą neįtraukiami netgi degalai ir tepalai, be kurių neįmanoma kariauti: viskas iki šiol surašoma į sąsiuvinį, o kai yra sąsiuviniai, sunku sutikrinti, kas parašyta dalinio sąsiuvinyje ir kas apygardos sąsiuvinyje.
Visi suinteresuoti, kad skaidrumo būtų kuo mažiau, su vagystėmis nekovojama.“
O teismų statistika greičiausiai atspindi tik šio korupcijos ledkalnio viršūnę.
„Pastaraisiais metais skaidrumo Rusijos armijoje nuolat mažėjo ir iki šių dienų kariuomenė tapo visiškai uždara sistema, – teigė Ilja Šumanovas, „Transparency International“ padalinio Rusijoje direktorius. – Valstybiniai pirkimai – nevieši, pajamų deklaracijos neskelbiamos, o už antikorupcinius tyrimus apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas gali pripažinti užsienio agentu ar net apkaltinti valstybės išdavimu. Pagrindinis argumentas neskelbti informacijos visais atvejais yra tas pats – slaptumas.“
Pyksta dėl išdavystės
Tokia situacija lemia, kad vagysčių ir korupcijos nemažėja.
„Nesistebiu, kad mobilizuotiesiems visko trūksta“, – BBC sakė praporščikas Andrejus Zorinas iš Novosibirsko, kuriam prieš 10 metų teismas skyrė baudą už aplaidumą.
Šis kariškis buvo atsakingas už neliečiamųjų atsargų sandėlį, bet, pasak jo, daiktų neperskaičiuodavo ir buvo pripažintas kaltu, nors vogė jo pirmtakai.
„Naujam atsakingam žmogui visus sandėlyje saugomus daiktus perduodavo žodžiais. Aš atostogavau, kas ten sandėlyje vyko, nežinia, o paskui staiga baudžiamoji byla už aplaidumą.
Mane atleido, iki pensijos pritrūko penkerių metų, buto neturiu, likau benamis. Neisiu vėl į kariuomenę“, – emocingai kalbėjo 44 metų A.Zorinas.
„Ar gavote šaukimą mobilizuotis?“ – paklausė jo BBC korespondentas.
„Net jei ir bus šaukimas, neisiu. Esu įsižeidęs ant armijos, kodėl turėčiau tarnauti, už ką? Aš tarnavau ir mane pakišo“, – sakė vyras.
Jeigu A.Zorinas vis dėlto bus pašauktas, jis tikrai gali susidurti su tokia pat situacija kaip ir kiti mobilizuotieji į karą su Ukraina, kurių artimieji dabar perka ne tik neperšaunamąsias liemenes, bet ir batus.
„Apranga, batai, uniforma, kojinės, šortai, kuprinė mums kainavo 30 tūkst. rublių (apie 500 eurų). Be to, dar tabletės, maistas“, – skundėsi vieno mobilizuotųjų žmona Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“.
O leidinys „Agentura“ savo „Telegram“ kanale paskelbė vaizdo įrašą iš Čeriomuškų kaimo netoli Omsko, kuriame matyti, kad mobilizuotieji buvo apgyvendinti palapinėse su malkų krosnelėmis, be elektros.
Šiltesnių drabužių jiems nedavė, o temperatūra lauke nukrito žemiau nulio.
Kitoje nuotraukoje iš Omsko srities matyti didžiulė patalpa su dešimtimis lovų. „Agentura“ teigimu, dalis mobilizuotųjų buvo įkurdinti oro desanto pajėgų 242-ajame mokymo centre Svetlos kaime, angare, kuriame telpa 1000 žmonių, o savanoriai paskelbė apie lėšų rinkimą įrangai: nuo miegmaišių ir čiužinių iki termovizorių ir žvalgybos bepiločių.
Tokių pat problemų dėl drabužių ir įrangos kilo mobilizuotiesiems apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kur artimieji pirko viską – nuo žygio batų iki naktinio matymo prietaisų.
Rusų kalboje žodis „vorujem“ reiškia „vagiame“, o „vojujem“ – „kariaujame“.
„Mes vagiame („vorujem“) už tėvynę“, – neseniai kalbėdamas kanalo „Rosija“ eteryje susipainiojo Donecko „liaudies respublikos“ milicijos atstovas Eduardas Basturinas. Matyt, norėjo pasakyti, kad už tėvynę jie vis dėlto kariauja („vojujem“).
Parengta pagal BBC inf.
